Su sūnumi Mindaugu praėjusią vasarą pjovėme mišinius Armališkių kaime (dabar jau Kauno miesto teritorija). Eilinį kartą mostelėjęs dalgiu, pamačiau prie žemės prisispaudusį mažą kiškutį. Gerai, kad dirva tame sklype buvo lengva, priesmėlio, tad dar nuo sėjos meto joje buvo išlikusios giliai įspaustos arklio pėdos. Kiškutis kaip tik ir slėpėsi joje, tad dalgio ašmenys praslydo virš susigūžusio žvėrelio. Kiškutis jau buvo ūgtelėjęs, vyriško kumščio didumo. Atsargiai paėmiau žvėrelį, norėdamas perkelti jį į netoliese esantį rugių lauką. Laikomas rankose kiškutis žviegė nesustodamas. Staiga išgirdau rugiuose...
Slankų medžioklė pavasarį - viena įdomiausių. Tai tikras sportas ir poilsis atbundančiame miške. Slankos medžiojamos vakarais, temstant. Atsidūrus gamtoje, užmarštin nuplaukia dienos rūpesčiai, miesto bruzdesys ir triukšmas, Pilna krūtine gali traukti gaivų orą. Miškan atvažiuojame dar šviesiu metu, pasirenkame medžioklei vietą. Traukdamos slankos laikosi tam tikrų maršrutų. Laukti slankų reiktų prie žemesnio miško, jaunuolynų pakraščiuose, prie pievokšnių ar biržių, kur praskrisdami paukščiai nusileidžia žemiau. Tada galima slanką pamatyti iš toliau, lengviau surasti nušautą....
Kad lapės retkarčiais pauogauja: pasibrauko bruknių, mėlynių ar pasirankioja žemuogių ir aviečių, girdėti teko. Gal prieš dvidešimt penkerius metus tykodamas šernų Dzūkijoje, mačiau, kaip didžiulis lapinas skaisčią mėnesienos naktį išsijuosęs braukė jau prinokusias avižas. Braukė ir kramtė savo retais dantimis, pritaikytais tik mėsai. Tad neaišku, kiek ten tų avižų jam pavykdavo sukramtyti. O kad lapės mėgsta kukurūzus, įsitikinau tik šį rudenį. Iš giminaičio gaunu keletą kukurūzų burbuolių sėklai ir jau kelinti metai prie sodybos ir laukuose nedidelį žemės lopinėlį jais apsėju. Kukurūzai kanadietiški,...
Dubravos girioje medžiojome šernus ir stirnas. Varovai klykavo kažkur kvartalo viduryje, kai pro išvartą tarp eglaičių pomiškio prabėgo pilkasis kiškis. Žvairys, pasiklausydamas varovų, juokingai kraipydamas ir purtydamas ausis, pamažu liuoksėjo tiesiai į mane. Daugybę kartų taip atsitinka, bet paprastai prisileidęs žvėrelį per 5-10 metrų pagąsdini ir stebi, kaip jis netikėtai iš taip arti pamatęs žmogų skuodžia nesirinkdamas kelio. Šį kartą nutariau nejudėti ir pažiūrėti, kuo viskas baigsis. Ilgaausis pristraksėjo prie pat mano kojų ir atsitūpė. Greitai nesumojau, kaip jį pagavus: būtų juoko, kai...
Paprastasis griciukas - tai karvelio dydžio nepaprastai ilgomis kojomis ir labai ilgu tiesiu snapu sėjikų paukštis. Plunksnų apdare vyrauja ryškiai ruda spalva, pamarginta juodais išilginiais brūkšneliais. Išdidžiai vaikštinėdamas pabaliais, savo išvaizda ir manieromis griciukas primena baltąjį gandrą, tik daug kartų sumažintą. Griciukai minta smulkiais bestuburiais gyviais, dažniausiai juos išsitraukdami iš dumblo savo ilgais snapais. Nors profesorius T.Ivanauskas rašo, kad paprastieji griciukai gyvena klampiose pelkėse ir dėl to gyventojų mažai pastebimi, mano tėviškėje, Vilkaviškio rajone, jie perėdavo kartu su pempėmis užmirkusiuose dirvonuose. Griciukų lizdas...
