Pensijos ir socialinės išmokos kol kas nevėluoja, tačiau „Sodros“
kaklą jau veržia skolų kilpa. Vyriausybė baigia rinkti socialinės
sistemos gelbėjimo pasiūlymus, kurie nebus nei lengvi, nei populiarūs.

Pensijų žada neliesti

Pirmadienį į Vyriausybę turėtų suplaukti pasiūlymai, kaip ketinama
traukti į bedugnę krintančią „Sodrą“ ir visą šalies socialinę sistemą.
„Sodros“ vadovas Mindaugas Mikaila tegali konstatuoti, kad per pirmus
tris šių metų mėnesius į biudžetą nesurinkta 92 mln. litų. O išlaidos
tik didėja. Daugiau lėšų, nei planuota, prireikė nedarbingumo pašalpoms
mokėti. Joms išleista jau trečdaliu daugiau, nei planuota.

Jeigu padėtis nesikeis, šių metų pabaigoje „Sodros“ biudžete atsivers 1,5 mlrd. litų dydžio skylė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys pareiškė, kad
peržiūrint „Sodros“ biudžetą išlaidas ketinama mažinti apie 800 mln.
litų.

„Aišku tai, kad reikės koreguoti „Sodros“ biudžetą – maždaug apie
800 mln. litų mažinti. Tai tikrai sunkūs sprendimai“, – trečiadienį
Vyriausybėje žurnalistams sakė R.Dagys ir patikino, kad pensijų ir
motinystės pašalpų mažinti neplanuojama.

Griaus pensijų reformą?

Galutiniai sprendimai, pasak ministro, paaiškės pirmadienį per Vyriausybės posėdį, tačiau tam tikri pasiūlymai jau ryškėja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė imtis pensijų
reformos, tiksliau, grąžinti ją penkerius metus atgal, kai ji buvo
pradėta. Vienu iš siūlymų siekiama jau nuo gegužės pradžios leisti
privačių pensijų fondų dalyviams grįžti į „Sodros“ sistemą.

Be to, ministerija siūlo atgaline data, nuo šių metų pradžios,
įmokas antros pakopos privatiems pensijų fondams mažinti nuo 3 iki 2
proc. Iki šių metų pradžios į antros pakopos pensijų fondus pervedama
dalis siekė 5,5 proc., tačiau buvo apkarpyta iki 3 proc.

Įžvelgia pranašumų

Ministerija įžvelgia kelis tokios reformos pranašumus: pirmiausia
„Sodra“ galėtų sutaupyti apie 220 mln. litų. Be to, bus galima mažinti
visuomenės nepasitenkinimą – nepatenkinti privačių fondų dalyviai galės
nutraukti sutartis su fondais. O šie bus skatinami aktyviau konkuruoti
ir didinti fondų valdymo efektyvumą.

Tačiau pripažįstama, kad tokie Pensijų sistemos reformos ir Pensijų
kaupimo įstatymų pakeitimai gali priversti iš rinkos pasitraukti
mažąsias pensijų kaupimo bendroves.

2008 m. pradžioje kilo dalies visuomenės nepasitenkinimas ir
užsiminta apie galimus ieškinius teismams dėl teisėtų lūkesčių
pamynimo, kai gelbėdama „Sodros“ biudžetą valdžia nuo šių metų dvejiems
metams sumažino įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc.

Žmonės eis į teismus

Finansų analitikų asociacijos narį Mindaugą Vaičiulį tokie
ministerijos siūlymai ir vertinimai gerokai suglumino. „Jeigu asmenims
bus leista grįžti į „Sodrą“, pensijų sistema bus visiškai sugriauta.
Viliuosi, kad politikai supras, jog pensijų reforma labai svarbi ir
negalima šiandien priimti vienų sprendimų, o rytoj jų atšaukti.“

Siūlymą dar mažinti įmoką į antros pakopos pensijų fondus jis vadina
tik „mažesne blogybe“, tačiau ne išeitimi iš padėties: „Pensijas antros
pakopos fonduose kaupia milijonas žmonių. Tačiau valdžia linkusi
priimti vienareikšmiškus sprendimus jų net neatsiklaususi. Beveik
neabejoju, kad tikrai atsiras žmonių, kurie savo teises gins teismuose.“

Pašnekovas pripažino, kad pensijų fondų rezultatai šiuo metu
nedžiugina, tačiau priminė vos prieš porą metų buvusį akcijų rinkų
pakilimą: „Tuomet visi džiūgavo gerais rezultatais. Ministerijos
pareiškimai apie nusivylusius pensijų fondų dalyvius yra neatsakingos
kalbos. Šiais krizės laikais tokiomis kalbomis politikams labai lengva
dangstyti valstybės kišenės skyles.“

Atims iš ligonių

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo nekeisti
nepriemokų dirbusiems pensininkams mokėjimo grafiko, bet apriboti
išmokamą sumą: jei nepriemokos suma viršija 100 litų, išmokama 50 proc.
sumos, tačiau ne daugiau kaip 850 litų (vidutinis senatvės pensijos
dydis), o likutį išmokant 2010 m. birželį, nekeičiant grafiko.

Jeigu nepriemokos suma ne didesnė kaip 100 litų, siūloma ir toliau mokėti visą sumą.

Dar vienas „Sodrą“ gelbėsiantis siūlymas – nebemokėti už pirmas tris
ligos dienas ir sumažinti ligos pašalpą nuo 85 iki 75 proc.
kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio.

Vyriausybei taip pat bus siūloma pritarti, kad ligos pašalpą už
ketvirtą ir penktą nedarbingumo dienas mokėtų darbdavys, o pašalpa iš
„Sodros“ lėšų būtų mokama tik nuo šeštos nedarbingumo dienos. Šiuo metu
už pirmas dvi ligos dienas moka darbdavys, o „Sodra“ moka nuo trečios
dienos.

Ministerijos aiškinamajame rašte teigiama, kad pataisomis siekiama
užkirsti kelią piktnaudžiauti ligos pašalpomis ir užtikrinti tikslingą
„Sodros“ lėšų panaudojimą. Taip pat pripažįstama, kad dėl to galimas
dalies visuomenės nepasitenkinimas.

Prognozuojama, kad įstatymo pakeitimai, kurie turėtų įsigalioti nuo
gegužės 1 d., per metus padės sutaupyti apie 180 mln. litų „Sodros“
lėšų, o per šių metų aštuonis mėnesius – 120 mln. litų.

Be to, svarstytas pasiūlymas už pirmas tris ligos dienas apskritai
nieko nemokėti, o darbdavys, kaip ir iki šiol, mokėtų tik už dvi
tolesnės ligos dienas, o vėliau, kaip įprasta, ligos pašalpą skirtų
„Sodra“. Tokios pataisos leistų dar sutaupyti keliasdešimt milijonų
litų.

Įmokų nedidins

Plačiau Vyriausybei įteiktų siūlymų nei ministras R.Dagys, nei jo
vadovaujamos ministerijos atstovai nekomentuoja ir ragina palaukti
pirmadienio.

Donatas Jankauskas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto
pirmininkas, kol kas nesiryžta prognozuoti, kokiu keliu pasuks valstybė
gelbėdama „Sodrą“, tačiau pripažįsta, kad bet kokie sprendimai nebus
nei lengvi, nei populiarūs. Vyriausybė jau kitą savaitę Seimui turi
pateikti siūlymus, kaip mažinti valstybės, ir kartu „Sodros“ išlaidas.

„Tikiuosi, bus padaryta analizė ir pateikti konkretūs skaičiai, kaip
keičiasi „Sodros“ pajamų ir išlaidų balansas. Dabar prognozuoti labai
sunku – laikas tikrai nepalankus“, – teigė parlamentaras.

Tarp pateiktų pasiūlymų, D.Jankausko žiniomis, kol kas nėra siūlymo
didinti „Sodros“ įmokas. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad po kelių
mėnesių, jeigu padėtis nepasitaisys, gali tekti grįžti prie šio
klausimo.

Kai kurie ekspertai siūlo valdžiai „Sodrą“ gelbėti didinant
pridėtinės vertės mokestį (PVM). Toks kelias, anot D.Jankausko, taip
pat nenaujas: „Valdančioji koalicija tokį klausimą jau svarstė savo
darbo pradžioje, tačiau bendro sprendimo nepavyko rasti. Nežinau, ar
dabar nuomonės būtų kitos.“

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas užsiminė, kad dabar
gera proga peržiūrėti ir labiau kontroliuoti šalies socialinę sistemą.

„Mums nuolat tenka girdėti priekaištų, kad socialinės išmokos
neretai mokamos tiems, kurie tikrai neturėtų būti valstybės remiamų
asmenų sąrašuose. Neturėtų būti piktnaudžiaujama motinystės, ligos
pašalpomis. Dabar apie tai jau kalbama, bet reikia imtis veiksmų“, –
kalbėjo Seimo narys.


„Sodra“ neturi iš ko taupyti

Apie galimus „Sodros“ gelbėjimo planus kalbėjomės su prof. ekonomistu Romu Lazutka.

– Kokias jūs matote galimybes mažinti „Sodros“ išlaidas?

– „Sodros“ gelbėjimo sprendimai nelengvi. Skylė biudžete, ko gero,
didės ir ateityje, nes nedarbas tik augs, atlyginimai mažės, šešėlinės
ekonomikos dalis ūgtels. Didelių šaltinių sutaupyti „Sodros“ išlaidas
nematau, nes apie pusę jos biudžeto skiriama pensijoms mokėti. O kitos
– nedarbo pašalpos, motinystės, ligos pašalpos – sudaro palyginti
nedidelę dalį.

– Vyriausybei jau teikiami siūlymai mažinti įmokas į privačius pensijų fondus.

– Tam pritarčiau. Nuo pat pensijų reformos pradžios sakiau, kad ji
buvo klaidingas žingsnis. Žmonių investuoti pinigai sumažėjo su
kritusiomis akcijų rinkomis, neaišku, kada jos pradės kilti. Sakyčiau,
Dievo dovana, kad galima sutaupyti ir sumažinti įmokas į privačius
pensijų fondus. Tam iš esmės prieštarauja tik pensijų fondų valdytojai,
kurie netenka savo pinigų. Tačiau juos galima suprasti – tai jų darbo
vietos ir įmonių pelnas. Prie privačių pensijų fondų reformos siūlyčiau
grįžti atsigavus ekonomikai.

– Ką manote apie siūlymus keisti ligos pašalpų mokėjimo tvarką?

– Geriausia tokius sprendimus būtų priimti ekonominio pakilimo
metais. Nesu tikras, ar toks pasiūlymas pats geriausias. Sakyčiau, būtų
galima ir darbdaviams perkelti dalį išlaidų už pirmas ligos dienas.
Tokia praktika gana plačiai paplitusi kitose šalyse. Tačiau šiuo atveju
„Sodros“ gelbėjimas iš dalies perkeliamas ant verslo ir piliečių pečių.

Mokėti pensijas senatvės sulaukusiems, bet dar dirbantiems
pensininkams be jokių ribojimų, mano nuomone, taip pat buvo klaidingas
sprendimas. Tuometė valdžia teisinosi, kad tokį sprendimą turėjo
priimti dėl Konstitucinio Teismo sprendimo. Tačiau buvo galima
pataisyti įstatymus ir priimti pataisas, kurios galiotų ne esamiems, o
būsimiems pensininkams. Beje, daugumoje šalių taip pat ribojamas
pensijos dydis dirbantiems pensininkams arba ji iš viso nemokama, kaip
ir buvo Lietuvoje.

Krizė kaip tik suteikia progą pagalvoti, peržiūrėti „Sodros“
išlaidas, griežtinti reikalavimus. Tačiau tai nėra receptai,
padėsiantys išgelbėti „Sodrą“. Nors jų politikams nevertėtų pamiršti.

– Tai gal valdžia ryšis 10 proc. mažinti senatvės pensijas, kaip žada karpyti ir valstybės tarnautojų atlyginimus?

– Tai būtų drastiškas žingsnis. Žmonėms, ganantiems dideles
pensijas, toks sprendimas nebūtų labai skausmingas, tačiau tiems, kurių
pajamos visai minimalios, net 50 litų yra didžiuliai pinigai. Geriau
jau įvesti pensijų ribas asmenims, kurie gauna kelias pensijas, tad jų
pajamos susidaro gana solidžios. Būtų galima nustatyti šių pajamų
ribas, tačiau tokių asmenų nėra. Be to, gali paaiškėti, kad tokios
įstatymo nuostatos prieštaraus Konstitucijai.

Priimant tokius sprendimus reikėtų įvertinti, kad Lietuvoje,
palyginti su kitomis šalimis, „Sodros“ išlaidos nuo bendrojo vidaus
produkto yra gana nedidelės. Sakykime, kitos valstybės senatvės
pensijoms kasmet išleidžia apie 8-10 proc. BVP, o Lietuvoje šis
rodiklis siekia 5,5-6 proc. Taigi mūsų šalyje ir pensijos, ir kitos
socialinės išmokos yra tikrai mažos, gal tik išskyrus motinystės
išmoką, mokamą dvejus metus.

Taigi senatvės pensijos nebus mažinamos, bet lėšų stygių valdžia, ko
gero, spręs kitaip – pensijos vėluos. Taip jau buvo Rusijos krizės
metais, kai pensijos būdavo išmokamos keliomis dienomis vėliau. Tačiau
ir toks sprendimas daliai žmonių bus labai skausmingas. Be to, žmonės
galėtų paduoti valstybę į teismą, nes taip valdžia skolinasi lėšas iš
gyventojų ir nieko už tai nemoka.

– Tai koks siūlymas būtų priimtiniausias?

– Kaip jau sakiau, rezervų „Sodroje“ nematau: nėra ką atimti nei iš
pensininkų, nei iš neįgaliųjų. Manyčiau, kad išeitys yra kelios: arba
didinti „Sodros“ įmokas, arba valstybei reikia atsisakyti kitų išlaidų
ir subsidijuoti socialinę sistemą, arba skolintis. Kadangi didinti
įmokas būtų išties skausmingas smūgis darbdaviams ir darbuotojams,
siūlyčiau didinti PVM tarifą.

Views All Time
Views All Time
3092
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn