Vaismedžių kenkėjai
Žaliasis ir pilkasis obeliniai amarai
Amarai puola obelis, rečiau kitus vaismedžius. Žalieji obeliniai amarai dažniausiai čiulpia jaunų ūglių, skrotelių lapus, pumpurus, žiedpumpurius. Iščiulpti ūgliai išsikraipo, sutrinka jų augimas, lapai susiraukšlėja ir susisuka, dažnai tampa juosvi, nes ant lipnių amarų išskyrų įsiveisia juodligės grybai. Amarų patelės žalios, 1,5-2 mm ilgio, juodais sifonais.
Pilkieji obeliniai amarai čiulpia skrotelių lapus, kurie raukšlėjasi, parausta, pakraščiai pastorėja, riečiasi į apačią. Sutrinka pažeistų skrotelių vaisių augimas, vaisiai būna maži, raukšlėti.
Amarų kiaušiniai 0,5 mm ilgio, ovalūs, juodi, blizgantys. Kiaušiniai paprastai žiemoja ant vienamečių vaismedžio šakučių.
Amarai išplinta, kai palankios sąlygos žiemoti (kai vidutinė oro temperatūra yra didesnė už daugiametę vidutinę). Kenkėjai labiau plinta jaunuose soduose ir medelynuose. Labai palankios sąlygos amarams plisti, kai vegetacijos metu vidutinė oro temperatūra būna aukštesnė už daugiametę vidutinę ir būna mažiau kritulių.
Apsauga. Purkškite insekticidu, jei amarai apninka daugiau kaip 8 proc. ūglių.
Raudonoji sodinė erkutė
Kenkėjas polifagas (minta įvairiu maistu). Pažeidžia obelis ir kitus vaismedžius. Pavasarį išsiritusios ryškiai raudonos, 0,16-0,17 mm ilgio su 3 poromis kojų erkės čiulpia jaunų lapelių sultis. Suaugusios erkės būna 0,4 mm ilgio, raudonos, turi 4 poras kojų. Erkės dažniausiai minta apatine lapų puse. Pažeisti lapai pašviesėja, paskui įgauna bronzinį atspalvį. Labai pažeisti lapai gali nudžiūti ir nukristi. Žiemoja erkių kiaušiniai, kurie yra raudoni, apvalūs, 0,15 mm skersmens. Dažniausiai kiaušiniai žiemoja sudėti ant vienamečių vaismedžių šakučių.
Erkės išplinta, kai palankios sąlygos žiemoti (kai vidutinė oro temperatūra didesnė už daugiametę vidutinę). šiltomis žiemomis peržiemoja 58,6 proc. kiaušinių, o nepalankiomis – tik 1,3 proc. Erkės ypač greitai plinta, kai vegetacijos metu vidutinė oro temperatūra būna aukštesnė už daugiametę vidutinę ir būna mažai kritulių. Erkėms palankesnės sąlygos plisti intensyviai auginamuose, žemaūgiuose, gausiai azoto trąšomis tręštuose soduose.
Apsauga. Jei randate vidutiniškai 3-5 erkes ant lapo, purkškite akaricidu.
Rusvoji sodinė erkutė
Rusvoji sodinė erkutė pirmą kartą Lietuvoje užregistruota 1996 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Erkutės verpstiškos, žieduotos, gelsvos, 160×50µm. dydžio. Erkutės čiulpia obelų lapų ir vaisių sultis. Gali kenkti ir kriaušėms. Pažeista apatinė lapų pusė įgauna šviesiai gelsvą, vėliau rudą spalvą. Ant nokstančių vaisių atsiranda labai smulkių, pilkšvai rusvų dėmių, kurios vėliau susilieja į sukamštėjusį tinklelį. Kai erkių daug, pažeisti lapai anksti nukrinta, vaismedžiai blogiau pasiruošia žiemai ir prasčiau dera kitais metais. Kai vegetacijos metu sausa ir šilta, rusvosios sodinės erkutės gali labai išplisti.
Rusvosios sodinės erkės Lietuvos soduose kai kuriais metais išplinta labai gausiai. Europoje šis kenkėjas labai žalingas ir gausiai išplitęs. Per metus išsivysto 5 erkių kartos. Gausiausios erkių populiacijos būna iki liepos vidurio. Kartais erkių gali būti po kelis šimtus ant vieno lapo.
