Pelės išgelbės pasaulį
Pelės (lot. Murinae) – tai Senojo Pasaulio pelių ir žiurkių pošeimis, turintis bent 519 rūšių. Šis pošeimis didesnis už visas kitas žinduolių šeimas, išskyrūs žiurkėninius, ir visus būrius, išskyrūs šikšnosparnius ir likusius graužikus. Kasmet pasaulyje atliekama per 50 mln. eksperimentų su gyvūnais, o Europos Sąjungoje bandymams naudota apie 10,7 mln. gyvūnų. Su jais vykdomi biomedicinos, farmakologijos, kosmetikos ir kitokie tyrimai. Pirmieji eksperimentai su gyvūnais XVII-XVIII amžiais buvo atliekami be nuskausminimo. Jis pradėtas taikyti tik XIX amžiaus pabaigoje. Kamieninių ląstelių tyrimo pradžia laikomas 1961 m. pasirodęs J.E. Till ir E.A. McCulloch straipsnis, kuriame aprašomi kolonijas formuojantys vienetai pelės kaulų čiulpuose. 1981 metais, Nobelio premijos laureatas M. Evans su bendradarbiais, o nepriklausomai nuo jų ir G.R. Martin gavo pelės embrioninių kamieninių ląstelių kultūrą. Apie 2000 m., mokslininkai įrodė, kad iš suaugusios pelės audinių galima išskirti ląsteles, kurios gali duoti pradžią skirtingų organizmo audinių tipų ląstelėms, pavyzdžiui, kaulų čiulpų ląstelės gali išsivystyti į nervų ar kepenų ląsteles ir pan. 2006-2007 m. dvi nepriklausomos grupės paskelbė panašius straipsnius apie pelės (Takahashi ir Yamanaka, 2006) ir žmogaus (Yu ir kt., 2007) suaugusio organizmo kamieninių ląstelių rediferenciaciją (arba dediferenciaciją).