Savo vaizduote aprėpę žmonijos materialios kultūros vystymąsi, ko gero nerastume žymiai didingesnio įvykio žmogaus gyvenime tokio, kaip pirmykščio žmogaus dirbtinis ugnies išgavimas. Be ugnies dabar mes neturėtume nei gamyklų, nei fabrikų, nei automobilių, kurių cilindruose dega benzinas, nei reaktyvinių lėktuvų ir kosminių raketų, kurių darbiniuose kanaluose dirba ugnis. Neturėtume nei šiluminių elektrinių, nei šiuolaikinio geležinkelio ir vandens transporto. Ugnis yra šiuolaikinės energetikos pagrindas. Bet dabar jau aiškiai žinoma, kad pasaulinės kuro atsargos nėra begalinės. Rusų mokslininkas K.Ciolkovskis teigė:,,Tik mūsų neišprusimas mus verčia naudoti...
Kai pasaulyje baigiasi iškastinio degaus kuro rezervai, susirūpinta alternatyvių kuro pakaitalų, iš kurių būtų galima gaminti energiją, paieška, tačiau Nobelio premijos laureatas fizikos srityje akademikas P. Kapica savo pranešimu “Energija ir fizika“ remdamasis baziniais fizikos principais iš esmės palaidojo visą alternatyviąją energetiką, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Saulės energijos tankis labai mažas, bet plinta šviesos greičiu, tenka ne daugiau, kaip 1 kW kiekvienam kv. m, todėl žmogui, kaip energijos šaltinis neefektyvus, nes pačių saulės baterijų efektyvumas dar nėra pakankamas. Didžiausias viltis akademikas ...
Dar 20 metų gaminti reikiamą kiekį šiluminės ir elektros energijos tradiciniais metodais, naudojant besibaigiantį įprastinį ir atominį kurą. Energijos kaina ir tarša vis didės. Tačiau pakeisti susidėvėjusių komunikacijų mes nepajėgsime niekada. Tai įrodė avarija Telšiuose. Jų bus vis daugiau... Mes per 15 metų net nesugebėjome apšiltinti namų sienas, lubas-stogus. Apie komunikacijų pakeitimą nėra nei kalbos. Alternatyvūs energijos šaltiniai dabar užima menką sunaudojamos energijos dalį ir negalės padengti staiga atsirasiantį energijos stygių uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir mums persėdus į elektromobilius labai pabrangus degalams....
Didžioji dalis pasaulio energijos, įskaitant elektros energiją, yra gaunama deginant organinį kurą. Bet kokio organinio kuro deginimas gamina šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Visi supranta, kad šių dujų emisiją būtina mažinti. Paprasčiausias būdas - naujiems pajėgumams naudoti tokias elektros gamybos technologijas, kurios neskleistų tokių dujų. Tarp dažniausiai minimų yra branduolinė energetika ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Šiuo metu 33 pasaulio valstybių atominėse elektrinėse veikia 439 branduoliniai reaktoriai, o dar 33 yra statomi. Atominės elektrinės pagamina maždaug trečdalį Europos Sąjungos elektros energijos. Maždaug tiek pat pagaminama...
Išbristi iš skurdo ir suklestėti įmanoma tik padarant ir įdiegiant savo ir kitų išradėjų padarytus išradimus- geresnius sprendimus. Ieškodamas geresnių energijos gavimo ir taupymo būdų ir priemonių išstudijavau daugybę patentų, mokslinio tyrimo darbų ir atradimų. Ėmiau susirašinėti su vertingų, duodančių didelę naudą išradimų autoriais. Deruosi dėl licenzijų pirkimo. Pagal vertingų išradimų licenzijas galima greitai pradėti gaminti konkurencingą produkciją, ją netrukdomai pardavinėti visame pasaulyje gaunant didelį pelną - suklestėti. Japonija pralaimėjusi karą suklestėjo įdiegusi geresnių sprendimų paiešką – labgebą. Nuo 1980 m. TSRS mokymo...
Nors biodujos yra vienas iš alternatyvių energijos šaltinių, tačiau jų gamybos plėtra šalyje stringa. Lietuvoje dirvonuoja per 500 tūkst. ha, nors dalį šio ploto būtų galima panaudoti energetiniams augalams auginti, o jų biomasę kartu su mėšlu perdirbti jėgainėse į biodujas. Vakar Žemės ūkio rūmuose vykusios konferencijos „Biodujos – aplinkos neteršianti energijos gamybos technologija“ dalyviai įžvelgė nemažai kliūčių alternatyvios energijos gamybos plėtrai. Nepaisant to, kad teisinė bazė ekologiškai švarios energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrai Lietuvoje yra palanki, tačiau jau daugiau kaip 10 metų...
Ignalinos atominę elektrinę greitai turėsime uždaryti. Ar spėta tam pasiruošti? Gyvybiškai svarbi alternatyvi energija lyg nemylimiausia podukra šalyje kelią skinasi vėžlio žingsniu. Lietuvoje veikia tik 37 vėjo jėgainės. Jų bendroji galia yra apie 52 MW ir sudaro mažiau kaip 1 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos. Tuo tarpu už Lietuvą mažesnėje Danijoje, kurioje gyvena dvigubai daugiau gyventojų ir nėra grėsmės netekti pagrindinio elektros energijos tiekėjo, yra 5101 vėjo jėgainė. Jų bendra galia trigubai didesnė nei mūsų atominės elektrinės. Per pastaruosius metus neišdygo nei elektros...
Dėl brangstančių energijos išteklių didėja ne tik produkcijos kaštai, bet ir pragyvenimo išlaidos. Vienas iš būdų mažinti gamybines ir buitines energijos sąnaudas – naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją. Ypač imlus energijai žemės ūkio produkcijos džiovinimas. Pakilus elektros energijos ir naftos produktų kainoms, džiovinimas aktyviąja ventiliacija su oro pašildymo įrengimais gerokai padidina produkcijos savikainą. Be džiovinimo neįmanoma apsieiti ruošiant vaistinius ir prieskoninius augalus, geros kokybės sėklas ir daug kitų produktų. Ypač tai aktualu nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis. Džiovinimui galima panaudoti saulės energiją. Pastaruoju metu vis dažniau...
Iš Vakarų pasaulio šalių noriai perimame alternatyvių elektros šaltinių naudojimo patirtį – Lietuvoje kai kurie namų ūkiai jau pradeda ar svarsto galimybę naudoti tokius elektros energijos šaltinius kaip vėjo elektrinės, saulės baterijos, elektros energiją gaminantys dujų katilai. Kadangi tokių alternatyvių elektros energijos šaltinių ateityje daugės, Lietuvos neišvengiamai laukia elektros tinklų struktūrinis pertvarkymas. Beveik visos išsivysčiusios pasaulio šalys, tuo pačiu ir Lietuva, yra pasirašiusios „Kyoto“ protokolą, kuriuo įsipareigoja mažinti aplinkos taršą. Kadangi veikiančios elektrinės išmeta į orą didelį kiekį CO2, pasaulyje skatinamas alternatyvių, „draugiškesnių“...
Žinau, jog pokalbį galima pradėti, kad ir kalbant apie gluosnių auginimą kurui, visai ne apie pačius gluosnius. Taip, galima, ir, turbūt reikėtų, išplėsti pokalbio apimtį dar daugiau. Juk Lietuva negyvena izoliuota nuo pasaulinės energetikos raidos. Priešingai, pasaulinės tendencijos žymia dalimi lemia mūsų gyvenimo ritmą ir savybes. Neregėta Kinijos, Indijos, bei kitų besivystančių šalių ekonominė plėtra smarkiai padidino pasaulinę paklausą naftai ir gamtinėms dujoms. Jei dar 1970-tais naftos buvo suvartojama 48 mln. barelių kasdien, tai dabar šis skaičius - 86 mln. Deja, nafta yra...