Erkės išplinta, kai palankios sąlygos žiemoti (kai oro temperatūra didesnė už daugiametę vidutinę). Jos labiau plinta intensyviai auginamuose, žemaūgiuose soduose. Gali gausiai išplisti, kai vegetacijos metu sausa ir šilta.
Apsauga. Purkškite akaricidu, kai randate 10-50 erkių ant lapo.
Kriaušinė erkutė
Erkutė kenkia kriaušės lapams. Ant lapų atsiranda šviesiai žalios pūslelės ar gumbai, kurie vėliau gelsta, rausvėja ar ruduoja. Kuo daugiau erkučių, tuo didesni gumbai. Erkutės yra labai mažos, iki 0,22 mm ilgio, kirmėliškos, žieduotos, gelsvos, priekyje yra dvi poros kojų. Žiemoja suaugusios erkės po pumpurų žvynais, o viename pumpure jų gali būti apie 1 000. Skleidžiantis lapams, erkutės įsiskverbia į jų parenchimą. Lapuose erkutės deda kiaušinius, iš kurių vėliau išsirita lervos. Žiemoti erkutės liepos mėnesį sulenda į besiformuojančius pumpurus.
Šios erkės labai žalingos medelynuose ir jaunuose soduose.
Apsauga. Erkėms masiškai išplitus, apsaugos priemones naudokite žaliojo kūgio tarpsniu ir kriaušėms peržydėjus. Šias erkes naikina tik sisteminiai insekticidai – akaricidai arba sieros preparatai.
Rožinis tripsas
Rožinis tripsas pirmą kartą Lietuvoje užregistruotas 1996 m. Tripsai čiulpia įvairių augalo dalių sultis. Pažeidžia obelų pumpurus, vėliau žiedlapius ar žiedus, jaunus lapus ir vaisius. Pažeistos dalys pabąla, vėliau paruduoja, sutrinka jų augimas. Vaisių brendimo metu ant obuolių susiformuoja rusvas, sukamštėjęs tinklelis. Kai kenkėjų daug, pažeisti lapai anksti nukrinta, vaismedžiai blogiau pasiruošia žiemoti ir prasčiau dera kitais metais. Tripsai gali labai išplisti, kai vegetacijos metu šilta ir sausa.
Rožiniai tripsai kenkia kasmet, bet jų daroma žala nėra didelė. Europoje pastaraisiais metais šie kenkėjai labai išplito ir gali pažeisti iki 60 proc. obuolių.
Tripsai išplinta, kai jiems palankios sąlygos žiemoti (kai vidutinė oro temperatūra didesnė už daugiametę vidutinę). Jie labiau plinta intensyviai auginamuose, žemaūgiuose soduose ir medelynuose. Ypač gausiai tripsai gali išplisti, kai vegetacijos metu būna sausa ir šilta.
Apsauga. Žalingumo riba nėra tiksliai nustatyta, tačiau gausiai išplitus tripsams, prieš žydėjimą ar žydėjimo pabaigoje purkškite insekticidais. Veiksmingiausia purkšti sisteminiais fosforo organiniais insekticidais.
Kriaušinis gumbauodis
Kriaušinio gumbauodžio lervos įsigraužia į kriaušių užuomazgas. Pažeistos užuomazgos nenormaliai padidėja, pasidaro apvalios, panašios į obuoliukus. Vėliau užuomazgos susiraukšlėja ir nukrinta. Uodai būna 4 mm ilgio, tamsiai rudi, kojos ilgos. Lervos 3 mm ilgio, bekojės, šviesiai gelsvos. Žiemoja lėliukės dirvos paviršiuje. Suaugėliai skraido išsiskleidus kriaušių pumpurams ir į juos deda kiaušinius. Išsiritusios lervos įsigraužia į vaisiaus užuomazgas ir ten vystosi apie mėnesį.
Apsauga. Labai išplitus šiems kenkėjams, prieš žydėjimą ar po jo purkškite insekticidais.
Dr. Laimutis RAUDONIS
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS
