Žyma: Ekonomika

Islandijos precedentas: ką nutyli pasaulio žiniasklaida

Ar girdėjote apie tai, kas atsitiko Islandijoje spalio 23 dieną? Turbūt ne. Ar žinote, kodėl nieko negirdėjote? Todėl, kad spalio 23 dieną Islandijoje įvyko revoliucija, visiškai taiki, tačiau dėl to nė kiek ne mažiau revoliucinga, nei kitos. Ji parodė, kaip pavojinga, kai „demokratines procedūras“, apie kurias taip mėgsta kalbėti liberalai, kontroliuoja ne dauguma, o mažuma, kaip įprasta. Būtent todėl pamokantį Islandijos pavyzdį nutyli pasaulinės masinės informacijos priemonės, nes dalykas, kurio pasaulio galingieji norėtų mažiausiai, – kad Islandijos pavyzdys iš tikrųjų taptų pavyzdžiu kitoms...

Energoinversija ir antrasis termodinamikos principas

Savo vaizduote aprėpę žmonijos materialios kultūros vystymąsi, ko gero nerastume žymiai didingesnio įvykio žmogaus gyvenime tokio, kaip pirmykščio žmogaus dirbtinis ugnies išgavimas. Be ugnies dabar mes neturėtume nei gamyklų, nei fabrikų, nei automobilių, kurių cilindruose dega benzinas, nei reaktyvinių lėktuvų ir kosminių raketų, kurių darbiniuose kanaluose dirba ugnis. Neturėtume nei šiluminių elektrinių, nei šiuolaikinio geležinkelio ir vandens transporto. Ugnis yra šiuolaikinės energetikos pagrindas. Bet dabar jau aiškiai žinoma, kad pasaulinės kuro atsargos nėra begalinės. Rusų mokslininkas K.Ciolkovskis teigė:,,Tik mūsų neišprusimas mus verčia naudoti...

Energetikos laukia nuostabios perspektyvos

Kai pasaulyje baigiasi iškastinio degaus kuro rezervai, susirūpinta alternatyvių kuro pakaitalų, iš kurių būtų galima gaminti energiją, paieška, tačiau Nobelio premijos laureatas fizikos srityje akademikas P. Kapica savo pranešimu “Energija ir fizika“ remdamasis baziniais fizikos principais iš esmės palaidojo visą alternatyviąją energetiką, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Saulės energijos tankis labai mažas, bet plinta šviesos greičiu, tenka ne daugiau, kaip 1 kW kiekvienam kv. m, todėl žmogui, kaip energijos šaltinis neefektyvus, nes pačių saulės baterijų efektyvumas dar nėra pakankamas. Didžiausias viltis akademikas ...

Kelias iš aklavietės – naujas amžinas variklis?

Dar 20 metų gaminti reikiamą kiekį šiluminės ir elektros energijos tradiciniais metodais, naudojant besibaigiantį įprastinį ir atominį kurą. Energijos kaina ir tarša vis didės. Tačiau pakeisti susidėvėjusių komunikacijų mes nepajėgsime niekada. Tai įrodė avarija Telšiuose. Jų bus vis daugiau... Mes per 15 metų net nesugebėjome apšiltinti namų sienas, lubas-stogus. Apie komunikacijų pakeitimą nėra nei kalbos. Alternatyvūs energijos šaltiniai dabar užima menką sunaudojamos energijos dalį ir negalės padengti staiga atsirasiantį energijos stygių uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir mums persėdus į elektromobilius labai pabrangus degalams....

Laimės projektas

Niekada nesitikėjau, kad peržengsiu savo ribas. Spoksodama pro lietaus nutaškytą autobuso langą išvydau, kaip pro šalį skrieja metai.Ko aš vis dėlto noriu iš savo gyvenimo? - Na…Noriu būti laiminga. Atėjo laikas iš savęs tikėtis daugiau. Tačiau galvodama apie laimę vis susidurdavau su paradoksais. Norėjau save pakeisti, bet negalėjau savęs priimti. Norėjau tinkamai naudoti savo laiką, bet kartu - išklysti iš kelio, žaisti ir skaityti kada tik panorėjusi. Nustačiusi, kad įmanoma padidinti savo laimę ir žinodama, ką reiškia būti laimingai, turėjau tiksliai išsiaiškinti, kaip...

Vadybos psichologijos konsultacijos gali išgelbėti verslą

Praėjus juodžiausiam bedarbystės laikotarpiui, daugelio organizacijų vadovai jaučia darbuotojų, o ypač – kvalifikuotų, stygių. Tačiau ar daugelis jų susimąstė, kad nauja darbo rinkos situacija iš jų reikalauja naujo požiūrio į vadovavimą? Dinamiškoje šiandienios situacijoje darbuotojui svarbu ne tik gauti pinigus, bet ir tai, kaip jis jausis darbe, kur praleis didelę savo laiko dalį, ar jis jausis psichologiškai saugus. Vertindami Lietuvos organizacijų vadybos psichologiją, specialistai pastebi, kad nemaža dalis vadovų jaučia įtampą, kuri persiduoda kolektyvui, o dėl tokio emocinio fono kenčia darbo kokybę ir...

Išskirtinė 7 dienų ugdymo programa vadovams

Tai mokymų programa apie „chemiją“. Taip. Apie tai, kaip išlaisvinti ir kryptingai panaudoti žmonių energiją, entuziazmą, kūrybiškumą. Apie pasitikėjimu ir dėmesiu žmonėms grįstos vidinės aplinkos ir organizacijos (arba komandos) kultūros kūrimą. Apie tai, kad bendra vizija ir vertybės svarbu. Taip pat apie atsakomybę. Tai programa tikintiems, kad žmogus yra kur kas daugiau, nei žinios, įgūdžiai, ar dvi rankos patikėtoms užduotims atlikti, ir norintiems išlaisvinti tikrąjį organizacijos ar komandos potencialą. Ši mokymų programa sukurta vadovaujantiems ir lyderiaujantiems. Puikiai tinka pradedantiems ir tiems, kurie pradeda...

Optimizmas ir darbo efektyvumas

Šiuo metu vis labiau domimasi asmenybės charakteristikų darbo aplinkoje ypatumais. Tai padeda ne tik pažinti darbuotojus, planuoti jų karjerą, bet ir atrinkti tinkamus kandidatus į darbo vietą. Nuolat daugėja tyrimų, o tuo pačiu ir logiškai bei statistiškai apskaičiuotų įrodymų, kad asmenybės charakteristikos yra labai svarbios profesiniam efektyvumui. Kaip teigia M.K. Mount ir kt. [1] (2005), asmenybės bruožai ir profesiniai interesai yra labai svarbūs asmenybės gyvenime, nes jie įtakoja sėkmę gyvenime ir darbe. Pasiekti kuo didesnio kiekvieno darbuotojo darbo efektyvumo – kiekvieno darbdavio noras...

V. Miltienis atleistas iš „Vilniaus vandenų” generalinio direktoriaus pareigų

Nuo UAB „Vilniaus vandenys" vadovo posto nušalintasis Valentinas Miltienis šiandien oficialiai atleistas iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų. Darbo sutartį su V. Miltieniu nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 str. 1 d. 1 p. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 d. „Taip užbaigta juridinė procedūra, kuri buvo sustabdyta dėl V. Miltienio nedarbingumo. Atleidimo procesas buvo pradėtas bendrovės valdyboje ir šiandien padėtas galutinis taškas", - sakė UAB „Vilniaus vandenys" valdybos pirmininkas Valdas Savickas. Pagal galiojančius teisės aktus, V. Miltieniui bus išmokėta...

Kaip gyvensime kitąmet?

Kaip gyvensime kitąmet? Galiu atsakyti labai trumpai – geriau, nei šiemet, nebus. Kodėl? Vyriausybė užsibrėžusi per 2011-2012 metus sumažinti viešųjų finansų deficitą 4,5 milijardo litų. Beje, šis deficitas šiemet bus maždaug 7,5 milijardo litų. Atrodo, aišku, kad gyvename ne pagal uždirbamas lėšas. Tuo esame panašūs į portugalus. Lyg ir suprantame, kad šitaip ilgai tęstis negali – turime ieškoti būdų, kaip subalansuoti pajamas ir išlaidas. Beje, toks išlaidų ir pajamų nesubalansavimas šeimą išvarytų ubagais. Taigi turime subalansuoti savo pajamas ir išlaidas. Kaip prie...