| |

Dėl gotų ir vandalizmo sąsajų

Nebegalime nereaguoti į žiniasklaidoje reguliariai pasirodantį šmeižtą, formuojantį klaidingą visuomenės nuomonę apie kultūrą, kuri mums brangi. Nors esame beveik tikri, kad geltonosios spaudos metodais mistifikacijų besivaikančios ir skandalus kuriančios žiniasklaidos tai nepasieks. Ausis užsikimš ir bendradarbiavimo su gotikinės subkultūros atstovais ieškanti policija, svaresniais įkalčiais laikydama nuomonę „specialistų“, apie šią subkultūrą išvadas darančių pagal paauglių elgesį ir kaimynų ar kitokių „liudininkų“ pamąstymus bei prielaidas. Jau pats teiginys, jog gotikinė subkultūra yra paauglių maišto forma, rodo visišką nesupratimą svarbių šios, daugiau nei prieš porą dešimtmečių pradėjusios formuotis subkultūros aspektų. Visų pirma, gotika neturi nieko bendra su maištu, o juolab – vandalizmu. Tai, kad šie reiškiniai vyrauja stereotipuose – kitas reikalas. Bet klaidingi stereotipai juo labiau nėra subkultūros dalis. Gotika yra kūryba, ir visų pirma – savo asmenybės kūryba. Todėl maištas ir griovimas šiame kontekste yra nereikalingi ir nelogiški. Kaip savo asmenybę kuria juodai apsirengę paaugliai, domėtis ir stebėti privalo tiek tėvai, tiek pedagogai, kuriems patikėta padėti bręstančiai asmenybei rasti save. Savo kaltės dėl prastai vykdomų pareigų jie neturėtų primesti subkultūrai, į kurią paaugliai linksta dažniausiai tik dėl formos išskirtinumo. Nes priimti gotikinės subkultūros turinį pajėgios tik brandžios asmenybės, praėjusios paaugliško maišto etapą.

Emo stilius
| |

Emo stilius

Kas gi tie berniukai ir mergaitės, užtvindę gatves juodai rožine beprotybe? Emo mada – keista gatvės mados kryptis, gimusi, kaip tai dažnai atsitinka, iš muzikinio žanro. Emo jau seniai pavergė jaunuolius, nieko bendro neturinčius su emotional rock muzika, jiems tiesiog patiko kedai rausvais raišteliais ir suplėšytos pėdkelnės. Tikrieji emo vadina tokius „pozuotojais“ arba fake’ais, keiksnodami juos už nepakankamą pagarbą savo kultūrai. Bet tai visai natūralus procesas. Niekas neprivers mūsų išmokti atmintinai visų grupės „Kiss“ dainų žodžių prieš pasirodant mieste su odine striuke. Nesigilindami į nereikalingas smulkmenas, pasakykime tik tiek, kad emo arba ymo save vadina jaunimas, teikiantis didelę reikšmę savo emociniams išgyvenimams, o emo muzikos šaknys slypi 80-ųjų hardroke. Kas tai? Na, kad suprastum, kas patinka emo, reikėtų paklausyti ko nors iš „Fall Out Boy“, „The Used“, „Panic! At The Disco“, „My Chemical Romance“, „Saosin“ ir t.t. Tačiau jei apnuoginti nervai ir grynos emocijos, lydimos gitaros ritmų nepadarė tau jokio įspūdžio, o noras persipjauti venas tave aplanko ne dažniau nei kartą ar du per metus, vis tiek gali būti, kad užsimanysi pasiskolinti iš emo stiliaus keletą gerų idėjų. Taigi koks yra emo stilius? Tikras emo: tiesūs, dažniausiai juodi plaukai, kreivi prilaižyti kirpčiai, dengiantys pusę kaktos, o pakaušyje plaukai pakelti ir suvelti. Plaukai gali būti ir ne juodi, tačiau dalis sruogų bus nudažytos juoda arba rožine spalvomis.

| |

Rusijoje sulaikė gotus kanibalus

Sankt Peterburgo pareigūnai sulaikė du gotų judėjimo narius, kurie kaltinami žiauriu moksleivės nužudymu ir kanibalizmu. Pasak sulaikytųjų, į nusikaltimą juos pastūmėjo alkio jausmas. Sulaikyti jaunuoliai – muzikantai, o jų auka tapo grupės gerbėja, praneša naujienų portalas newsru.com. Pagal profesiją vienas žudikas buvo floristas, o kitas – mėsininkas. Pareigūnai po apklausos teigė, kad vaikinai teisinosi, jog į nužudymą juos pastūmėjo alkio jausmas. Nužudytosios kūną jie sukapojo ir iškepė orkaitėje su bulvėmis. Kaip praneša naujienų portalas, sulaikytieji Jurijus Možnovas bei Maksimas Golovatskis priklauso gotų bei emo judėjimams. Abu jie jau buvo teisti. Visą Rusiją pašiurpinęs nusikaltimas įvyko šių metų sausio 19 dieną. 11 klasės mokinė išėjo ir namų ir negrįžo. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad merginą grupės nariai pasikvietė į vieną butą ir paskandino vonioje – vandeniu ji buvo pripildyta iš anksto. Vėliau nuskandintos merginos kūnas buvo sukapotas. Kai kurios kūno dalys sudėtos į maišus ir išmestos į konteinerius šiukšlėms. Maišus su merginos kūno dalimis, viename kurių buvo galva, rado atsitiktiniai žmonės.

EMO! Kas tie “Emo”?
| |

EMO! Kas tie “Emo”?

Didmiesčių gatvės mirga nuo viena už kitą įdomesnių subkultūrų: hipiai, pankai, gotai jau yra atpažįstami, ko gero, ir mūsų močiutėms, tačiau vis dažniau išgirstame apie naują, iki šiol negirdėtą „veislę“ – tai EMO. Interneto forumai lūžta nuo diskusijų už ir prieš “emo” stilių. Jaunos merginos kone alpsta, aptarinėdamos “emo” berniukų grožį, o tėvai jau ima melstis, kad tik atžala nenuspręstų tapti tėvu… “Emo” (ang. emotional punk) – jaunimo srovė, prasidėjusi JAV, turinti savo stilių ir “pripažįstamas” muzikos grupes. “Emo” – tai punk/hardcore muzikos substilius, išpopuliarėjęs ir dabartinę formą įgavęs devinto dešimtmečio viduryje. “Emo” dar vadinamas emociniu, jausminguoju hardcore’u. Neseniai pasiekusi Lietuvą, “emo” banga įtraukia į savo gretas vis daugiau paauglių, kurie nori pademonstruoti savo išskirtinumą ir naujas, negirdėtas, mažai kam suprantamas tiesas. Naujoji subkultūra formuoja paauglio atsiskyrėlio, atstumtojo įvaizdį. Jiems būdinga depresija, polinkis į saviizoliaciją, liūdesį ir savęs menkinimą. “Emo” subkultūros atstovai išreiškia save rengdamiesi gothic ir punk stiliaus drabužiais. Labai svarbi jų gyvenimo dalis – muzika, o ypač jų mėgstamos grupės. Dainų žodžiai yra cituojami visur ir visada. Būdami itin emocionalios asmenybės, “emo” taip pat kuria eiles, dainas, prozą dažniausiai apie liūdesį, vienatvę, skausmą, meilę ir visuomenės bukumą. “Emo” – tai emocionalusis punk rokas su pop priemaišomis, susiformavęs ir pakrikštytas Vašingtone.

| |

Ar Lietuva tampa gotų šalimi?

Einu vakar per Vilniaus gatves ir kiemus ir niekaip negaliu suprasti, kodėl visi žmonės apsirengę juodai, veiduose jokios šypsenos. Gal ką nors laidoja (jau lietuviai standartiškai juodą spalvą sieja su laidotuvėmis) ar šiaip blogas oras visus neigiamai veikia? Tikriausiai, kad ne. Ir tada man kilo toks klausimas – gal Lietuva tampa gotų šalimi, kurioje ši subkultūra įleidžia vis gilesnes šaknis? Tikriausiai tokių ar panašiai apsirengusių žmonių matėte ne vieną, ir aiškiai pastebima tendencija, kad jų vis daugėja. Taigi kas tie gotai? Sunku surasti vienareikšmišką apibrėžimą – kiek gotų, tiek skirtingų nuomonių apie save. Aišku viena, kad tai vis labiau populiarėjanti subkultūra, kuriai didelę įtaką daro muzika. Ši subkultūra yra grindžiama (bent jau turėtų būti) individualumu, nors esti ir bendrų dalykų. Individualumas suprantamas kaip saviraiškos priemonė, padedanti atskleisti asmenybę. Tačiau aš asmeniškai šioje subkultūroje neįžvelgiu jokio individualumo – tik masinį panašumą (juodi drabužiai, naudojama juoda kosmetika, veide jokios šypsenos, keista klausoma muzika – tiksliau metalo muzikos fone girdimi riksmai). Kai kurie juos net lygina su satanistais ar žudikais (su šiuo požiūri nelabai sutikčiau). Šiame straipsnyje labiau norėta įsglinti į tai, ar iš tiesų lietuviai tampa gotinės kultūros šalimi? Pirmaiusia reikėtų paminėti, kad lietuviai madinga tauta. Ir nesvarbu, kad dirbtinės odos striukę su užrašais “Motor”, “Racing” ir pan.

| |

Gotų subkultūra gali išgelbėti nuo savižudybės?

Apie pusė paauglių, priskiriančių save gotų subkultūrai, yra tyčia save žaloję arba bandę nusižudyti, rodo nauja studija, kurios rezultatus skelbia newscientist.com. Tačiau įsitraukimas į gotų veiklą, kuri pasaulyje ėmė plisti devintajame dešimtmetyje, gali apsaugoti jautrius ir pažeidžiamus paauglius, teigia tyrėjai. Tyrime dalyvavo 1258 jaunuoliai. Paaiškėjo, jog iš tų, kurie mano esą gotai, 53 procentai žalojo save, o net 47 proc. bandė nusižudyti. Mokslininkų duomenimis, Didžiojoje Britanijoje iš viso save žaloja nuo 7 iki 14 procentų visų jaunuolių. Savęs žalojimu laikomi veiksmai tokie kaip pjaustymasis ar savęs deginimas. Apie 6 proc. britų jaunuolių yra bandę nusižudyti. Kai kurie tyrimai rodo, kad šis skaičius auga. Glazgo universiteto mokslininkai teigia, kad save žaloti asmenys pradeda sulaukę 12-13 metų. Paprastai gotais jie tampa po poros metų. „Viena iš tyrimo prielaidų, kodėl jaunuoliai žaloja save, buvo gotų dievaičių ar bendraminčių mėgdžiojimas, bet studija parodė, kad daugelis dalyvių žalojo save dar prieš tapdami gotais, o tapę, žalotis liovėsi arba darė tai rečiau. Vadinasi, kad jauni žmonės, kurie jaučia potraukį žaloti save, tiesiog dažniau įsitraukia į gotų judėjimą“, – teigia studijos vadovas Robertas Youngas. Anot mokslininko, įsitraukę į subkultūrą jaunuoliai randa bendraminčių, dalijasi patirtimi ir vertybėmis, yra palaikomi. Tačiau R.Youngas teigia, kad tyrimą reikėtų atlikti su didesnėmis gotų grupėmis.

