Maistas – charakterio išdavikas
| |

Maistas – charakterio išdavikas

Žmogaus charakterio savybes lemia net maistas. Jei iš raciono dings mėgstamiausias produktas, charakteris gali visiškai pasikeisti. Saldumynų mėgėjai. Saldumynus mėgsta kaprizingos ir infantilios, nuolatinio aplinkinių ir artimųjų dėmesio reikalaujančios asmenybės. Jei saldumynus mėgstantys žmonės dar renkasi, kad jie būtų riebūs (grietininiai ledai, pyragaičiai, tortai su riebiu kremu), tai dar aiškiau parodo, jog tokiai asmenybei labai trūksta artimųjų, aplinkinių žmonių dėmesio, švelnumo ir meilės. Taip pasaldinti savo gyvenimą ypač mėgsta vieniši žmonės. Saldumynai jiems tarsi kompensuoja žmogiškos šilumos stoką. Jei tokios asmenybės kasdien plakasi grietinėlės putėsius, galima numanyti, kad artinasi tikra depresija. Tačiau saldumynai nėra vienodi. Jei, pavyzdžiui, žmogus mėgsta džiovintus vaisius, figas, cukatas, iš vaisių sirupo pagamintus rytietiškus saldumynus, tai jį charakterizuoja kaip linksmą, nerūpestingą, nuolaidų, lengvai bendraujantį žmogų. Prieskonių asortimente tokio tipo asmenybės pirmenybę teikia cinamonui. Rūgštus tironas. Silkė, rauginti kopūstai, agurkai, rūgštūs barščiai, rūgpienis – gausiai ir dažnai valgomi šie produktai paliudys, kad žmogus tikrų tikriausias tironas. Tokia išvada – ne atsitiktinė. Ją patvirtina daug istorinių asmenybių gyvenimų, charakterių savybių. Pavyzdžiui, Stalinas nė dienos negalėjo gyventi be sauso vyno ir citrinų, kurias valgydavo ne skiltelėmis, o rydavo dideliais gabalais net nesiraukydamas.

Kaip atpažinti kito žmogaus asmenybės tipą?
| |

Kaip atpažinti kito žmogaus asmenybės tipą?

Šis įrašas bus skirtas tiems skaitytojams, kurie yra bandę ar norėtų pabandyti nustatyti kito žmogaus charakterio tipą. Pateiksiu supaprastintus visų keturių MBTI tipo raidžių paaiškinimus ir patarimus, kaip jas nustatyti – paeiliui atpažinti kiekvieną tipo raidę yra kur kas paprasčiau ir patikimiau, nei bandyti atspėti vieną iš šešiolikos charakterio tipų. Vis dėlto, turėkite omenyje, jog kai kuriais atvejais (tai ypač pastebima tarp vyresnio amžiaus žmonių) nustatyti tikslų charakterio tipą, remiantis vien tik stebėjimu, yra gana sudėtinga – visų tipų aprašymai yra orientuoti į „idealiuosius” tipus (kitaip tariant, jie visiškai teisingi turėtų būti tik tuo atveju, kai visos keturios MBTI savybės yra išvystytos itin stipriai), be to, dalis žmonių yra itin universalūs ar gerai įgudę prisitaikyti socialinėse situacijose. Tačiau pabandyti yra tikrai smagu. Sėkmės! Visų pirma, pradėkime nuo pirmosios priešpriešos – ekstraversijos (E) bei intraversijos (I). Iš dalies galima teigti, jog populiarusis stereotipas, teigiantis, jog ekstravertai yra populiarūs, lengvai bendraujantys, šnekūs žmonės, o intravertai – tylūs, uždari atsiskyrėliai, yra teisingas. Tačiau nereikėtų skubėti, bandant greitai nuspręsti, kuriam – E ar I – tipui priklauso žmogus. Ši priešingybė yra paremta toli gražu ne bendravimu, o energijos srautų kryptimi bei mąstymo skirtumais (kai kurie moksliniai tyrimai rodo, jog intravertų smegenys gaunamą informaciją fiziškai apdoroja kitaip, nei ekstravertų smegenys).

