Greitas kreditas

Greitųjų kreditų rinka per kelerius pastaruosius metus plėtėsi neįtikėtinai sparčiais tempais. Kelias minutes pabendravus internetu ar net susisiekus trumposiomis žinutėmis (SMS), galima be didelių problemų net vidury nakties gauti nuo keliasdešimties iki keliolikos tūkstančių litų paskolą. Per ekonomikos krizę į fi nansinę duobę patekę gyventojai dažnai nepagalvoja apie pasekmes. Apskaičiavus šių kreditų palūkanų normą dažnam praeitų bet koks noras skolintis. Vidutinės metinės palūkanos čia siekia 400 procentų (kai kuriose įmonėse – net 800 proc.), o delspinigiai – nuo 300 iki 700 proc. Vilnietis Andrius R. 2009-ųjų pradžioje iš kredito bendrovės paėmė 700 Lt paskolą, bet netekęs darbo negalėjo laiku jos grąžinti. „Delspinigiai ėmė augti kaip ant mielių. Nežinodamas, ką daryti, skolinausi iš vienų greitųjų kreditų bendrovių, kad galėčiau grąžinti skolas kitoms. Taip patekau į užburtą ratą iš kurio išėjimo nebebuvo”, – pasakojo Andrius. Iš greitųjų kreditų bendrovių paimtus pinigus jis naudojo tik kitų bendrovių skoloms grąžinti. Nė litas nebuvo išleistas kitur. Per šį laikotarpį šioms bendrovėms jis jau sumokėjo 6 450 Lt ir liko dar skolingas 3 800 Lt. Andrius teigia, kad geriau būtų skolinęsis iš mafi jos. Tokių istorijų ne viena. Seimo narės Agnės Zuokienės teigimu, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nereglamentuota greitųjų vartojimo kreditų rinka.

“Reikia pinigų mokesčiams mokėti? Sugedo automobilis? Trūksta pinigų remontui? O gal reikia pinigų artėjančiam savaitgaliui ar dovanai? Nesijaudink! Tau padės – greitos paskolos internetu ar SMS žinute vos per 5 minutes! Užsiregistruok internete ir pasiskolink be jokio užstato! Su mumis – viskas taip paprasta!” – malonus vyriškio balsas per televiziją ragina patikėti greituosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių geranoriškumu. procentus, neretai atsiduria aklavietėje… Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (SDPLRV) atlikti 2008 m. namų ūkių biudžeto tyrimai rodo (www.stat.gov.lt), jog, neskaitant tų, kurie turi ilgalaikes paskolas, kas šeštas namų ūkis, arba 16 proc. šeimų turėjo paskolą, imtą atsiskaityti už išsimokėtinai pirktus daiktus ar gautas paslaugas. Apie 24 proc. namų ūkių nurodė, kad jas grąžinti nejaučia finansinės naštos, o 18 proc. paskolas įvertino labai didele našta. Dažniausia buvo skolinamasi įsigyti buitinę techniką ar baldus. Dėl lėšų stokos 3 proc. apklaustųjų bent kartą ar daugiau per 12 mėn. negalėjo laiku sumokėti palūkanų ar paskolos įmokų. Duomenys apie kur kas tragiškesnį šių metų šeimų namų ūkių biudžetą mus pasieks tik kitąmet. Tuo tarpu skolose skęstančiųjų į kampą įvaryti psichologai ima skambinti pagalbos varpais: jų teigimu, žmonių nepamatuotą riziką skolintis jau galima prilyginti aistrai lošti azartinius žaidimus ar priklausomybei alkoholiui bei narkotikams.

Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (GVKA) nariai griauna žiniasklaidoje pastaruoju metu sukurtą mitą, jog greitųjų vartojimo kreditų verslas klesti ir sparčiai plečiasi. Pasak GVKA direktorės Kristinos Nemaniūtės, teiginiai, kad greitieji vartojimo kreditai — pelninga verslo niša, su kiekviena diena priimanti vis daugiau rinkos narių, klaidingi. “Greitųjų vartojimo kreditų verslas gana jaunas Lietuvoje. Jis skaičiuoja trečius metus. Be abejo, per šį laikotarpį rinkos dalyvių pagausėjo. Tai normalus verslo procesas. Šiuo metu yra apie 25 greitųjų vartojimo kreditų verslą vystančios įmonės. Artimiausiu metu jų gali padaugėti iki 35 ir tai jau bus riba”, — tvirtina Kristina Nemaniūtė. Tokios pagrįstos nuomonės laikosi ir vienas iš seniausių greitųjų vartojimo kreditų rinkos dalyvių. “2008 metais per spalį išdavėme 1256 kreditus, kurių suma siekė daugiau nei 570 000 lt, o šių metų rugsėjį — 72 procentus mažiau. Statistiniai duomenys liudija, kad yra sustiprintas klientų mokumo vertinimas, vyrauja nemaža konkurencija. Rinkoje išliks stipriausios ir kokybiškiausias paslaugas teikiančios įmonės. Tai natūralu. Greitu metu ši rinka bus užsipildžiusi”, — teigia GVKA valdybos narys Juozas Rupšys. Pasak jo, konkurencija kai kuriems rinkos dalyviams taps nebepakeliama ir ši tendencija jau ryškėja. GVKA nariai nuogąstauja ir dėl bankų klaidingų įsitikinimų.