Tag archives for Filosofija

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Parafizika

Siūlau skirti parafiziką, fiziką ir metafiziką. Pradėkime nuo fundamentalaus termino. Füsis graikiškai reiškia „gamta, mokymas apie gamtą", para - „aplink, lyg tai, šalia". Taigi išryškėja parafizikos reikšmė - „lyg mokslas, lyg žinojimas". Meta reiškia „su kaupu, virš, per", metafizika -…
Plačiau >>

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Metafizika

Metafizika atsirado kaip reakcija į stebėtojo pozicijos vienpusiškumą. Stebėtojo priešingybė yra dalyvis. Todėl metafizikoje dominuojančiu aspektu tapo dalyvio pozicija. Tačiau tai nebuvo grįžimas prie mitologizmo: metafizikas visa pakopa aukščiau už dalyvį-mitologą. Metafizikai būdinga ne tik dalyvio, bet ir stebėtojo pozicija.…
Plačiau >>

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Filosofija ir religija

Filosofija ir religija yra dvi pagrindinės metafizikos formos. Racionalus religinių klausimų svarstymas, teologija, apskritai sunkiai atskiriama nuo filosofijos. Tomas Akvinietis (1225-1274), viduramžių vienuolis-dominikonas, yra tiek  filosofas, tiek ir teologas. Bendra tarp filosofijos ir religijos tai, kad, kaip metafizika, jos nepriklauso…
Plačiau >>

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Filosofija ir mokslas

Hėgelis (1770-1831) kartą buvo paklaustas, ar filosofija yra mokslas. Jis atsakė, kad ne. Patylėjęs pridūrė: filosofija - ne mokslas, ji - aukščiau už jį. Hėgelis ne puikavosi originalumu, o tiesiog išvertė senovės graikų kalbos žodį „metafizika". Šiame kontekste mokslas yra…
Plačiau >>

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Filosofijos objektas

Klausimas apie mokslo arba koncepcijos objektą, kad ir kaip būtų keista, yra vienas iš pačių sunkiausių. Sakykime, užduokite chemikui konkretų klausimą, ir jis be vargo į jį atsakys. O paklauskite, ką tiria chemija, ir jis, neabejotinai, paklius į keblią situaciją.…
Plačiau >>

„Filosofijos pagrindai“ II. Būties problema. Ikisokratikai

II. BŪTIES PROBLEMA FILOSOFIJOJE Filosofija vystosi ne kaip mokslas progresyviai, kai naujosios išstumia senas teorijas ir koncepcijas, o kumuliatyviai, pagal principą sena papildyti nauju. Aristotelis neišstūmė Platono, o papildė jį. Todėl filosofijos studijavimas neatsiejamas nuo jos istorijos. Būties problema kilo…
Plačiau >>

„Filosofijos pagrindai“ II. Būties problema. Sokratas, Platonas ir Aristotelis

Sokrato (470-399 ), didžiojo senovės graikų mąstytojo, atsiradimas nebuvo netikėtas: iki jo buvo visa mokykla sofistų (gr. sofisma - gudrybė, išsisukimas), kurie negatyviai traktavo natūrfilosofiją ir visokį teigiamą žinojimą. Gamtos vietą užėmė žmogus. Pvz., Protagoras (490-420 pr. Kr.) savo kredo…
Plačiau >>

„Filosofijos pagrindai“ II. Būties problema. Viduramžiai

Viduramžiais būties problema buvo siejama su klausimu apie tai, ar universalijos (visuotinis = būtis) turi ontologinę reikšmę, ar jos egzistuoja savaime ir nepriklausomai nuo materijos, daiktų, sąmonės ir kt., ar priklauso nuo pastarųjų. Šis klausimas buvo sprendžiamas tokio pasaulio paveikslo…
Plačiau >>