Instrukcija, kaip elgtis su intravertu
| |

Instrukcija, kaip elgtis su intravertu

Ar pažįsti ką nors, kas kasdien mielai praleidžia po keletą valandų būdamas visiškai vienas? Kas mėgsta ramius pokalbius apie jausmus ar idėjas, gali pateikti neįtikėtiną pristatymą didelei auditorijai, tačiau nejaukiai jaučiasi žmonių grupėse ir yra itin nerangus lengvuose pokalbiuose „apie nieką”? Ar šį žmogų tenka tiesiog tempti į vakarėlius, po ko jam prireikia visos dienos, kad atsigautų? Ar jis niurzga, susiraukia ar gūžteli, kai kiti žmonės tiesiog stengiasi jį pralinksminti? Jei taip, ar tu šiam žmogui sakai, jog jis yra „per daug rimtas” ar klausi apie jo savijautą? Ar laikai jį abejingu, arogantišku ar netgi nemandagiu? Stengiesi skirti dar daugiau pastangų, kad ištrauktum jį iš jo kiauto? Jei atsakei „taip” į šiuos klausimus, labai tikėtina, jog bendrauji su intravertu – ir bendrauji su juo netinkamai. Pastaruoju metu mokslas rado atsakymų į daugelį klausimų apie intravertų įpročius ir poreikius. Netgi buvo išsiaiškinta, remiantis smegenų aktyvumo tyrimais, jog intravertai apdoroja informaciją kitaip nei ekstravertai. Ir ne, aš to neišgalvojau. Bet jei tu ką tik pajutai nieko nesuprantantis (-i), per daug nesistebėk – esi ne vienas (-a). Intravertai sudaro ženklią žmonijos dalį, tačiau jie yra viena klaidingiausiai suprantamų ir užgaunamų visuomenės grupių. Taip, žinau. Mano vardas Džonatanas ir aš esu intravertas. O, aš tai neigiau metų metus. Galų gale, aš juk turiu gerus bendravimo įgūdžius. Nesu niūrus ar mizantropiškas. Bent jau paprastai.

Kas yra socionika?
| |

Kas yra socionika?

1 Comment

Nuo pat gimimo žmogus priverstas bendrauti su artimaisiais, o vėliau ir su kitais žmonėmis. Ir jau nuo vaikystės vieniems tai sekasi lengvai, kitiems – sunkiai. Vieniems tai – džiaugsmo šaltinis, kitiems – nesibaigiančios problemos. Bendravimu žmogų galima išgydyti, bet galima ir susargdinti, paversti neišgydomu ligoniu. Kiekvienam yra svarbus bendravimas – surasti bendrą kalbą su svetimais ar nepažįstamais žmonėmis, nes visi stengiamės pasiekti bendravimu tam tikrų rezultatų, bet kartais tai niekaip nepavyksta. Apie bendravimą parašyta daugybė knygų, ir jos neguli knygų lentynose. Šios knygelės tikslas toks pats – padėti žmonėms sėkmingai bendrauti, bet manau, kad daugeliui mano siūlomas raktas į sėkmę yra nežinomas ir dar negirdėtas. Tas raktas – socionikos mokslas. Jam pagrindus padėjo įžymieji XX a. mokslininkai psichoanalitikai Z. Froidas ir K. G. Jungas. Tai tipologiją teigianti, kad visi žmonės pagal savo psichikos struktūrą yra šešiolikos tipų, todėl jie skirtingai priima tą pačią informaciją skirtingai supranta išreikštą mintį, turi skirtingą socialinę paskirtį visuomenėje. Žmogaus psichologinis tipas nustatomas pagal keturias viena nuo kitos nepriklausančias požymių poras. Šį K. G. Jungo atradimą kaip pagrindą naudoja ir socionikos mokslas. Tačiau didžiojo mokslininko darbai buvo laikomi nepaprastai sudėtingais, sunkiai suprantamais ir pritaikomais.

16 asmenybes tipų
| |

16 asmenybes tipų

Žmogus gimsta ir iš karto patenka į erdvę bei laiko srautą, todėl nuo pat pirmosios savo gyvenimo akimirkos, nuo savo pirmojo įkvėpimo ir ištarto garso jis priverstas orientuotis erdvėje, laike ir tarp žmonių. To dėka atsiranda ir išsivysto skirtingi žmonių gabumai bei sugebėjimai judėti ir bendrauti.Tai pastebėjo ir K.G.Jungas, kuris išskyrė orientacinėms savybėms nustatyti sekančius kriterijus. Tipas nustatomas pagal keturias savybes iš aštuonių. Reikia sužinoti, kas Jūs: ekstravertas ar introvertas, loginis ar etinis, sensorinis ar intuityvus, ir racionalus ar iracionalus. Sensorinis (S) ar intuityvusis (N)? Sensoriniai išorinį pasaulį suvokia pojūčiais, savo kūną – per skonį, spalvas, kvapus. Jie gerai žino savo fizinius poreikius. Intuityvieji nežino savo fizinių poreikiu. Pojūčiai labai abstraktūs. Blogai suvokia savo paties ir supančio pasaulio materialumą. Sensoriniai žino ko nori, retai abejoja. Intuityvieji abejoja, kai reikia apsispręsti. Sensorinio akys pastebi viską, kas vyksta aplinkui, kiekvieną detalę. Jis vaikšto drąsiai, pasitiki savimi, pastebi kliūtis, jas apeina arba įveikia. Intuityviojo akys žiūri kažkur į tolį pro objektą, lyg regėtų kažką nematomo. Jis vaikšto dažnai užsigalvojęs, atsipalaidavęs nuo kasdienybės rūpesčių. Jei toks žmogus gatvėje su Jumis nesisveikina, o apeina kaip kliūtį, neįsižeiskite – jis iš tikrųjų Jūsų nepastebėjo. Sensoriniai nuo intuityviųjų visų pirma skiriasi išvaizda.

