Airija vadinama žaliąja sala. Tad nekeista, kad ten melžiamų karvių raciono pagrindas – žoliniai pašarai. Racione jie sudaro apie 90 proc. visų pašarų. Beje, dėl palankių klimato sąlygų ganyklinis laikotarpis tęsiasi gerokai ilgiau negu kitose Europos šalyse – vidutiniškai 9 mėnesius.

Airijos plotas siekia 70 782 km2, šalyje gyvena beveik 4 mln. gyventojų, iš kurių per 8 proc. verčiasi žemės ūkiu. Žemės ūkiui skirta 4,4 mln. ha. Beveik 90 proc. dirbamos žemės užima žolynai. Tad suprantama, jog labiausiai išvystyta yra gyvulininkystė. Melžiamų karvių auginama apie 1,2 mln.

Sąlygos žolėms auginti labai palankios

Žiemą tvarte laikomos karvės paprastai šeriamos žolių, kartais kukurūzų, silosu. Prižiūrėti ir naudoti ganyklas okeaninio klimato šalyje yra gana paprasta. Metinis kritulių kiekis Airijoje siekia apie 2 000 mm, tačiau beveik nuolat pučiantys vėjai šį didelį kritulių kiekį išgarina. Saulė niekuomet nešviečia per daug stipriai ir žolės dėl sausros nenukenčia, o karvėms nereikia ieškoti pavėsio. Be to, žiemą nebūna stiprių šalčių, todėl žolės nenušąla.

Dėl šių specifinių sąlygų Airijos pieno ūkiuose koncentruoti pašarai karvėms duodami tik melžimo aikštelėse, nes tai yra vienintelė vieta, kur juos įmanoma paskirstyti pagal gyvulių produktyvumą. Vasarą didelio produktyvumo karvėms duodama tik 2-3 kg koncentruotų pašarų per parą. Žiemą jie maišomi su žolės silosu. Per metus vienai 6 000-7 000 kg pieno duodančiai karvei sušeriama tik 500-800 kg koncentruotų pašarų. Šeriant vien tik žoliniais pašarais, išmilžiai būna apie 5 000 kg pieno.

Karvės veršiuojasi sezoniškai

Airijos pieno ūkiuose siekiama, kad karvės veršiuotųsi ankstyvą pavasarį (vasario-kovo mėnesiais). Todėl juose paprastai būna įrengta po dvi melžimo aikšteles arba pieno linijas, iš kurių viena skirta melžti ką tik apsiveršiavusioms karvėms, t.y. toms, kurios gamina tik krekenas. Sezoniškai veršiuojasi 85 proc. visų karvių.

Kadangi pavasarį gaunamas didžiausias pieno kiekis, šaldytuvai ūkiuose paprastai yra labai dideli. Iš kai kurių ūkių pienas išvežamas du kartus per dieną. Be to, ir pienovežiai kur kas talpesni nei Lietuvoje. Ūkiuose, kuriuose karvės veršiuojasi sezoniškai, įrengta ir daugiau veršiavimosi patalpų.

Tūlas lietuvis paklaustų, kokie tokio veršiavimosi privalumai – juk ir melžimo įrangos reikia daugiau, ir, esant šaltam orui, apsiveršiavusioms karvėms su veršeliais laikyti reikia daugiau patalpų? Airijos ūkininkas atsakytų, kad beveik visos karvės žiemą nuo 1,5 iki 2 mėnesių būna užtrūkusios, taigi jų melžti nereikia. Tad ir ūkininkui laisvo laiko lieka daugiau. Be to, airių nuomone, iš anksti pavasarį gimusių veršelių greičiau išauga telyčios, kurios, paprastai, pirmą kartą veršiuojasi jau 24-25 mėnesių amžiaus.

Pirmenybė – brangesniems pastatams

Tvartinis laikotarpis Airijoje tęsiasi tik 3 mėnesius. Rudeniop (nuo spalio pabaigos) karvės nakčiai suvaromos į tvartus ir tik nuo gruodžio mėnesio čia laikomos nuolat. Jau vasario mėnesio pradžioje jos vėl išgenamos į ganyklas.

Atrodytų, kad Arijoje karvidės turėtų būti šaltos ir pigios, nes jose karvės būna labai trumpai. Tačiau realybė yra kitokia: pastaraisiais metais statomi dideli, betoniniai tvartai. Šoninės sienos nėra visiškai atviros, o pridengtos specialia uždanga gyvuliams nuo lietaus ir stipraus vėjo apsaugoti. Pavyzdžiui, Danui Baklėjui (Dan Buckley) naujas 160 vietų karvių tvartas su Swing-Over melžimo įranga kainavo 400 tūkst. eurų, o vienos karvės stovėjimo vieta atsiėjo apie 2 500 eurų.

