Greitasis kreditas – lyg sutartis su velniu
Greitųjų kreditų rinka per kelerius pastaruosius metus plėtėsi neįtikėtinai sparčiais tempais. Kelias minutes pabendravus internetu ar net susisiekus trumposiomis žinutėmis (SMS), galima be didelių problemų net vidury nakties gauti nuo keliasdešimties iki keliolikos tūkstančių litų paskolą. Per ekonomikos krizę į fi nansinę duobę patekę gyventojai dažnai nepagalvoja apie pasekmes. Apskaičiavus šių kreditų palūkanų normą dažnam praeitų bet koks noras skolintis. Vidutinės metinės palūkanos čia siekia 400 procentų (kai kuriose įmonėse – net 800 proc.), o delspinigiai – nuo 300 iki 700 proc. Vilnietis Andrius R. 2009-ųjų pradžioje iš kredito bendrovės paėmė 700 Lt paskolą, bet netekęs darbo negalėjo laiku jos grąžinti. „Delspinigiai ėmė augti kaip ant mielių. Nežinodamas, ką daryti, skolinausi iš vienų greitųjų kreditų bendrovių, kad galėčiau grąžinti skolas kitoms. Taip patekau į užburtą ratą iš kurio išėjimo nebebuvo”, – pasakojo Andrius. Iš greitųjų kreditų bendrovių paimtus pinigus jis naudojo tik kitų bendrovių skoloms grąžinti. Nė litas nebuvo išleistas kitur. Per šį laikotarpį šioms bendrovėms jis jau sumokėjo 6 450 Lt ir liko dar skolingas 3 800 Lt. Andrius teigia, kad geriau būtų skolinęsis iš mafi jos. Tokių istorijų ne viena. Seimo narės Agnės Zuokienės teigimu, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nereglamentuota greitųjų vartojimo kreditų rinka.