EUROPOS SĄJUNGA

1. Ž. M. Barozas ragina ES didinti išlaidas kovai su krize

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) trečiadienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis kiek įmanoma padidinti išlaidas kovai su krize, bet nepamiršti vykdyti ir jau priimtus planus.

„Šiuo metu mums svarbūs veiksmai, o ne žodžiai. Turime realizuoti ekonomikos atgaivinimo planą, – sakė Ž.M. Barozas per spaudos konferenciją. – Jeigu ES šalys gali padaryti daugiau, jos turi padaryti daugiau“.

Jungtinės Valstijos, leidžiančios 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vidaus paklausai stimuliuoti, jau anksčiau ragino ES padidinti išlaidas kovai su krize, sudarančias šiuo metu 3,3-4,0 proc. BVP, tačiau ES atmetė šiuos raginimus.

Daugiausia didinti išlaidas JAV reikalavo iš Vokietijos – stambiausios bloko ekonomikos, tačiau ši tvirtino ir taip skirianti 4 proc. BVP ekonomikos stimuliavimo programoms ir nenorinti didinti biudžeto deficito.

Ž. M. Barozas pastebėjo, kad ES išlaidos krizei įveikti vis tiek šiais metais išaugs, nes didės bedarbių pašalpų ir kitų socialinių išmokų skaičius. (Reuters-ELTA, 2009-03-18).

2. ES nusprendė padvigubinti Rytų Europos šalims skiriamą paskolų sumą

Europos Sąjungos vadovai penktadienį pritarė Europos Komisijos siūlymui padvigubinti sunkumų slegiamoms Rytų Europos šalims numatytą skubių paskolų sumą iki 50 mlrd. eurų. Gruodį ši suma jau buvo beveik padvigubinta iki 25 mlrd. eurų, tačiau turimas fondas gali netrukus būti išnaudotas – Vengrijai ir Latvijai jau skirta beveik 10 mlrd. eurų, pagalbos paprašė Rumunija, be to, neatmetama galimybė, kad kitos valstybės, tokios kaip Lietuva, taip pat artimiausiu metu gali kreiptis su pagalbos prašymu. (AFP-BNS, AFP, 2009-03-20)

3. ES papildomai skirs TVF 75 mlrd. eurų

Europos Sąjungos vadovai sutiko papildomai skirti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 75 mlrd. eurų, taip suteikiant jam daugiau galimybių paremti sunkumų slegiamas šalis. Europa siekia, kad bendras TVF skolinimo pajėgumas būtų padvigubintas iki 500 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu Vašingtonas siūlo sumą patrigubinti iki 750 mlrd. JAV dolerių. ES vadovų susitikime pareikšta, kad svarbiausia yra įgyvendinti jau veikiančius ekonomikos atgaivinimo planus ir riboti biudžetus. (AFP-BNS, Reuters, ELTA, 2009-03-20)

4. ES sutiko skirti Rytų Europos šalims 50 mlrd. eurų vertės paskolų

Europos Sąjunga (ES) sutiko skirti Rytų Europos šalims, nukentėjusioms nuo krizės, iki 50 mlrd. eurų paskolų. Apie tai praneša AFP, remdamasi anoniminiu šaltiniu. Kiek anksčiau ES atstovai buvo užsiminę tik apie 25 mlrd. eurų.

Tokį sprendimą priimti ES paskatino tas faktas, kad per pastaruosius mėnesius Vengrijai ir Latvijai buvo skirta apie 10 mlrd. eurų, o artimiausiu metu greičiausiai milijardinę paskolą gaus ir Rumunija.

Kovo pradžioje laikraštis „The Financial Times“ pranešė, kad Europos Komisija skirs pagalbą bet kuriai ES šaliai iki tol, kol ji kreipsis paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

Europos Komisijos pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai EK atsisakė suteikti Rytų Europai 190 mlrd. eurų paramą, dėl kurios į ją kreipėsi Vengrija. Kaip teigia ES valdininkai, būtina svarstyti kiekvienos atskiros šalies, o ne viso regiono paraišką. (ELTA, 2009-03-20)

5. A. Merkel: Vokietija padės sunkumų turinčioms ES šalims

Vokietija suteiks finansinės paramos sunkumų patiriančioms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms, jei to prireiks, ketvirtadienį išvykdama į Briuselyje prasidedantį ES vadovų susitikimą pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel).