| |

E.Mickevičienė nuo skustagalvio išpuolio apgynė gotus

Praėjusį savaitgalį stilistė Eglė Mickevičienė patyrė, ką reiškia gatvės kautynės. Laimei, moteris rimčiau nenukentėjo, o kilęs konfliktas tarp skirtingoms subkultūros priklausančių jaunuolių, jos dėka buvo greitai užgesintas. Praėjusį penktadienį ekscentriškai mėgstanti atrodyti ir gotų bei pankų judėjimams simpatizuojanti 39 metų stilistė kartu su savo jaunaisiais bičiuliais nusprendė apsilankyti gotų vakarėlyje. Kompanijos linksmybes nutraukė iš išvaizdos skustagalvių subkultūrai priklausantis vaikinas, kuris ėmė kabinėtis prie Eglę į vakarėlį atlydėjusių ekstravagantiškai apsirengusių gotų, o vėliau, gatvėje, pasak E.Mickevičienės, išsitraukęs peilį puolė juos. Stilistė nesutriko ir įsivėlusį į susistumdymą, kartu su kitais šalia buvusiais žmonėmis sugebėjo išskirti susikibusias puses. „Matyt, vis dar veikia incidentas, nutikęs su Berneen, – sakė E.Mickevičienė, svarstydama, kodėl skustagalviui galėjo užkliūti ekstravagantiškai atrodantys gotai. – Svarbiausia, kad būtų tolerancija“. Jaunystėje pankavusią E.Mickevičienę dažnai galima išvysti ekstravagantiškai atrodančių žmonių kompanijoje. Po to, kai ji pradėjo atlikėjos karjerą, susibendravo ir su gotų subkultūros atstovais. „Iš pradžių sunkiai sekėsi juos prikalbinti man patalkinti scenoje, tačiau vėliau susibendravome. Ir dabar dažnai nueiname į renginius – jie yra jauni, tad juos pagloboju. Štai ir nuo skinų teko užstoti“, – sakė E.Mickevičienė.

| |

Žiniasklaida apie subkultūras: vien šmeižtas ir dezinformacija?

“Emo negeria. Jie tik pjaustosi venas ir trokšta mirties” , “Gotai ne satanistai. Tai tik švelnesnė jų atmaina” , “Jei žmogus tapatina save su subkultūra, vadinasi jis turi rimtų psicholiginių problemų”. Tokių ir panašių nesąmonių spaudoje, tiek popierinėje, tiek internetinėje, teko skaityti ne kartą. Žiniasklaidoje gausu straipsnių apie įvairias jaunimo subkultūras. Ir dejų deja, vargiai juose atrastume ką nors protingo ir teisingo. Paprastai žurnalistai menkai tesistengia pasidomėti apie tai, ką rašo ir nesukdami sau galvos žerteli skaitytojams šūsnį iš piršto laužtų stereotipų, nė nesigilindami, logiški jie ar ne. Taip atsivertęs laikraštį koks paprastas taikaus būdo metalistas gali sužinoti, jog yra agresyvus ir piktas, puikiu humoro jausmu pasižyminčiam gotui paaiškėja, kad jam draudžiama šypsotis, skinas suvokia – kad savo buvimu kelia grėsmę Lietuvos nepriklausomybei, o pankas – kad svarbiausias jo ir draugų užsiėmimas yra spardyti megztą kamuoliuką, vadinamą socksu. O kur dar paskalos apie satanizmą, gyvūnų aukojimą, kapinių niokojimą ir polinkį į savižudybę. O jos kinta priklausomai nuo mados. Anksčiau visus tuo dalykus kabindavo metalistams, vėliau bobučių šiurpintojų vaidmuo atiteko gotams, o dabar tenka girdėti gandų, jog šėtono garbinimu užsiiminėja emo. Tad logiškai peršasi išvada, jog satanistais vadinama ta subkultūra, kuri tuo metu būna labiausiai “ant bangos”. Tad galite būti ramūs – tektonikų era dar neatėjo.

| |

Juodas – tai gotas? Gotas – tai blogas?

Po vieno iš akibrokštų Šakių miesto kapinėse (kai ryte kapinių lankytojai aptiko išgertuvių pėdsakus prie vieno kapo) netiesiogiai šis įžūlus poelgis lyg ir buvo kabinamas ant gotų subkultūros atstovų pečių. Tačiau šią subkultūrą propaguojantys jaunuoliai nenori su tuo sutikti. Jie nelabai nori sutikti ir su tuo, kad bet kuriam, vilkinčiam tamsius rūbus, avinčiam ilgaaulius „kerzus“ iškart klijuojama goto etiketė. Šiandien gatvėje minia mirga įvairiausiomis spalvomis. Nors Šakiai yra nedidelis, provincinis miestas, tačiau ir jo gatvėmis kasdien vaikšto savo išvaizda akį traukiantys jaunuoliai. Dažniausia jie vilki juodos spalvos rūbus, nešioja ilgaaulius kareiviškus batus – „kerzus“, puošiasi grandinėmis, spygliuotomis apyrankėmis ir auskarais. Visuomenė įpratusi juos vadinti gotais. „Gotas nėra tik juodai besirengiantis žmogus,- kalba prieš šešerius metus juodą spalvą ir „kerzus“ pamėgęs aštuoniolikmetis Vytautas. – Kaip ir kiekvienai subkultūrai, gotikai būdinga tam tikra muzika, apranga, aksesuarai bei pasaulėžiūra. Ir tikrai ne kiekvienas juodai apsirengęs yra gotas.“ „Gotai neatsiejami nuo meno. Jie turi mėgstamas meno atšakas, dažnai kuria patys. Juodai apsirengti gali bet kas, bet gotu pirmiausia reikia būti viduje,“– mano Deimantė, kuri pirmuosius „kerzus“ nusipirko prieš trejus metus, o po to pamėgo ir juodą spalvą. Vytautas mano, jog daug įtakos būsimam gotui ar kitos subkultūros atstovui turi aplinka bei draugai.

| |

Gotikinė aplinka: „black metal“, satanizmas ir vampyrai

Gotikinė aplinka (kartais, pagal analogiją su aštuntojo dešimtmečio išpopuliarinta Naująja banga [New Wave], ji dar vadinama ir Tamsiąja banga [Dark Wave]) didžiąja dalimi buvo formuojama roko muzikos, nors nemenkos įtakos čia turėjo ir grožinė literatūra, komiksai, kinas, vaidmenų žaidimai, o vėliau, žinoma, ir internetas. Ir nors pats terminas „gotika“ šiam reiškiniui įvardyti buvo sugalvotas pašaliečių, judėjimo šalininkai, – nepaisant to, kad didžiajai jų daliai aštuoniolikto bei devyniolikto amžiaus gotikinė literatūra nebuvo žinoma (išskyrus, nebent Drakulą, kurios priskyrimas gotikiniam žanrui, anot šiuolaikinių kritikų, yra diskutuotinas klausimas), – jį gana greitai perėmė. Kita vertus, gotikinės muzikos svarbu nepainioti su „heavy metal“ žanru. Pastarasis daugiau žaidžia kraštutiniais žmogiškais jausmais bei emocijomis. Tuo tarpu gotika labiau koncentruojasi ties konkrečiomis žmogiškomis reakcijomis ar emocijomis, susijusiomis su mirtimi, numirėliais, krauju, vampyrais bei kitais makabriškais dalykais. Ir nors velnias šioje aplinkoje yra dažnai minimas asmuo, jo vaidmuo čia toli gražu nėra pagrindinis. Be to, Šėtono motyvas yra mėgiamas daugelio roko muzikos žanrų atlikėjų, ne tik gotų (kaip, beje, ir vampyrai, išties neretai besisvečiuojantys „heavy metal“ muzikantų atliekamuose tekstuose). Galima atsekti daugelį šaltinių, turėjusių nemenkos įtakos gotikai.