Būsimuose Gyvūnų globos namuose, kiek galima suprasti iš rašinių "Įnamyje", ras prieglobstį tik šunys ir katės. Ar galima į Gyvūnų globos namus atiduoti nusenusius ožką, arklį ar nelaisvėje užaugintą ir agresyvų stirniną? Šunys tik menka dalis visų Lietuvos gyvūnų. Gal šunimis galėtų rūpintis Gyvūnų globos draugijos šunų globos sekcija. Juk gyvūnams priklauso visi gyvi organizmai - nuo pačių mažiausių iki Zoologijos sode laikomo dramblio. Ir visų jų santykiai su žmogumi yra gana komplikuoti. Miestuose daugybė ne tik beglobių šunų ir kačių, bet ir...
Varymas vyko Dubravos miško rezervatinėje apyrubėje. Toje miško dalyje jau daug metų miško augimą reguliavo pati gamta be žmogaus kišimosi, todėl visur riogsojo galybė nuvirtusių sausuolių medžių, tarp kurių buvo nemažai įspūdingų dydžių šimtamečių eglių ir pušų. Medžiotojai išsirikiavo kvartalinėje proskynoje, tačiau tos proskynos lyg ir nebūta, nes per visą jos ilgį įvairiais atstumais vienas nuo kito gulėjo išvirtusios eglės arba net ištisos virtuolių šūsnys. Aš atsistojau toje vietoje, kur priekyje iš varovų pusės buvo išvirtusi milžiniška eglė, savo galinga laja užtvėrusi visą...
Sunku būdavo miškininkams apsaugoti spygliuočių sodinukais atsodintus iškirsto miško plotus nuo elninių žvėrių. Žiemą, kai miške daug sniego, jie nuskabydavo ūglius, nukąsdavo viršūnėles. Taip nusiaubtus jaunuolynus tekdavo iš naujo atsodinti. Keletą metų Lietuvos miškų instituto mokslininkai suko galvas, kaip atbaidyti žvėris nuo jaunų spygliuočių. Pagaliau šio instituto habil. dr. prof. Vytautui Padaigai pasisekė išrasti repelentą - cheminį preparatą, kuriuo aptaškytų viršūnėlių žvėrys neliečia. Repelentas - nenuodingas šviesiai pilkos spalvos grietinės konsistencijos mišinys, sudarytas iš 40 proc. vandens, 38 proc. kaolino, 12 proc. talo...
Kaip buvo pastebėta spaudoje, Kauno rajono savivaldybė priiminėjo raštu patektus pasiūlymus dėl Europos standarto geležinkelio trasos nuo Lietuvos Respublikos sienos iki Kauno projekto pakeitimų. Vieną tokių siūlymų, pateiktų savivaldybei, noriu paskelbti. Manyčiau, kad, įruošiant šią trasą, minėtame ruože iki Kauno būtina bent 3-4 vietose geležinkelio sankasoje padaryti specialiai žvėrims praeiti viadukus. Taip pat tose vietose, kur bus statomi tiltai per upes, prie upių pakrančių abiejose pusėse reikia palikti 5-10 m pločio juostas, kad netgi pavasarinio potvynio metu po tiltu pagal upės srovę galėtų...
Dubravos girioje (Kauno r.) medžiojome šernus su laikomis. Eglynėlyje pasigirdus lojimui, pagal išankstinį susitarimą į įvykio vietą nuskuodžiau pirmas: ogi draugo Antano rusų europinis Džekis įsikirtęs į ūgtelėjusio šernioko šerius. Šauti nebuvo kaip, tad padėdamas šuniui stvėriau šerna už uodegos. Šmėstelėjo mintis - pajuokausiu, atsivesiu į medžiotojų liniką gyvą šerną, kaip buvau ne kartą padaręs. Šuo, pajutęs, kad medžiotojas perėmė iš jo žvėrį, nuskuodė paskui likusią šernų bandą. Manasis ilgašnipis, atsigavęs nuo grumtynių su šunimi, pradėjo mane tempti per brūzgynus. Kad galėčiau į...