Ritmiškas ganymas

Airijoje vienai karvei skiriamas vienas akras (2,5 akro – 1 ha) žolynų ploto arba skaičiuojant kitaip 1 ha – 2,5 karvės. Žolė dažniausiai nuganoma ir tik retai šienaujama. Paskutinis žolės derlius rudenį turi būti paliktas, kad karvės jos galėtų rasti anksti pavasarį, nes išginti gyvulius stengiamasi kuo anksčiau (vasario pradžioje ar viduryje). Atitinkamai anksti ganyklos turi būti ir patręštos (kovo pradžioje ar viduryje). Žolynai naudojami labai intensyviai: į tą patį ganyklos plotą karvės atginamos kas 21 dieną. Kad žolės gerai derėtų, išberiama iki 400 kgN/ha. Žolės likučiai nuolat nušienaujami.

Kadangi ganyklos naudojamos intensyviai ir gausiai tręšiamos azoto trąšomis, be to, saulėtų dienų būna nedaug, dobilai žolynuose retai kur išsilaiko. Paprastai ganyklos išariamos ir sėjamos naujos žolės kas 10 metų. Kartais seni žolynai atnaujinami įsėjant žolių sėklų.

Airijos ūkininkai siekia kuo anksčiau išginti karves į ganyklas ir išlaikyti ganymo ritmą. Iki balandžio vidurio visos ganyklos turi būti pirmą kartą nuganytos. Jei tai nepavyksta, žolė perauga arba jos pritrūksta sezono pabaigoje.

Ilgas kelias

Taikant tokią karvių auginimo technologiją, pagrįstą intensyviu ganymu, reikia įrengti ilgalaikius ir atsparius ištrypimui gyvulių varymo takus. Airijoje karvės net du kartus per dieną turi nueiti didelius atstumus iš ganyklos iki melžimo vietos. Nors šie takai su papildomu aptvėrimu nemažai kainuoja, be to, netenkama dalies ganomo ploto, tačiau juos įrengti apsimoka, nes neištrypiamos ganyklos. Be to, nuolatinis karvių varinėjimas turi teigiamos įtakos jų sveikatai, o palyginti nedidelis produktyvumas jų neišsekina. Nustatyta, kad Airijoje jos sveikesnės negu kitose Europos šalyse.

Karvės pamelžiamos greitai

Dauguma pieno ūkių Airijoje yra šeimos ūkiai. Vidutinis bandos dydis – apie 35-50 karvių. Tačiau pastebimai ūkiai stambėja, nes didesniuose ūkiuose lengviau organizuoti darbus. Be to, norint gauti didesnes pieno kvotas ir plėsti bandą, reikia įsigyti daugiau žemės, kurios 1 ha Airijoje kainuoja 15 000 eurų.

Melžti siekiama kuo efektyviau. Stambiuose ūkiuose įrengtos didelės melžimo aikštelės. Dvi tris valandas trunkantis ir dvikartinis melžimas per dieną Airijoje seniai pamirštas. Stengiamasi, kad melžimas neužtruktų ilgiau kaip pusantros valandos. Kiekvienoje melžimo aikštelėje numatytos atsarginės melžimo vietos.

Airijoje dažniausiai naudojama Swing-Over melžimo sistema. Vienam melžėjui priskiriama ne mažiau kaip 16, o dažniausiai 20-22 melžimo vietos. Melžimo aikštelių našumas 120-150 karvių arba 1 500-2 000 kg pieno per valandą. Vienoje Swing-Over aikštelės melžimo vietoje per valandą su tešmens masažu galima pamelžti 6 karves, be masažo – 7.

Kad karvės būtų pamelžiamos dar greičiau, kai kurie ūkininkai renkasi melžimo karuseles. Airių nuomone, karuselė turėtų būti ne mažesnė kaip 40-60 vietų. Tokio dydžio aikštelėje pakanka vieno melžėjo.

Karvių produktyvumas Airijoje bemaž vienodas, vidutinis primilžis yra 6 500 kg pieno. Todėl vienodo produktyvumo karves melžti lengviau.

Tikriausia dėl tokio melžimo somatinių ląstelių skaičius nebūna didesnis kaip 200 000. Veisliniuose ūkiuose pienas dar geresnės kokybės – 1 ml pieno somatinių ląstelių būna iki 100 000. Vidutinė pieno supirkimo kaina siekia apie 0,25 euro (apie 0,86 Lt).
Taigi melžimo darbai Airijoje yra gerai organizuoti, o melžimo technika, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra ne tokia brangi. Viena melžimo vieta kainuoja apie 6 000-7 500 eurų. Dauguma melžimo įrangos detalių yra pagamintos iš nerūdijančio plieno.

Parengta pagal užsienio spaudą

Views All Time
Views All Time
4695
Views Today
Views Today
1
0 0