„Šios valstybės narės gali tikėtis mūsų solidarumo“, – kalbėdama Vokietijos žemuosiuose parlamento rūmuose sakė A. Merkel.

Vokietijos vyriausybės vadovės teigimu, reikia palaukti priimtų ekonomikos stimuliavimo planų rezultatų ir tik tuomet imtis papildomų priemonių. A. Merkel nuomone, šalys taip pat neturėtų stengtis „nurungti“ viena kitą naujais antikriziniais planais.

„Mes padarėme savo įnašą, ir dabar turime palaukti efekto“, – sakė ji.

A. Merkel pareiškė, kad Vokietija didele dalimi prisidėjo prie ES 400 mlrd. eurų vertės antikrizinio plano šiems ir ateinantiems metams. Jos teigimu, Vokietijos įnašas sudaro 80 mlrd. eurų, arba maždaug 4,7 proc. Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP). (Bloomberg-ELTA, 2009-03-19).

6. Ekspertas: ES kovai su recesija skiria nepakankamai lėšų

ES išlaidos, skiriamos kovai su recesija, nepakankamos, – pareiškė Nobelio ekonomikos premijos laureatas profesorius Paulas Krugmanas. „Europos atsakas nuvilia“, – sakė P. Krugmanas žurnalistams seminaro metu ES būstinėje Briuselyje. P. Krugmano nuomone, tiek Europos Sąjunga, tiek JAV privalo kasmet kovai su recesija skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu pagal JAV prezidento Baracko Obamos administracijos planą numatyta skirti 2,5 proc. BVP, o pagal ES planą – dar mažiau. (Reuters-ELTA, 2009-03-17)

7. ES šalims nereikia dar didinti biudžetinę paramą ūkiui – Trichet

Europos šalims nereikia dar didinti išlaidas ūkio paramai, jos turi sutelkti dėmesį į priemonių, apie kurias jau buvo paskelbta, įgyvendinimą, mano Europos centrinio banko (ECB) vadovas Jeanas Claude’as Trichet (Žanas Klodas Trišė).

Europa ir JAV turi „kuo skubiau ir veiksmingiau įgyvendinti tai, kas jas nuspręsta“, pareiškė jis interviu JAV verslo dienraščiui „The Wall Street Journal“.

Jo nuomone, pasaulio ūkis atsigaus, tik kai „ims normaliai veikti finansų sektorius ir kai jis bus pasirengęs stabiliam kreditavimui“.

„Norint veiksmingai sustiprinti pasitikėjimą, būtina parodyti, kad skubiai ir ryžtingai daroma tai, kas būtina“, – pareiškė J.C.Trichet. „Kartu reikia pasirūpinti, kad žmonės tikėtų, jog žinote išeitį ir turite atitinkamą strategiją.“

Pasak ECB vadovo, 2009 metai bus „labai, labai sudėtingi“, tačiau jau 2010 metais galima tikėtis „nuosaikaus pagyvėjimo“. („Interfax“-BNS, 2009-03-23).

8. Ž. K. Junkeris: finansų krizė ES gali sukelti socialinę krizę

Ekonominė krizė Europoje artimiausiu metu dar labiau pagilės ir ateityje gali sukelti socialinių konfliktų, teigia Europos grupės, jungiančios euro zonos šalių finansų ministrus, vadovas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker).

Ž. K. Junkerio nuomone, netrukus po ekonominės ir finansinės krizės gali prasidėti socialinė krizė, kuri pasireikš didžiuliu nedarbu ir masiniu gyventojų pajamų praradimu.

„Gali taip atsitikti, kad gyventojų pasitikėjimas politine sistema smarkiai sumažės. Tokios socialinės krizės padariniai Europai gali būti dramatiški“, – sakė Ž. K. Junkeris interviu, kurį skelbia vokiečių laikraštis „Welt“.

Ž. K. Junkerio nuomone, siekiant užkirsti kelią šioms neigiamoms tendencijoms būtina per artimiausius mėnesius skirti kuo daugiau lėšų užimtumo palaikymo programoms finansuoti.

Tuo pačiu jis perspėjo neskubėti priimant naujus antikrizinius planus Europos Sąjungoje.

Ž. K. Junkeris dar kartą patvirtino ES vadovybės poziciją dėl pagalbos Rytų Europos šalims. Pasak Ž. K. Junkerio, Rytų Europa, skaudžiausiai išgyvenanti pasaulio finansų krizės padarinius, galės tikėtis ES pagalbos tuo atveju, jeigu įrodys, kad iš savo pusės ėmėsi visų įmanomų priemonių biudžetui konsoliduoti. (RIA Novosti-ELTA, 2009-03-18).

9. Ekonomistai: ECB spaudžiamas sekti JAV centrinio banko pavyzdžiu

Europos centriniam bankui (ECB) daromas spaudimas sekti JAV centrinio banko pavyzdžiu ir pradėti supirkinėti vyriausybės skolos vertybinius popierius siekiant atgaivinti Europos ekonomiką, teigia „Royal Bank of Scotland’ (RBS) ekonomistai.

„ECB daromas vis didesnis spaudimas, nes beveik kiekvienas stambus centrinis bankas pasaulyje kovoja su defliacijos rizika supirkdamas vyriausybinius vertybinius popierius“, – sakė RBS vyriausiasis ekonomistas Žakas Kelo (Jacques Cailloux), praneša „Bloomberg“.

Trečiadienį priimtas JAV federalinio rezervų banko sprendimas už 300 mlrd. dolerių pirkti ilgalaikių vyriausybės obligacijų nusmukdė JAV dolerį. JAV dolerio kursas trečiadienį atpigo 3 proc. – tai didžiausias vienos dienos nuosmukis nuo 1985 m. (ELTA, 2009-03-19).

EURAS

10. Buvęs Europos Komisijos pirmininkas Delorsas euro zonos ateitį vertina pesimistiškai

Buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jacques’as Delorsas (Žakas Deloras) pesimistiškai vertino euro zonos galimybes atlaikyti dabartinę ekonomikos krizę, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė EUobserver.

„Puikiai įsivaizduoju, kad stipriųjų (šalių) spaudimas silpnosioms vykdyti geresnę politiką arba pasitraukti iš pinigų sąjungos stiprėja“, – Prancūzijos politikas sakė Vokietijos verslo žurnale „Capital“ išspausdintame interviu.

Pasak jo, 16 šalių, kurių valiuta yra euras, dar nepakankamai subrendusios bendrai finansų politikai, nes jų ekonominės kultūros lygis pernelyg skirtingas. J.Delorsas pabrėžė, kad šios šalys turėtų būti labiau pasiruošusios bendrauti viena su kita.

„Jeigu nebus priimta esminė idėja, jog reikia daugiau išankstinių konsultacijų, tada aš euro ateitį vertinu pesimistiškai“, – sakė jis.

Politikas taip pat kritiškai atsiliepė apie bendras ES pastangas bristi iš ekonomikos krizės.

Pasak jo, šios pastangos tokios menkos, jog kyla pavojus jo sukurtam „politiniam palikimui“, turėdamas omenyje nuogąstavimus, jog Bendrijos šalys gali pasirinkti sunkmečio problemas spręsti protekcionistinėmis priemonėmis, sukeldamos pavojų bendrai rinkai.

J.Delorsas aiškino, kad Europa reaguoja „lėtai ir sunkiai tokiose srityse kaip naujų finansų rinkos priežiūros taisyklių (kūrimas) arba bankų valymas“ (BNS, 2009-03-18).

11. Lietuva įsivestų eurą anksčiau, jei to paprašytų ES

Lietuva pranešė, kad 2010 metais gali atitikti narystei euro zonoje keliamus reikalavimus ir įsivesti eurą dar po vienerių ar dvejų metų. Tačiau šalis būtų pasirengusi ir anksčiau planuoto laiko įsijungti į euro zoną, jei ES tai pasiūlytų kaip priemonę krizei įveikti. Premjeras Andrius Kubilius po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi žurnalistams sakė, kad euro įvedimas būtų vienas geriausių būdų Baltijos šalims sugrįžti į ekonomikos augimo kelią. A. Kubilius teigė, jog Lietuva neprašo nustatytų kriterijų sušvelninimo, o ES pati turėtų nuspręsti, kokia krizės įveikimo strategija būtų geriausia. (Reuters, 2009-03-18)

12. I. Padaras: Estija imsis visų įmanomų priemonių, kad prisijungtų prie euro zonos

Estija „pasirengusi padaryti visa, kas įmanoma“, kad prisijungtų prie euro zonos ir įsivestų bendrąją Europos valiutą savo šalyje. Apie tai trečiadienį pareiškė Estijos finansų ministras Ivaris Padaras (Ivari Padar).

Jis trečiadienį Taline susitiko su garsiausiais šios šalies bankininkais.

„Blogiausio scenarijaus atveju šiais metais šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukis sieks 9 proc., o valstybės biudžeto deficitas – 7 mlrd. Estijos kronų (447 mln. eurų)“, – pranešė ministras.

„Estija įvykdys visus Mastrichto sutarties reikalavimus, būtinus prisijungti prie euro zonos, net jeigu tam prireiks toliau mažinti valstybės išlaidas“, – pareiškė I. Padaras. (ITAR-TASS-ELTA, 2009-03-18).

13. Ch. Almunija: Estijos euro įvedimo planai – per ambicingi

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Choakinas Almunija (Joaquin Almunia) Estijos ministrui pirmininkui Andrusui Ansipui (Andrus Ansip) pareiškė, kad jo šalies planai bendrą Europos valiutą – eurą- įsivesti ateinančių metų liepą yra per ambicingi, pranešė Estijos vyriausybės atstovas Vilas Kandas (Villu Kand).

Euro įvedimo klausimą A. Ansipas ir Ch. Almunija aptarė ketvirtadienį Briuselyje prasidėjusiame ES aukščiausiojo lygio susitikime. A. Ansipo teigimu, jam buvo pasakyta, kad atsisakyti kronos 2010 metų liepą „gali būti per anksti ir kad realesnis terminas yra 2011 metų sausis“.

„Naujosios ES valstybės narės nori kuo greičiau tapti euro zonos narėmis. Tuo tarpu Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB) tam nelabai pritaria, – sakė „Danske Bank“ analitikas Larsas Kristensenas (Lars Christensen). – Estijos atveju patartina būti ambicingiems, bet ne perdaug ambicingiems, bent jau ne viešai, nes yra daug galimybių nuvilti rinką“. (Bloomberg-ELTA, 2009-03-20

14. Ž. K. Junkeris: Lenkija rimtai derasi dėl euro įvedimo

Lenkija „rimtai“ derasi dėl narystės euro zonoje, Briuselyje vykstančio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo metu pareiškė Liuksemburgo ministras pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker).

„Euro zona nėra uždaryta parduotuvė. Esame atviri visiems, kas atitinka kriterijus“, – sakė Ž. K. Junkeris.

Pasak Liuksemburgo premjero, aptarinėjamas Lenkijos prisijungimas prie Antrojo valiutų kurso mechanizmo (ERM-2). „Su mūsų draugais lenkais aptarinėjame šią galimybę, nes jie nori prisijungti prie euro zonos“, – sakė Ž. K. Junkeris. (Bloomberg-ELTA, 2009-03-20

Ž. K. Junkeris: Lenkija rimtai derasi dėl euro įvedimo

Briuselis, kovo 20 d. (Bloomberg-ELTA). Lenkija „rimtai“ derasi dėl narystės euro zonoje, Briuselyje vykstančio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo metu pareiškė Liuksemburgo ministras pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker).

„Euro zona nėra uždaryta parduotuvė. Esame atviri visiems, kas atitinka kriterijus“, – sakė Ž. K. Junkeris.

Pasak Liuksemburgo premjero, aptarinėjamas Lenkijos prisijungimas prie Antrojo valiutų kurso mechanizmo (ERM-2). „Su mūsų draugais lenkais aptarinėjame šią galimybę, nes jie nori prisijungti prie euro zonos“, – sakė Ž. K. Junkeris.

SITUACIJA LATVIJOJE

15. Latvija nori skolintis dar milijardą eurų

Latvijai veikiausiai teks prašyti dar 1 mlrd. eurų finansų krizės padariniams įveikti, pareiškė premjeras Valdis Dombrovskis.

„Negaliu neigti, kad mums gali prireikti papildomai iki milijardo eurų iš Europos Komisijos ar kai kurių Europos Sąjungos valstybių“, – agentūrai „Reuters“ sakė V.Dombrovskis.

„Nemanau, kad galime dar kažkiek tikėtis iš Tarptautinio valiutos fondo. Tiek, kiek jau esame gavę iš šios tarptautinės finansų organizacijos, yra ties galimybių riba“, – pridūrė jis.

V.Dombrovskis pabrėžė, jog jam praėjusią savaitę lankantis Briuselyje dėl papildomos paskolos nebuvo deramasi.

Anot jo, Latvijai gali kilti sunkumų vykdant įsipareigojimus tarptautiniams kreditoriams dėl 5 proc. bendrojo vidaus produkto neviršijančio iždo deficito, todėl Europos Komisijai perduoti atitinkami pasiūlymai, kuriuos planuojama aptarti šią savaitę Rygoje. („Reuters“-BNS, 2009-03-23).

16. Latvijos vyriausybė ketina perskirstyti tarptautinio kredito lėšas

Latvijos vyriausybė ketina perskirstyti tarptautinio kredito lėšas, daugiau jų skirdama valstybės iždo deficitui padengti ir sumažindama paramą finansų sektoriui, pareiškė premjeras Valdis Dombrovskis.

Jo žodžiais, 7,5 mlrd. eurų dydžio tarptautinio kredito didinimas milijardu eurų – kol kas tik teorinis, nes esą dabar tokios būtinybės nėra, o vyriausybė analizuoja jo galimą perskirstymą.

„1,9 mlrd. eurų iš šio paskolų paketo skirta finansų sektoriui stabilizuoti. Tačiau yra prielaidų manyti, kad tokia suma yra per didelė“, – sakė premjeras. (BNS, 2009-03-23).

17. Latvijos vyriausybė derybose su TVF pasiūlys biudžeto pataisas

Derybose su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) Latvijos vyriausybė pasiūlys pirminį biudžeto pataisų projektą, pagal kurį numatomas 7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto deficitas, pirmadienį pranešė po neeilinio vyriausybė posėdžio šalies finansų ministras Einaras Repšė.

Pirmadienį vyriausybė išnagrinėjo pasiūlymus dėl biudžeto, o antradienį pradės derybas su TVF. Pasak E. Repšės, būtina peržiūrėti atskiras biudžeto programas, išnagrinėti jų tikslingumą. Kaip pastebėjo šalies finansų ministras, norint užtikrinti 7 proc. biudžeto deficitą bus būtina sumažinti išlaidas maždaug 300 mln. latų. (ELTA, 2009-03-23).

18. Latvijos premjeras siūlo 20 proc. sumažinti ministrų atlyginimus

Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis siūlo 20 procentų sumažinti ministrų atlyginimus, įskaitant ir savąjį. Apie tai jis pareiškė žurnalistams per spaudos konferenciją po vyriausybės posėdžio. Šis siūlymas buvo pateiktas koalicijos partneriams, tačiau premjeras skeptiškai vertina tokio susitarimo galimybę, nes buvusiam premjerui Ivarui Guodmaniui su politikais susitarti nepavyko.

Ministras pirmininkas taip pat pranešė, kad bus peržiūrėtos ir kitų aukštų pareigūnų, tarp jų ir ministerijų valstybės sekretorių, atlyginimų skalės. Šiuo metu ministrų atlyginimas siekia 2 tūkst. 147 latus. (LETA, 2009-03-17)

19. Latvijoje įmokas į antros pakopos pensijų fondus planuojama mažinti nuo 8 iki 2 proc.

Naujoji Latvijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, kuriuo įmokas į antros pakopos pensijų fondus šiemet ir kitąmet siekiama sumažinti nuo 8 proc. iki 2 procentų.

Projekte taip pat numatyta, jog 2011 metais į antros pakopos pensijų fondus būtų nukreipiama 4 proc., o nuo 2012-ųjų – 6 proc. privalomojo socialinio draudimo įmokų.

Tokie pakeitimai, kuriais siekiama išspręsti valstybės privalomojo socialinio draudimo fondo problemas ir sumažinti valstybės finansinę naštą, įsigaliotų nuo gegužės mėnesio, jei juos priimtų parlamentas ir paskelbtų prezidentas.

Lietuvos Seimas įmokas į antros pakopos pensijų fondus dvejiems metams nuo 5,5 proc. iki 3 proc. sumažino sausį, atmesdamas prezidento veto.

Estijoje ši įmokų dalis yra 6 procentai. (BNS, 2009-03-18).

20. Latvijos valstybės skola per du mėnesius išaugo 22 proc.

Latvijos valstybės skola per du šių metų mėnesius padidėjo 584,2 mln. latų, arba 22,4 proc., iki 3,186 mlrd. latų, pranešė Finansų ministerija.

Užsienio skola (skoliniai įsipareigojimai euroobligacijų turėtojams ir paskolos) išaugo 762 mln. latų, arba 60,5 proc., iki 2,012 mlrd. latų.

Vidaus skola (įsiskolinimai trumpalaikių ir vidutinės trukmės valstybės iždo vidaus paskolos vekselių turėtojams) sumažėjo 177,7 mln. latų, arba 13,2 proc., iki 1,165 mlrd. latų.

Savivaldybių skoliniai įsipareigojimai sumenko 4,5 mln. latų iki 475,9 mln. latų.

Konsoliduota valstybės ir savivaldybių skola, neskaitant savivaldybių įsiskolinimų valstybės biudžetui, ūgtelėjo 581,1 mln. latų iki 3,309 mlrd. latų. (BNS, 2009-03-18).

21. E. Repšė: Latvijos ekonomika šiemet smuks 13 proc.

Šiais metais Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 13 proc., prognozuoja šalies finansų ministras Einaras Repšė.

„Dabartinė ekonominė padėtis yra labai rimta, tačiau ją galima sureguliuoti. Šiais ir ateinančiais metais mes prognozuojame ekonomikos smukimą, o 2011 metais šalies ūkis vėl ims augti“, – sakė E. Repšė.

Latvijos finansų ministro teigimu, šiais metais šalies BVP smuks 13 proc., ateinančiais metais sumažės 2 proc., o 2011 metais jau ūgtels daugiau nei 1 proc.

Šių metų vasarį Latvijos finansų ministerija padidino šalies ekonomikos smukimo šiais metais prognozę nuo 5 iki 12 proc. (Reuters-ELTA, 2009-03-20

TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS

22. Pasaulio ekonomika šiemet neišvengs nuosmukio – TVF

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, jog pasaulio ekonomika šiemet gali smukti pirmą kartą per 60 metų.

TVF mano, jog pasaulio ekonomika smuks 0,5-1 procentu.

Ši prognozė pagrįsta „sąmyšiu finansų rinkose, neigiamais duomenimis, smunkančiu pasitikėjimu ir ribotu finansų sistemos atgaivinimo priemonių veiksmingumu“, sakoma TVF pranešime.

Pasaulio ekonomika pradės atsigauti tik 2010 metais, jos augimas sieks 1,5-2,5 proc., skelbia TVF.

Stipriausi pasaulio ūkiai šiemet smuks 3-3,5 proc., skelbiama pranešime. JAV ekonomika per metus smuks 2,6 proc., o Japonijos – 5,8 procento. Euro zonos šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 3,2 procento.

TVF įspėjo, jog JAV ir Japonijai gresia defliacija, tačiau tokia grėsmė nenumatoma kelioms euro zonos narėms, tarp jų Vokietijai, Italijai ir Prancūzijai. (AFP-BNS, 2009-03-19).

23. Rumunija kreipėsi į ES, TVF dėl 20 mlrd. eurų paskolos

Su ekonomine krize kovojanti Rumunija kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Europos Sąjungą (ES) dėl 20 mlrd. eurų paskolos, pranešė prezidentas Traian Basescu (Trajanas Baseskas).

Pasak T.Basescu, šalyje besilankanti TVF delegacija antradienį pareiškė, jog ekonominė situacija yra „blogesnė nei tikėtasi“.

Bendra paskolos suma, kurią šalis tikisi gauti iš ES, TVF, Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Europos investicijų banko, gali siekti apie 20 mlrd. eurų.

Jei derybos su TVF bus sėkmingos, Rumunija taps penktąja šalimi gavusia tokią paramą po Vengrijos, Latvijos, Serbijos ir Ukrainos. (AFP-BNS, 2009-03-18).

VALSTYBIŲ ANTIKRIZINĖS PRIEMONĖS

24. FT: Britanija siūlo beprecedentį finansų sistemos perversmą

Didžioji Britanija siūlo beprecedentę finansų sistemos reguliavimo taisyklių peržiūrą. Gali būti, kad britų garsioji minimalios intervencijos politika nukeliaus į praeitį, rašo dienraštis „The Financial Times“.

Didžiosios Britanijos Finansinės paslaugų tarnybos (FST) pirmininkas Adairas Turneris trečiadienį išdėstė savo rekomendacijas dėl šalies finansų sistemos įstatymų ir normatyvinių aktų peržiūros. Jo tarnybos paruoštą dokumentą sudaro 122 puslapiai, kuriose kruopščiai vardijamos visos būtinos priemonės.

Anot A. Turnerio, naujas reguliavimas reikštų bankų sistemos esminius pokyčius ir griežtesnę „šešėlinių“ rinkos žaidėjų, tarp jų ir alternatyvaus investavimo (angl. hedge) fondų, kontrolę.

FST ypatingą dėmesį skirs atskyrų finansinių produktų kontrolei.

FST pirmininkas mano, kad dabar būtinas sisteminis ir agresyvus reguliavimas. Pasak jo, bankų metinės ataskaitos turėtų būti tiriamos gerokai įdėmiau. (alfa.lt, 2009-03-19)

25. „Renault“ perkelia automobilių gamybos liniją iš Slovėnijos į Prancūziją

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“, gavusi šalies paramą mainais į darbo vietų šalyje apsaugą, perkelia automobilių gamybos liniją iš Slovėnijos į Paryžiaus regioną.

Gamykloje „Renault“ ketina sukurti apie 400 darbo vietų.

„Renault“ praėjusį mėnesį pranešė apie 78 proc. smukusį pelną ir 30 proc. sumažėjusius pardavimus.

Prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) sutiko paskolinti „PSA Peugeot Citroen“ ir „Renault“ 3 mlrd. eurų už pažadą neuždaryti gamyklų Prancūzijoje ir neatleisti darbuotojų. (AFP-BNS, 2009-03-20

26. JAV valdžia pažadėjo skirti 5 mlrd. dolerių automobilių gamintojų tiekėjams

JAV iždo departamentas ketvirtadienį pažadėjo skirti 5 mlrd. dolerių automobilių gamintojų tiekėjams palaikyti.

Kaip numatyta pagal programos sąlygas, JAV valdžia garantuoja tiekėjams apmokėti už pristatytas prekių partijas nepriklausomai nuo pirkėjo likimo. Be to, tiekėjai galės perduoti automobilių gamintojų skolas už pristatytas prekes valdžiai su nedidele nuolaida, teigiama Iždo departamento pranešime.

Visos trys amerikiečių automobilių gamybos kompanijos – „General Motors“, „Ford“ ir „Chrysler“ pateko į itin sunkią padėtį dėl labai sumažėjusių pardavimų, dėl to didelių nuostolių patyrė ir jų tiekėjai (Reuters-ELTA, 2009-03-19).

27. JAV ketina įgyvendinti 500 mlrd. JAV dolerių vertės bankų „balanso valymo“ programą

JAV vyriausybė ketina įgyvendinti 500 mlrd. JAV dolerių vertės programą, kurios tikslas – „išvalyti“ blogo turto slegiamą bankų balansą.

Dienraščio „The Wall Street Journal“ duomenimis, planą, kuris, kaip tikisi Baltieji Rūmai, bus viena iš pagrindinių priemonių krizei JAV finansų pramonėje įveikti, sudaro trys elementai.

Pirma, bus įsteigta įmonė, kuri pirks nelikvidų turtą ir kurią rems Federalinė indėlių draudimo korporacija.

Antra, numatoma išplėsti paramos bankams programą (TALF), kurią neseniai pradėjo įgyvendinti Federalinis iždo bankas, siekdamas atgaivinti kreditavimą.

Trečia, bus įsteigti privataus ir viešojo kapitalo valdomi fondai, kuriems vadovaus nepriklausomi valdytojai ir kurie pirks nelikvidų turtą rinkoje. Valstybė bendrai finansuos tokio turto pirkimą, kuriam skirs iki 50 proc. reikalingos sumos. (AFP-BNS, 2009-03-23).

Views All Time
Views All Time
5523
Views Today
Views Today
1
0 0