Baimė ir nerimas kelia sumaištį, neleidžia protui pailsėti bei yra dvasinių sutrikimų, o kartu ir sunkių kūno negalavimų ar net mirties priežastis. Gydytojai vis labiau įsitikina, jog daugybe ligų dažnai susergama būtent dėl dvasinių sutrikimų. Susirgimų, kurie yra tokios įtampos pasekmė, sąrašas ilgas, įvairus ir vis didėja: alergijos, astma, odos ligos, nenormalus kraujo spaudimas, širdies ritmo sutrikimai, artritai, kolitai, imuniteto susilpnėjimas. Kai kurie žmonės, kenčiantys nuo alergijos, pradeda čiaudėti ir jausti niežulį vien pamatę vazoje pamerktas gėles. Pasakykite jiems, kad gėlės dirbtinės, ir...
Baimė – neišvengiama gyvenimo dalis. Įgaudama vis naujų formų ji lydi žmogų visą gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad nuolat ją jaučiame. Susiklosčius vidinėms ir išorinėms aplinkybėms, ji iškyla mūsų sąmonėje. Tada dažniausiai bandome ją nuslopinti, išstumti ar paneigti. Baimė yra signalas ir įspėjimas apie pavojus, o kartu ir iššūkis, impulsas ją įveikti. Pažinę savo baimes, jas priėmę ir galiausiai įveikę, mes bręstame. Tapusi sąmoninga mūsų savastimi kiekviena baimė netenka savo baisumo. Žymus vokiečių psichoanalitikas Fritzas Riemannas padarė išvadą, kad žmogaus gyvenimui įtaką daro...
Bijome senatvės? Senatvės baimė – normalus žmogiškas jausmas. Jei mums būtų dvidešimt, tada būtų galima kalbėti apie nukrypimą. Tačiau, sulaukę keturiasdešimties, įgyjame patirtį. Matome aplink save daugybę pavyzdžių, kada seni žmonės atsiduria bejėgiškoje situacijoje, kenčia nuo skurdo, taupo kiekvieną centą. Todėl kiekvienam normaliai mąstančiam žmogui iškyla natūralus noras apsaugoti save nuo tokio varianto, kol ne vėlu. Tačiau tos baimės neturi nuolatos persekioti. Kartą atsiradę, jos turi būti pakeistos veikimo planu ir pačiu veiksmu. Viktorija B. rašo: „Man keturiasdešimt dveji, bet pastaruoju metu vis...
Nėra žmonių, kurie nieko nebijotų. Net ir patys galingiausi suaugusieji ko nors bijo. Bet tai - jau jų problemos. O ko bijai tu? Ne, tik nesakyk, kad nieko nebijai. Bijoti - natūralu ir tikrai nėra gėdinga. Baimė mus apsaugo nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti. Bet tik tada, kai ji turi pagrindą. Būna baimių - niekuo nemotyvuotų - netikrų. Tada bijomasi “veltui” - nerimaujama, kankinamasi dėl dalykų, kurie negali įvykti, arba tikimybė, kad jie įvyks, yra labai nedidelė. Pavyzdžiui, yra vaikų, kurie labai dažnai...
Baimė – nemalonus jausmas, kylantis dėl realaus arba įsivaizduojmo pavojaus ar grėsmės. Baimė gali būti apibūdinama kaip stiprus sąlygų ar objektų nekentimas ar nenorėjimas jose atsidurti. Pvz., tamsos baimė, aukščio baimė ir pan. Baimė dar gali būti apibūdinama kaip tikro ar tariamo pavojaus sukelta emocija. Ji perspėja apie artėjantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo šaltinį, skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės. Baimė atsiranda dėl organizmo nervų sistemos, pirmiausiai dėl galvos smegenų, veiklos. Baimė, kaip ir visos kitos emocijos, reiškėsi evoliucijoje kaip priemonė, padedanti...
Baimė yra vidinė emocija, kankinanti ir paralyžiuojanti mus nuo pat pirmų gyvenimo akimirkų. Gimdami, palikdami motinos įsčias, mes susiduriame su šalta ir priešiška atmosfera. Tai gimimo šokas. Ši trauma yra viena pirmųjų tokio egzistencinio nerimo rūšių, kaip baimė, jog gimimo akimirką bus neįmanoma kvėpuoti ir išgyventi, jog atsiskyrus nuo savo rojaus aplinkos nebeįmanoma egzistuoti. Ši pirmoji baimė susijusi su mūsų išlikimu daugiau ar mažiau yra pasibaisėtina, priklausomai nuo to, kur mus pasitiko mylintys ir šilti tėvai. Nuo pat pirmųjų akimirkų baimė vaidina svarbų...
Žvelgiant iš religinės perspektyvos, "vaikas" – tai gyvenimo, kuris nesugriaunamo pasitikėjimo yra kreipiamas kūrinijos gėrio link, kodas. Todėl šiam gyvenimui nereikalingi baimės saugikliai, iš esmės formuojantys ir deformuojantys "suaugusiųjų" gyvenimą. Kol žmogus jaučia savyje šiuos baimės saugiklius, tol jis bijosi būti "mažas", baimė jį nuolat skatina tapti vis didesniu ir labiau suaugusiu, kol galiausiai žmogus "perauga" save patį ir pasidaro blogas tikrąja šio žodžio prasme. Jis tampa pasipūtęs, netikras, besislapstąs už iliuzinių, netikrų įgūdžių ir gabumų. ,,O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu...
Daugumai tėvų vaikų baimės atrodo visai be pagrindo. Tačiau vaikams tamsoje tupintys monstriukai ir iš palėpės sklindantis žingsnių aidas yra patys tikriausi. Baimės itin išryškėja apie antrąjį gimtadienį: mažai arba nieko nebijojęs mažylis staiga ima paniškai bijoti kaimynų šuns, maudynių vonioje ar tamsos. Kodėl būtent šiame amžiuje atsiranda baimės? Visų pirma 2–6 metų vaikai dažniausiai jau būna susidūrę su skausmu (kažkas įkando, nudegė, prisivėrė ir pan.) ir baime (jiems pasirodė, kad pasiklydo; palikote su aukle, darželyje ir pan.). Šio amžiaus vaikų laki vaizduotė,...
Šiuolaikinė visuomenė - itin įsibaiminusi. Specialistai pažymi, kad pastaruoju metu vis daugiau moterų patiria dar vieną - pasimatymų baimę, rašo "Sydney Morning Herald". Psichologai sutuoktinių pora Ryanas ir Jessica Cassady, išleidę knygą "Nustok jaudintis, ar kada nors jį dar pamatysi" šią baimę pavadino Modernios moters pasimatymų nerimo sutrikimu (Modern Female Dating Anxiety (MFDA). Anot jų, šios "ligos" simptomai labai panašūs į bet kokios kitos fobijos simptomus. Prakaituojantys delnai, padažnėjęs pulsas ir neadekvatus elgesys - tai tik keletas problemų, ištinkančių šios baimės kamuojamus žmones....
Tema - kaip įveikti baimę. Baimei įveikti nėra vienos mažos piliules. Tam reikalinga tikra sadhana. Teisinga sadhana, teisingos dvasinės praktikos padeda įveikti baimę. Mūsų didžiausia baimė yra mirties baimė. Baimė netekti kūno yra pagrindinė baimė, po kurios eina visos kitos. Jogai sako, kad jei nesi prisirišęs prie kūno, tai nebijai ir jį prarasti. Logiškai tai skamba gerai, bet tada mes turime tuo įsitikinti emociškai. O tam turime patirti kažką daugiau nei patiriame pojūčiais ir fiziniu kūnu. Tuo momentu įžengiame į dvasinio tobulėjimo kelią...
