Nors milijonai, numatyti verslui reanimuoti, iki šio mėnesio pabaigos jau turėtų pradėti plūsti į bendrovių ir įmonių sąskaitas, rajono verslininkai kol kas atsargiai vertina siūlomas paskolas.

Stokoja užsakymų

AB „Rokiškio mašinų gamyklos“ generalinis direktorius Rimgaudas Kilas sakė, jog imti iš banko paskolą su Vyriausybės garantija bendrovei šiuo metu nėra prasmės. „Mus smaugia užsakymų stygius. Kas iš to, kad imsime paskolą, jei perpus sumažėjo mūsų gaminamos produkcijos rinka. Juk paskolą reikės grąžinti su palūkanomis. Argi veltui tuos pinigus siūlo?“ – svarstė krizės padarinius jaučiančios žemės ūkio technikos gamintojos vadovas. Jo teigimu, net ir už didelius pinigus bendrovė nepagamins tokios įrangos, kokią siūlo „Fendt“ ar kiti pasaulyje pripažinti gamintojai, kurių žemės ūkio įrenginius mieliau perka mūsų ūkininkai. Užsakymus įmonei duoda Rusijos rinka, tačiau smarkiai užstrigo atsiskaitymai už produkciją, ir bendrovė nebegali tiekti jos skolon. Valstybinė Baltarusijos politika „užraukė“ savo rinką: stojo prekyba su šia šalimi krizės kamuojamose Latvijoje ir Estijoje. Anot R.Kilo, bendrovės gaminius pirktų prancūzai, bet šie derasi trečdaliu sumažinti kainą.

„Kol kas tikrai nesidomiu kreditais su valstybės garantija, nes rinkos sąstingiu paimti pinigai būtų „pravalgyti“. Stengiamės tiek „susiveržti diržus“, kad išgyventume sunkmetį ir išsaugotume pagrindinius įmonės darbuotojus: atleidus specialistus, vėliau jų tektų ieškoti su žiburiu“, – dėstė R.Kilas. Anot jo, valstybės siūlomas verslo gaivinimo planas naudingas galbūt tik toms įmonėms, kurios turi rinką, bet stokoja apyvartinių lėšų. Akivaizdžią naudą pajus ir statybos industrija, kuriai tarsi ant lėkštutės prie paskolos pateikiami užsakymai renovuoti viešojo sektoriaus pastatus. Direktoriaus teigimu, verslo gaivinimo planas puikiai pasitarnaus ir kreditus dalijantiems bankams: šie turės kreditų išteklių su Vyriausybės garantija.

Bankai – ne labdaros organizacija

„Rokiškio sūrio“ bendrovės valdybos pirmininkas Dalius Trumpa sakė kol kas nesidomėjęs paskolomis verslui gaivinti. „Žiūrėsime, jeigu pagal šią programą siūlomos kreditų sąlygos bus palankesnės, nei įprastai siūlys bankai, tada ir spręsime“, – teigė verslininkas. Anot jo, bendrovė dėl apyvartinių lėšų rūpesčių patyrė metų pradžioje, o dabar situacija pasikeitė. Įmonė turi ilgalaikio kreditavimo garantijas. „Bankai – ne labdaros organizacija ir už suteiktas paskolas privalo užsidirbti pelną. Manau, kad, gavę Vyriausybės garantiją, todėl kur kas mažiau rizikuodami, bankai galės skolinti verslui mažesnėmis palūkanomis“, – svarstė D.Trumpa, planuojantis išsamiau pasidomėti verslo gaivinimo planu.

Dėmesys nukreiptas ne į tekstilę

Juodupėje veikiančios „Baltic Mills“ bendrovės direktorius Darius Ausmanas sakė, jog pasinaudoti verslo gaivinimo kreditais bendrovė negalės, nors ir norėtų. Anot jo, gauti šiuos kreditus bendrovei, kaip ir kitoms sunkmetį išgyvenančioms įmonėms, sudarytos nepalankios sąlygos.

„Prasidėjus krizei ir sumažėjus darbo apimtims, bendrovėje teko atleisti dalį darbuotojų: keli išėjo savo noru, kelių atsisakėme dėl įvairių priežasčių. Dabar nebeatitinkame vieno iš kriterijų paskolai gauti. Numatyta, kad į ją pretenduojanti įmonė negali būti atleidusi daugiau nei 5 proc. darbuotojų. Žmones atleidome metų pradžioje, o apie tokį reikalavimą sužinojome neseniai: kai nuėjau į banką pasiteirauti paskolos“, – teigė bendrovės vadovas.

Be šio reikalavimo, yra ir daugiau dalykų, užkertančių galimybes sunkmetį išgyvenantiems verslininkams pretenduoti į kreditus. Pagal patvirtintą tvarką įmonės negali turėti įsiskolinimų valstybės įstaigoms ir darbuotojams. Bet šiuo metu, anot D.Ausmano, reta kuri įmonė neturi skolų. „Nenorėčiau tvirtinti, kad Vyriausybės parama orientuota gaivinti kurį nors vieną konkretų verslą, tačiau jos dėmesys nukreiptas tikrai ne į tekstilės pramonę. Bankai net neslepia, kad ši šaka įvardijama kaip nenaudinga ir neperspektyvi“, – vilčių kada nors gauti bendrovei kreditą pagal Vyriausybės verslo gaivinimo programą nepuoselėjo D.Ausmanas. Anot jo, daugiausia perspektyvų pasinaudoti šiomis paskolomis galės statybos sektorius.

Reanimavimui – per milijardą

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio teigimu, pradėjo veikti du smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo instrumentai, kuriais per bankus jau teikiamos paskolos įmonių investiciniams projektams finansuoti ir apyvartinėms lėšoms teikti. Bankų „portfeliai“ pasunkėjo 120 mln. litų. Yra pateiktos 316 verslininkų paraiškos už 42,5 mln. litų ir bankai jau suteikė 54 paskolas už 7,3 mln. litų.

Iš viso ekonomikai gaivinti Vyriausybė yra numačiusi skirti per milijardą litų. Per pirmąjį etapą verslui bus paskolinta 20 mln. litų. Maksimaliai viena įmonė galės gauti iki 150 tūkst. litų paskolą. Iš Europos Sąjungos fondų gauti 950 mln. litų, kaip žadama, lietuviškam verslui bus prieinami liepos mėnesį: šių išteklių paskolas iki 5 mln. litų galės gauti ir didelės įmonės.

Europos centrinio banko duomenimis, šių metų pradžioje verslo paskolų didėjimo rodiklis Lietuvoje nusirito į minuso zoną. Užpernai šalyje verslo paskolų prieaugis per metus siekė 37 proc., o pernai jis buvo triskart mažesnis.

Views All Time
Views All Time
1663
Views Today
Views Today
1
0 0