E – komercija

Kompiuterijos didmenos lyderis “CHS-Baltic”, bendradarbiaudamas su Ūkio banku, savo klientams pasiūlė galimybę atsiskaitymus vykdyti internetu.
“CHS Baltic” turi apie 300 nuolatinių klientų. Šiuo metu sandoriai internetu sudaro apie 30 proc. bendrovės apyvartos. Tomas Karpavičius, Ūkio banko Strateginio vystymo departamento direktorius, sako, jog “CHS Baltic” klientams internetinės bankininkystės paslaugos papildomai nekainuos. Klientai galės atlikti tarptautinius, vietinius pavedimus, pirkti ar parduoti valiutą. “Ūkio banko elektroninės komercijos strategija orientuota į “verslas-verslui” sistemą. Tai yra pirmas projektas Lietuvoje, kai mes per internetą įsiterpiame tarp didmenininko ir mažmenininko”, – sako p. Karpavičius.

Švedų mobiliojo ryšio UAB “Tele2” ryžtą įsitvirtinti Lietuvoje patvirtina planai dar šį rudenį atidaryti lietuviškus “Everyday.com” interneto vartus.
Pagrindinis jų konkurentas bus UAB “Delfi” vartai. Estijoje “Everyday” vartai veikia nuo 2000 m. kovo mėnesio. Lietuviškieji vartai bus panašūs į estiškuosius. Jų paskirti – padėti ir skatinti naudotis internetu, todėl dabar aišku, kad juos bus paieškos sistema, elektroninis paštas, elektroninė parduotuvė, galimybė siųsti trumpąsias žinutes ir kt.

Turizmo agentūra “Wrislit” viena iš pirmųjų Lietuvoje vartotojams pasiūlė užsisakyti lėktuvo bilietus internetu.
Alma Staniulionienė, “Wrislit” direktorė, tvirtino, jog dabar klientui nereikės skambinti į kelionių agentūrą ar oro bendrovę ir skrydžius bus galima planuoti patiems. “Mes patvirtinsime kainą, o bilietus pristatysime į užsakovo darbovietę ar oro uostą. Be to, kad klientams būtų patogiau, visą parą veiks pagalbos telefonas, kurio numerį gaus kiekvienas mūsų klientas”,– kalbėjo p. Staniulionienė.

Didžiosios šalies bendrovės vis dažniau savo produktų reklamai pasitelkia internetą. Reklamos agentūros prognozuoja, kad reklamos internete daugės, šis procesas stiprės, ir skaičiuoja būsimą uždarbį. Specialistai teigia, kad kol kas Lietuvoje vyravo nuostata, kad interneto puslapio reikia tik įmonės įvaizdžiui palaikyti. Beje, patirtis rodo kad daugumą potencialių reklamos užsakovų stabdė ir informacijos apie reklamos internete efektyvumą stoka, nes iki šio dar neatliekami tikslūs tyrimai. Tačiau šiemet reklamoje įvyko lūžis – vis daugiau Lietuvos bendrovių reklamą renkasi ne tik televizijoje ar spaudoje, bet ir internete.

Kur galima surasti nemokamus interneto vertėjus?
http://babelfish.altavista.com – didžiausia ir labiausiai apkrauta Voratinklio vertimų realiuoju laiku sistema, naudojanti “Systran” mašininio vertimo technologiją. Atlieka maždaug milijoną vertimų per dieną. www.e-lingo.com – naudoja kompanijos “Transparent Language“ sukurtą “TranscendRT” mašininio vertimo sistemą.
www.tranexp.com – įvairias vertimo paslaugas siūlančios kompanijos interneto vertėjo “InterTran” tinklalapyje teigiama, kad galima išversti įkeltą tekstą ir nurodytus tinklalapius net į 767 kalbų poras, tarp jų suomių, švedų, danų, graikų, bulgarų, čekų, kroatų ir kt.

informacinė visuomenė – tai tokia visuomenė, kurioje visi piliečiai prieina prie žiniu ištekliu ir sugeba pasigaminti relevančią informaciją savo profesinei ir kasdienei veiklai bei aktyviam dalyvavimui visose visuomenės srityse (Kuhlen, 1995). e-komunikacija – bendravimas elektroninėmis priemonėmis: elektroninis paštas, telekonferencijos, pokalbiai internete (chat). e-verslas – apima visu santykiu, susijusiu su tarptautiniu ir nacionaliniu sandoriu sudarymu elektroniniu budu, rušis: pirkimą, pardavimą, tiekimą, užsakymus, reklamą, konsultavimą, įvairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas (sinonimas: e-komercija).

