Obelinis žiedgraužis

Pažeidžia obelų, rečiau kriaušių, pumpurus ir žiedus. Besimaitindami peržiemoję vabalai pumpuruose išgraužia 0,5–1,5 mm skersmens duobutes, kurios paruduoja. Žiedlapiams krentant, pažeisti žiedai nustoja vystytis, neišsiskleidžia, ruduoja ir džiūsta. Vėliau pažeistų žiedų šonuose matyti apvalios skylutės. Vabalai 3,5-6 mm ilgio, rudi, su ilgu straubleliu. Antsparnių užpakalinėje dalyje yra įstriža V formos šviesi juostelė. Lervos balsvai gelsvos su ruda galva, lėliukės gelsvos. Lervos ir lėliukės vystosi pažeistuose, neišsiskleidusiuose ir sudžiūvusiuose žieduose.

Obeliniai žiedgraužiai labai išplinta, kai palankios žiemojimo sąlygos, kai vidutinė oro temperatūra žiemą yra didesnė už daugiametę vidutinę. Kenkėjai kasmet gausiai išplinta ir padaro daug žalos. Masiškai jiems plisti palankesnės sąlygos dideliuose pramoniniuose, prasčiau prižiūrimuose soduose. Žiedgraužiai ypač daug žalos padaro, kai obelys žydi silpnai ar labai silpnai.

Apsauga. Visi žiedgraužius naikinantys insekticidai yra labai veiksmingi, tik bėda, kad sodininkai pavėluoja laiku nupurkšti obelis.

Po žiemos obeliniai žiedgraužiai išlenda orams atšilus iki 9°C, tai paprastai būna apie balandžio 18 d. Kylant vidutinei paros oro temperatūrai, vabalų sparčiai gausėja ir daugiausiai jų būna praėjus 10 d. Kaip tik tuo metu žiedgraužiai pradeda dėti kiaušinius į žiedpumpurius. Apsaugos priemones reikia naudoti nuo obelinio žiedgraužio vabalų, nes vėliau kenkėjai deda kiaušinius, kurių jau neįmanoma sunaikinti. Todėl būtina insekticidus nuo žiedgraužių išpurkšti laikotarpiu nuo vabalų pasirodymo pradžios (balandžio 18±3 d.) iki kol jie pradeda dėti kiaušinius (balandžio 26±4 d.).

Sodininkams gali būti sunku nustatyti, kada vabalai pasirodo iš žiemojimo vietų ir kada jie pradeda dėti kiaušinius. Tą galima padaryti keliais būdais. Vienas iš jų yra medžių kratymas. Kratyti pradedama maždaug balandžio viduryje. Kratoma kasdien ant patiestos polietileno plėvelės. Kai randamas nors vienas žiedgraužis, sodus purkšti insekticidais geriausia pradėti po 5 d. (galima ir tuojau pat) ir užbaigti ne vėliau kaip po 10 d. Kitas būdas nustatyti purškimo laiką yra pagal obelų vystymosi tarpsnius.

Anksčiau buvo rekomenduojama ir dabar sodininkai purškia nuo žiedgraužių žaliojo kūgio tarpsniu. Tačiau šis tarpsnis yra gana ilgas, o jam įpusėjus, vabalai jau būna sudėję kiaušinius į žiedpumpurius. Geriausia insekticidais purkšti, kai pažaliuoja trečdalis ar du trečdaliai (bet ne daugiau) pumpuro ir kai ant medžio tokių pumpurų būna dauguma. Kaip tik tuo metu vabalų būna gausiausiai ir jie dar nebūna pradėję dėti kiaušinių, todėl nuo jų lengviausia apsisaugoti.

Obuolinis vaisėdis

Pažeidžia obelų, rečiau kriaušių, vaisius. Rausvi (jauni – gelsvi) su juoda galva, 12–18 mm ilgio vikšrai vaisių viduje graužia landas. Landos gali būti išgraužtos iki sėklalizdžio ir sunaikintos sėklos. Pažeistų vaisių išorėje matyti apvali anga, užkimšta voratinkliais sulipdytais smulkiais vaisiaus trupiniais. Drugių išskleistų sparnų ilgis 15–19 mm, priekiniai sparnai tamsiai pilki su rausvai ruda dėme sparnų galuose. Užpakaliniai sparnai šviesiai rudi.

Kenkėjai gausiai išplinta kasmet, tačiau jų žalingumas ne visada būna didesnis už žalingumo ribą. Obuolinio vaisėdžio vystymuisi ir daromai žalai didelę įtaką turi oro temperatūra. Drugių skraidymo metu (nuo 21 iki 23 val. Lietuvos sąlygomis), vaisėdžio patelės gali dėti kiaušinius ir toliau vystytis, jei oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 16oC. Jei temperatūra žemesnė, kenkėjai nustoja vystytis ir obuolių derliui žalos nepadaro.

Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai obelys mažai dera.

Apsauga. Anksčiau kenkėjų žalingumas buvo prognozuojamas pagal sugautų drugių skaičių feromoninėmis gaudyklėmis (5 drugiai per 1 savaitę). Drugių gali būti sugaunama daugiau už žalingumo ribą, o pažeistų vaisių palyginti labai mažai. Todėl tiksliai prognozuoti obuolinio vaisėdžio žalingumą galima taip:
žiedlapiams krentant, sode kabinkite feromonines gaudykles. Gaudyklės kabinamos vaismedžio vainiko viduryje, vakarų pietvakarių pusėje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje;
drugių skraidymo metu, sugavę pirmąjį drugį, pradėkite fiksuoti oro temperatūrą. Purkškite tik tuo atveju, jei 2-3 vakarus paeiliui oro temperatūra ne žemesnė kaip 16oC.

Obuolinis pjūklelis

Pažeidžia obelų užuomazgas ar mažus vaisius. Gelsvos su juodai ruda galva, 12–15 mm ilgio lervos, užuomazgų viduje sėklalizdžio link graužia landas. Pažeistų užuomazgų ar vaisių išorėje matyti apvali anga, užkimšta šlapia mase. Pažeistos užuomazgos nubyra, o jeigu nenubyra, auga deformuotos, jų išorėje matyti kaspino formos randai. Suaugėliai panašūs į muses, 6-7 mm ilgio su juodai ruda galva.

Obuoliniai pjūkleliai kenkia kasmet, tačiau jie masiškai išplinta tik kai kuriais metais. Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai obelys mažai dera, kai dirvoje vasarą yra pakankamai drėgmės. Jiems labai palanku daugintis, kai užsitęsia obelų žydėjimas.

Apsauga. Jei pastebite pažeistų užuomazgų, purkškite tuojau pat. Jei pažeistų vaisių yra 2-3 proc., kitais metais, žiedlapiams krentant, purkškite tinkamu insekticidu.

Lapsukiai

Rožinis lapsukis, pumpurinis lapsukis, vaismedinis lapsukis

Lapsukiai kenkia obelims ir kitiems vaismedžiams bei uogakrūmiams. Rožinio lapsukio vikšrai žali, 7-9 mm ilgio (suaugę iki 20 mm), ruda galva ir juodu priešnugarėlės skydu. Vikšrai skeletuoja ar išėda apvalias skyles lapuose, taip pat pažeidžia žiedynus. Vėliau vikšrai maitinasi susuktuose lapuose, užuomazgose ar jaunuose vaisiuose, išgraužia netaisyklingos formos duobutes.

Vaismedinio lapsukio vikšrai pilkai žali su juodomis karpelėmis, galva ir priešnugarėlė tamsiai rudos spalvos. Vikšrai graužiasi į pumpurus, vėliau minta voratinkliu sutrauktuose lapeliuose ir žiedlapiuose (skrotelėse). Liepos mėn. išsiritę kitos kartos vikšrai skeletuoja lapus, o vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes.

Melsvai rudi, 10-12 mm ilgio, blizgančia, juodai ruda galva purpurinio lapsukio vikšrai įsigraužia į besiskleidžiančius pumpurus ir apraizgo juos voratinkliu. Liepos mėn. išsiritę kitos kartos vikšrai aptraukia voratinkliu lapus ir juos skeletuoja. Vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes.

