| |

Savaitgaliais lietuviai “Akropolį” ima keisti į internetą

Praėjusį savaitgalį pirkėjai tiesiog iššlavė internetinę parduotuvę “Open24.lt”: per jį buvo sudaryta daugiau nei 200 sandorių, įsigyta daugiau nei 600 prekių, tai yra 40 kartų daugiau nei įprastai. Nuo 2007-ųjų pavasario internetinėje erdvėje gyvuojanti parduotuvė “Open24.lt”, prekiaujanti pasaulyje žinomų prekių ženklų drabužiais, aksesuarais, avalyne, kosmetika ir parfumerija, surengė azartišką išpardavimų savaitgalį. Jis prasidėjo ketvirtadienį, kai drabužių ir avalynės buvo galima įsigyti su 40 procentų nuolaida, ir kiekvieną dieną nuolaidos didėjo 10 procentų, kol sekmadienį išpardavimų įkarštyje žmonės pirkosi 70 procentų pigiau. “Mano žiniomis, pirmą kartą Lietuvoje internetinė parduotuvė per dieną sudarė daugiau kaip 130 sandorių” – teigia Darius Lebedzinskas, įmonės “Net frequency” vadovas; ši įmonė Lietuvoje sukuria bene daugiausiai internetinių parduotuvių. Pasak D. Lebedzinsko, toks masinis apsipirkimas internete buvo nemažas išbandymas ir e-parduotuvės sistemai, kuri jį nepriekaištingai išlaikė. “Buvome įsitikinę, kad savaitgaliais žmonės apskritai mažai perka internetu. Mūsų pirkėjai paprastai apsiperka darbo dienomis, savaitgaliais tebūna 5-6 užsakymai. Ši akcija parodė, jog pirkėjus galima sudominti ir laisvadienį užsukti į elektroninę parduotuvę” – pasakojo “Open24.lt” Plėtros skyriaus vadovė Gintautė Lidžiuvienė.

| |

Pirmosios elektroninės sąskaitos banko paslaugų internetu sistemoje

“SEB VB lizingo” klientai yra pirmieji, kurie sąskaitas faktūras už lizingo paslaugas galės peržiūrėti ir iš karto apmokėti “SEB Vilniaus banko” paslaugų internetu sistemoje. Šią galimybę savo klientams “SEB Vilniaus banko” grupė pasiūlė bendradarbiaudama su informacijos logistikos paslaugų tiekėja “Itella”. “Itella” siuntimui paruošia vidutiniškai 1,5 mln. vokų per mėnesį. Didžiąją dalį sudaro sąskaitų, ataskaitų, mokėjimo kvitų, finansinės ir komercinio turinio informacijos skaitmeninis spausdinimas, automatizuotas dėjimas į vokus ir pristatymas siuntimui. Dokumentų pateikimas elektroniniais kanalais ypač išpopuliarėjo per paskutinius pora metų, dabar per mėnesį pateikiama apie 140.000 elektroninių dokumentų. “Elektroniniai dokumentai yra patogesnis, greitesnis ir pigesnis informacijos pateikimo būdas. Siekiant auginti el. dokumentų vartotojų gretas, svarbu sudaryti sąlygas patogiai jais naudotis ir užtikrinti jų saugumą. “Itellos” IT specialistų sukurta, įdiegta ir palaikoma elektroninių dokumentų pateikimo internete sistema “E-pay” išsprendžia daugumą problemų tiek verslo organizacijoms, tiek tūkstančiams jų klientų, nes siūlo integruotą ir saugų sąskaitų pateikimo ir apmokėjimo sprendimą”, – sako “Itellos” generalinis vadovas Giedrius Nomeika.

| |

Elektroninių parduotuvių kova dėl vietos

80 proc. elektroninių parduotuvių ignoruoja vartotojų teisę grąžinti prekes ir nepateikia apie tai informacijos. Tokius rezultatus parodė Lietuvos vartotojų instituto šių metų birželio pabaigoje atliktas 30 elektroninių parduotuvių, kurių interneto adresai baigiasi lt., tyrimas. Civiliniame kodekse nurodyta, kad pirkėjas, įsigijęs prekę internetu, per 7 darbo dienas nuo pristatymo turi teisę jos atsisakyti, nenurodydamas priežasties. Pardavėjai apie šias vartotojų teises privalo informuoti iš anksto – pateikti informaciją internete. Vartotojų teisė grąžinti prekes grindžiama tuo, kad internete daiktas gali atrodyti kitaip nei yra iš tikrųjų. Internetinės parduotuvės www.eks.lt atstovas Ramūnas Plaušinis teigia, kad per porą parduotuvės darbo metų nepasitaikė atvejo, kai vartotojai būtų norėję grąžinti prekes. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2003 m. elektroninėse parduotuvėse pirko 3 proc. internetu besinaudojančių Lietuvos gyventojų, o 2004 m. jų sumažėjo iki 2 proc. Apklaustieji nurodė, kad pirkti parduotuvėje patogiau, nes galima geriau apžiūrėti daiktus. Daugelis sakė, kad internetinėmis parduotuvėmis nepasitiki, čia nesaugu mokėti.

| |

Elektroninę prekybą atranda numizmatai ir sendaikčių kolekcionieriai

Pastaraisiais metais apmirusią prekybą lietuviškuose internetinių aukcionų portaluose ima gaivinti vis didesnę dalį prekybos į elektroninę terpę perkeliantys numizmatai ir sendaikčių kolekcionieriai. “Tai, kad prekybą į internetą perkelia vis daugiau kolekcionierių ar numizmatų – jau nebe naujiena pasaulyje, tačiau naujas reiškinys Lietuvoje”, – BNS sakė didžiausią lietuvišką internetinių aukcionų portalą www.pirkis.lt administruojančios bendrovės “Skaitos kompiuterių servisas” direktorius Virginijus Jasaitis. Pasak jo, šiuo metu įvairios monetos, banknotai, medaliai, antikvariniai ir kiti kolekcionierių kaupiami daiktai jau sudaro apie pusę visų prekių, kurių iš viso sistemoje šiuo metu parduodama apie 3 tūkstančius. Iš maždaug 25 tūkst. registruotų www.pirkis.lt vartotojų apie 500-700 yra aktyvūs numizmatai ar sendaikčių kolekcionieriai. “Pastebėję naują tendenciją net sukūrėme atskiras kategorijas kolekcionierių ir numizmatų prekėms. Manome, kad sendaikčių mėgėjų pasirodymas Lietuvos interneto aukcionuose pakels visą lietuviškos elektroninės prekybos lygį”,- teigė V.Jasaitis.

E. valdžios paslaugos prieinamos beveik visose Europos Sąjungos šalyse (su VIDEO)
| |

E. valdžios paslaugos prieinamos beveik visose Europos Sąjungos šalyse (su VIDEO)

Europos Komisijos penktojo kasmetinio tyrimo e. valžios paslaugų Europoje duomenimis, šiuo metu per 90 proc. viešajam sektoriui atstovaujančių institucijų turi nuolatinę prieigą internete, ir 40 proc. pagrindinio viešojo sektoriaus paslaugų yra išsamiai veikiančios. Tinkamumo ir prieinamumo kriterijai rodo, jog ES naujosios šalys narės yra tokiame lygyje, kuriame senosios 15 ES šalių narių buvo prieš dvejus metus. Dabar svarbu užtikrinti, kad e. valdžios paslaugos būtų naudojamos plačiai ir ekstensyviai, siekiant maksimalaus efektyvumo verslui bei piliečiams. Tyrimo metu buvo išnagrinėta 14 000 interneto svetainių 28 šalyse (25 ES šalys narės bei Norvegija, Islandija ir Šveicarija). Naudojamas metodas apibrėžė paslaugų vertinimo kriterijus, išdėstant juos nuo paprastos pristatomosios informacijos interneto svetainėje iki visiškai interaktyvių paslaugų.

Reklaminio triukšmo poveikis interneto vartotojams
| |

Reklaminio triukšmo poveikis interneto vartotojams

Pagalvokite apie tinklapį… Apie bet kokį tinklapį… Ką matote? Apibūdinkite jį. Vargiai dauguma iš Jūsų pateiks skirtingus apibūdinimus. Galbūt pasakysite: spalvotas, pilnas veiksmo, daug kas vyksta, gal apibūdinsite kaip nuobodų ar painų. Bet kokiu atveju čia rasite milijoną dalykų, sukištų į 14 colių keturkampį. Pikselių jūroje internetinės reklamos galimybės atrodo ribotos. Kada gi galima pasakyti, kad tikrai tinklapyje visko pakanka? Ar interneto vartotojai gana dažnai reaguoja į internetinę reklamą, nepaisant triukšmo (reklaminių pranešimų, grafinių vaizdų, tekstinių blokų ir kitokių dėmesį nukreipiančių objektų visuma) faktoriaus?

Mokėjimas už paspaudimus – interneto reklamos penicilinas?
| |

Mokėjimas už paspaudimus – interneto reklamos penicilinas?

Tai, ką interneto reklamoje vadiname mokėjimu už veiksmą (“pay for performance”), o mokėjimas už paspaudimus ir yra vienas tokių veiksmų, daug tiksliau būtų galima apibūdinti kaip “mokėjimą už kažkokį veiksmą, kuris, mūsų manymu, gali būti tiesiogine priežastimi, susiejančią reklamos parodymą su produkto įsigijimu”. Nors taip neatrodo, bet šių apibūdinimų skirtumas yra didžiulis, ir tai sukuria sistemines, ilgalaikes problemas tiek pardavėjams, tiek reklamos užsakovams internete. Kaip reklamos industrijos atstovai, privalome mokėjimus už veiksmą įstatyti į tokias sąlygas, kad išsaugotume šio reklamos vertinimo būdo privalumus, kuriuos gali gauti rinkos dalyviai.

Reklama internete: Lenkijos pamokos
| |

Reklama internete: Lenkijos pamokos

“Internet Advertising Bureau Polska” prognozuoja, kad šiais metais interneto reklamos pardavimai kaimyninėje Lenkijoje pasieks 38 mln. PLN. Pas pietinius kaimynus reklama internete tampa įdomiu segmentu, kuriame kristalizuojasi ir pirmieji specifiniai verslo dėsniai. Nors, lapkričio mėnesio duomenimis, reklama Lenkijoje internete sudarė vos 0,81% visos reklamos rinkos, tačiau ji dinamiškai auga (Lenkijoje šiuo metu yra per 5 mln. interneto vartotojų), ji bręsta ir sensta (internetas jau tikrai nebelaikomas “žaisliuku jaunimui”).

Čekijoje el. reklama išaugo trečdaliu
| |

Čekijoje el. reklama išaugo trečdaliu

Čekijos interneto reklamos rinka per 2002 m. išaugo daugiau nei 30 proc. ir pasiekė 320 mln. CZK, pranešė šalies interneto leidėjų asociacija SVIT. SVIT duomenimis, internetas yra sparčiausiai auganti reklamos rinkos dalis šalyje, šiais metais elektroninės reklamos apimtys Čekijoje turėtų išaugti dar penktadaliu. Analitikai išskiria padidėjusį žiniasklaidos planavimo agentūrų užsakymų skaičių bei aktyvumą interneto reklamos segmente, vienok daugiausiai reklamos ir toliau užsako patys klientai bei visas paslaugas teikiančios interneto agentūros.

Išdalinti interneto reklamos “olimpiniai medaliai”
| |

Išdalinti interneto reklamos “olimpiniai medaliai”

Penktajame tarptautiniame reklamos festivalyje Kanuose išdalinti tradiciniai “Liūtai” (“Cannes Lions”). Nemažai dėmesio šiais metais susilaukė ir interneto reklamos kategorija “Cyber Lions”. Daugiausiai “kyberliūtų” – dešimt – šiais metais iškovojo JAV kompanijos, šešis – Brazilijos ir keturis – Didžiosios Britanijos reklamos agentūros. Tačiau apžvalgininkai pabrėžia, kad šiais metais buvo suteikta daug mažiau “auksinių” apdovanojimų. Jau tampa stebėtina tradicija tai, kad daugelyje apdovanojimų kategorijų nugali įvairiose šalyse sukurta sportinių batelių “Nike” reklama. Ir tarp reklaminių interneto tinklapių šiais metais “Grand Prix” laimėjo Danijos agentūros “Framfab” sukurtas “Panna Ko” puslapis. Jame “flash” technologijų pagalba pasakojama apie Amsterdame vykstantį kasmetinį “Panna” futbolo triukų turnyrą.