Šiek tiek apie bankrotą
Pirmadienį Kauno apygardos teismas turėtų skelbti Marijampolės „Kraitenės” bankrotą. Vilniaus apygardos teismas šią savaitę iškėlė bankroto bylą Vilniaus „Biosintezei”. Ant finansinės krizės slenksčio atsidūrė Panevėžio „Ekranas”, su valdžios palaiminimu iš bankų dar išsiderėjęs kelis mėnesius paliaubų. Kaune šiuo metu bankrutuoja „Aviakompanija Lietuva”, „Trys sezonai”, „Aleksotas”, kai kurios gydymo įstaigos, vaistinės ir t.t. Pernai triukšmingai žlugo „IngoBaltic” draudimo bendrovė, tyliau veiklą nutraukė kelionių organizatorius „Omnituras”.
Bankrotas tapo mūsų gyvenimo dalimi. Statistikos duomenimis, kiekvieną dieną Lietuvoje paskelbiama po du bankrotus. Žinoma, tai ne katastrofa, o civilizuota procedūra, kai mėginama stabdyti įmonės griūtį ir netgi verslo partnerius klampinančius nuostolius, stengiamasi išgelbėti gyvybingąją bendrovės dalį. Esą taip rinka apsivalo nuo neefektyvių ir neperspektyvių įmonių. Pavėluoti bankrotai mažina galimybę atgauti savo lėšas, surasti sanuotoją, sėkmingai restruktūrizuoti gamybą.
Visose ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, bankrotų skaičius auga. Per 1993-2005 m. Lietuvoje bankrutavo 4500 įmonių ir 14 bankų. Nuo restruktūrizacijos įstatymo įsigaliojimo 2001 metais restruktūrizacija buvo vykdoma 27 įmonėse, tačiau sėkmingų atvejų buvo nedaug.
Būtų galima vertinti bankrotus kaip efektyvų rinkos instrumentą, jeigu ne vienas „bet”. Vis dažniau už bankroto kyšo gerai apskaičiuotų veiksmų planas. Bendrovė, galima sakyti, suvaidina, inscenizuoja bankrotą, o jos savininkai imasi tos pačios veiklos. Netgi – tose pačiose patalpose, su tais pačiais (ar dauguma jų) darbuotojų. Tik pavadinimas – kitas. Užtat jokių skolų, jokių įsipareigojimų partneriams, valstybei, darbuotojams, biznis tarsi pradedamas nuo nulio, su švaria kreditine istorija. Teismai formaliai vykdo procedūrą, stato kreditorių eilę ir dalija skatikus. Paprastai pavyksta išieškoti tik kelis procentus skolų, o prie suskilusios geldos su didžiausiais nuostoliais dažniausiai lieka valstybė – mokesčių inspekcija, „Sodra”, kurioms įsiskolinimai būna milijoniniai. Maža to, valstybė iš Garantinio fondo dar skiria lėšų žlugusios įmonės darbuotojams.
Štai pavyzdys. Kaune bankrutuoja AB „Trys sezonai”. „Sodrai” ji liko skolinga 4,4 milijono litų, mokesčių inspekcijai – 3,4 mln. Lt. Iš Garantinio fondo jau gruodį tikėtasi gauti daugiau nei 500 tūkstančių litų darbuotojų neišmokėtiems atlyginimams kompensuoti. Pavasarį įmonės kontrolinį paketą nupirko latvių verslininkai. O vasarą grįžę po atostogų darbuotojai išgirdo, kad bendrovei paskelbtas bankrotas. Jie niekaip negalėjo suprasti, kaip žlunga įmonė, kuri dirbo keliomis pamainomis septynias dienas per savaitę, kad tik įvykdytų užsakymus.
Dabar toje pačioje įmonės teritorijoje šauniai darbuojasi tų pačių latvių įsteigta nauja bendrovė „Kauno tekstilė”.
Ne vienas faktas liudija, kad Lietuvoje klostosi praktika, kai bankrotas skelbiamas tam, kad visi galai būtų sumerkti į vandenį – nereiktų mokėti susikaupusių mokesčių valstybei, socialiniam draudimui, pusmetį ar kelis mėnesius vėluojančių atlyginimų darbuotojams. Tokie atvejai, kai bendrovės bankrutuoja, o tie patys savininkai pradeda lygiai tokią pačią veiklą tose pačiose patalpose, su tais pačiais darbuotojais, tik nauju pavadinimu ir švariu balansu, kol kas nesulaukia atidesnio nagrinėjimo. Valstybinė mokesčių inspekcija mėgino tirti, ar „Aleksoto” stiklo fabriko, didmeninės alkoholio prekybos bendrovės „Artrio-2” bankrotai nebuvo tyčiniai. Užuominų apie tyčinius veiksmus stumiant įmones bankroto link buvo ir kitais atvejais. Tokių įtarimų turėjo AB „Trys sezonai” smulkieji akcininkai, „Šiaulių stumbro” kreditoriai. Tačiau nė vienu atveju to įrodyti nepavyko.
Sausio pabaigoje JAV prasidėjo didžiausiu verslo istorijoje laikomu „Enron” bankroto bylos nagrinėjimas. Skandalingo energetikos milžino žlugimo byloje jos vadovai kaltinami sukčiavimu ir sąmokslu. Jiems gresia ilgi metai už grotų.
Lietuvoje nieko panašaus negirdėti. Tyčiniu buvo pripažintas Kauno holdingo kompanijos bankrotas. Atvejų, kai per bankrotą išnešamas sveikas kailis, žymiai daugiau.