Temperamento tipai. Sangvinikas. Cholerikas. Flegmatikas. Melancholikas
| |

Temperamento tipai. Sangvinikas. Cholerikas. Flegmatikas. Melancholikas

Sangvinikas. Jo pagrindą sudaro stiprus, pusiausviras, judrus nervų sistemos tipas. Sangvinikui būdingas žemas senzityvumas, aukštas reaktyvumas ir aktyvumas, elgesio pusiausvyra. Jis plastiškas, ekstravertiškas, jo reakcijų tempas greitas, o emocinis jautrumas padidintas. Ryškūs sangvinikai buvo rašytojas Petras Cvirka, Vincas Mickevičius-Krėvė. O štai septyniolikmetės Vidos L. ryškios sangvinikės, dešimtos klasės mokinės, charakteristika. Vida gyva, judri mergaitė. Ji nuolat juda pertraukos metu, prieidama čia prie vienos draugių ar draugų grupelės, čia prie kitos, ir iš karto įsijungia į pokalbį, bet neilgam. Pamokų metu suole taip pat nenusėdi, dairosi, kalbasi su suolo drauge ir sėdinčia už jos mokine, reaguodama į kiekvieną smulkmeną. Greitakalbe atsakinėjant pamokas, mokytojai dažnai prašo ją neskubėti. Pamokos medžiaga greitai susidomi, skuba atlikti užduotis, bet kartu nesiliauja domėtis ir aplink sėdinčiais mokiniais. Labiau susikaupusi literatūros, anglų kalbos pamokose, o per matematiką, fiziką išsiblaškiusi, netgi žiovauja. Jos jausmai, nuotaikos nepastovios. Gavusi nepatenkinamą pažymį, labai nusimena, vos neverkia, bet per pertrauką atgauna pusiausvyrą, pamiršta. Mokykloje ir už jos ribų turi daug draugų, pažįstamų, lengvai su jais bendrauja, yra mėgstama. Lengvai adaptuojasi naujojoje aplinkoje (9-oje klasėje keitė mokyklą). Mėgsta keliauti, ypač su draugais, patiria daug įspūdžių, kuriuos gyvai, vaizdžiai pasakoja.

Makiažas ir moters charakteris
| |

Makiažas ir moters charakteris

Kosmetologai, o kartu ir psichologai teigia, jog moters makiažas gali atskleisti ne tik jos charakterį, bet ir požiūrį į gyvenimą. Ir jei staiga moteris nustojo dažytis ar atvirkščiai, tai byloja apie permainas, vykstančias jos gyvenime. Absoliučiai nenaudojančios makiažo nevertina savo moteriškojo prado dėl daugelio priežasčių: nelaimingos meilės ir baimės dar kartą ją patirti,tėvų auklėjimo klaidų, patyrusios seksualinę prievartą ir dėl to linkusios likti „pilkomis pelytėmis”, noro visur būti lygiai su vyrais ir aktyviai daryti karjerą, natūralistės, nusiteikusios prieš dekoratyvinę kosmetiką ir jos naudojimą. Dekoratyvinę kosmetiką naudojančios minimaliai vertina santūrumą ir gerą skonį dėl šių priežasčių: yra inteligentiškos ir nemėgstančios išsiskirti iš minios, pernelyg ryškų makiažą laiko vulgariu ir primityviu būdu atkreipti į save dėmesį. mokėdamos puikiai bendrauti, tuo ir traukia vyrų dėmesį. Moterys ryškų makiažą naudoja, nes: provincijoje – santūrumas nepriimtinas, savotiškai tikisi apsisaugoti nuo išorinio nedraugiško jai pasaulio, turi kai kurių psichologinių problemų.