Lapsukiai plinta kasmet. Jiems palankesnės sąlygos vystytis, kai drugiams skraidant oro temperatūra yra aukštesnė (15-20oC). Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai obelys mažai dera.

Apsauga. Žiedpumpuriams rausvėjant ir krentant žiedlapiams, suskaičiuokite, kiek yra pažeistų skrotelių. Jei pažeistų skrotelių daugiau kaip 5 proc,. tuojau pat purkškite insekticidais.

Mažasis žiemsprindis

Kenkia vaismedžiams ir daugeliui lapuočių medžių. Vikšrai graužia besiskleidžiančius pumpurus, vėliau lapus, žiedpumpurius ir žiedus.

Patino išskleistų sparnų ilgis 25-30 mm, sparnai pilkšvai rusvi, su tamsiomis skersinėmis linijomis. Patelės neskraido, jų sparnai labai trumpi, pilki, kaip ir visas kūnas. Vikšrai 25 mm ilgio, žali, išilgai kūno šonų eina po 3 šviesias linijas. Ropodami vikšrai sprindžiuoja.

Kiaušiniai žiemą būna ant šakučių. Išsiritę vikšrai minta augalo dalimis, o masiškai paplitę visiškai nuėda lapus, palikdami tik pagrindines gyslas. Baigiant žydėti obelims, vikšrai žemėje virsta lėliukėmis. Rugsėjo-lapkričio mėnesiais patelės ropoja į medžių lają ir ant šakučių deda kiaušinius.

Apsauga. Purkškite insekticidais žaliojo kūgio tarpsniu, kai būna pažeista 8 proc. pumpurų.

Obelinė voratinklinė kandis

Obelims peržydėjus, voratinklinės kandies vikšrai iš voratinklio medyje pasidaro gūžtą. Iš pradžių ji apima vieną, vėliau kelis lapus. Apgraužę lapus vienoje gūžtoje, vikšrai suka kitą. Drugio su išskleistais sparnais ilgis 22 mm, priekiniai sparnai balti, išmarginti juodų taškų eilėmis. Vikšrai būna iki 18 mm ilgio, gelsvi, per nugarą taškuoti dviem išilginėmis juodų taškų eilėmis. Žiemoja jauni vikšrai ant obelų šakučių po skydeliais. Skleidžiantis pumpurams, vikšrai įsigraužia į lapo parenchimą, vėliau paaugę suka gūžtas. Užaugę vikšrai gūžtoje virsta lėliukėmis. Drugiai skraido ir deda kiaušinius liepos mėnesį.
Šie kenkėjai gali paplisti, jei sodai blogai prižiūrimi, nepurškiami insekticidais.

Apsauga. Insekticidais purkškite po žydėjimo, jeigu vidutiniškai viename medyje randate vieną lizdą.

Obelinė blakutė

Obelinės blakutės puola obelis, rečiau kitus vaismedžius. Lervos bei nimfos iš besiskleidžiančių pumpurų, žiedpumpurių, žiedų ar vaisių užuomazgų, o suaugusios – iš lapų čiulpia sultis. Pažeidimo vietose būna saldžių, lipnių kenkėjo išskyrų. Labai pažeisti lapeliai nebeauga, susisuka, išblykšta ir nudžiūsta, o žiedpumpuriai, žiedai ir užuomazgos nubyra. Blakučių nimfos melsvai žalios, o suaugėliai gelsvai žali, 3,5 mm ilgio. Kiaušiniai 0,4 mm ilgio, pailgai ovalūs, gelsvi.

Obelinės blakutės išplinta, kai yra jiems palankios sąlygos žiemoti, kai vidutinė oro temperatūra žiemą didesnė už daugiametę vidutinę. Kenkėjai labai plinta blogiau prižiūrimuose soduose.

Apsauga. Formuojantis skrotelėms, suskaičiuokite, kiek jų yra pažeistų. Kiekviename sode tikrinama po 10 skrotelių nuo medžio iš keturių skirtingų vaismedžio pusių ant pasirinktų modelinių medžių.
Purkškite insekticidu tuojau pat, jei pažeista daugiau kaip 30 proc. skrotelių.

Dr. Laimutis RAUDONIS
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS

Views All Time
Views All Time
8705
Views Today
Views Today
1
0 0