2000 m. Lisabonos Europos taryboje buvo užsibrėžta įdiegti aiškią ir prognozuojamą e-verslo teisinę bazę, kuri užtikrintų verslo atstovų ir vartotojų interesus bei sąlygotų nuolatinę e-komercijos plėtrą. Deja, dėl e-verslo globalios prigimties netgi didžiausiai pasaulio rinkai – EB vis dar sunkiai sekasi pažaboti globaliausią žmonijos istorijoje prekyvietę. Pastaruoju metu vienas labiausiai diskutuojamų yra e-verslo apmokestinimo klausimas. Nors pirmieji šios srities tyrimai atlikti ir ES teisės aktų projektai parengti gana anksti, dėl sunkumų derinant tarpvalstybinius interesus prireikė kelerių metų tam, kad ES Taryba 2002 m. vasario 12 d. patvirtintų direktyvą, kuria buvo pakeista ES Šeštoji PVM direktyva 77/388/EEC jos nuostatas pritaikant e-komercijai. Šios direktyvos nuostatas jau kitų metų viduryje turės įgyvendinti visos ES valstybės, todėl Lietuvos e-prekybos atstovai jas įvertinti turėtų jau šiandien.

Nors Dot.com bumas šiuo metu yra šiek tiek atslūgęs, tačiau elektroninės komercijos technologijos vis dar atveria plačias verslo galimybes. Kaip jas geriausiai išnaudoti? Nemanykite, kad vos tik sukursite savo įmonės tinklapį internete, Jūsų pelnas ims stebuklingai augti. Pirmas žingsnis, kurį Jūs turite žengti, tai kruopščiai suplanuoti, kokiu būdu pritaikysite technologijas savo kompanijoje. Neužmirškite, kad e-komercijos sprendimą reikia suderinti ir su esamais verslo sprendimais. Navision efektyviai sujungia e-komercijos ir esamo verslo sprendimus. Sistemos pagalba, didinsite pelną, kartu mažindami operacijų savikainą ir pritraukdami į savo verslą naujus pirkėjus ir tiekėjus. Skatindami automatizaciją ir savitarną, sumažinsite bendrąją užsakymo įvykdymo savikainą. Be to, galėsite naudotis svarbiausia verslo ir finansine informacija, kuri leis įdiegti naujus bei pelningus darbo su pirkėjais ir tiekėjais metodus.

Šiuo metu jau daugelis nesistebi, kai kalbama apie internet teikiamus privalumus, jose naudojamas technologijas ir pan. Vis daugiau žmonių savo veiklą perkelia į internet erdves. Formuojasi ištisos internet bendruomenės, atsiranda bendri kultūriniai, socialiniai, ekonominiai siekiai. Ar tai ne naujos eros, naujos ekonomikos pradžia? Taigi, iškyla nauja sąvoka – internet ekonomika, kurios bendri piniginiai mąstai siekia jau milijardus dolerių, pagrindinės investicijos planuojamos būtent šioje srityje. Žinoma, Lietuvoje gal dabar dar yra vizija, kaip, pvz. pusė ar daugiau bendrojo nacionalinio produkto sudarytų būtent veikla internete, kad Lietuvos įmonės veržtųsi investuoti į elektronines parduotuves ir pan. Tai yra vieni iš informacinės visuomenės formavimo uždavinių – naujų interesų perkėlimas į informacinę veiklą, verslą.

Mokymo programa skiriama: Lietuvos stambių ir vidutinių įmonių vadovams bei rinkodaros, finansų ir teisės specialistams: dirbantiems su elektroninės, komercijos projektais, siekiantiems pagilinti žinias e-komercijos srityje, norintiems integruoti įmonę į Interneto rinką.