Abonentinė Lietuva per prievartą
Pirmą kartą prievartos gaida nuskambėjo pernai iš premjero lūpų, kai komentavo daugiabučių namų prievartinės renovacijos planus. Atseit, tie, kurie ignoruoja renovaciją, turės mokėti už šildymą pagal didesnį tarifą. Atrodo, tokių patyčių rezultatus jau turim ir ypač įsitikinom iš šildymo sąskaitų už sausio mėn. Manau, kad didžiąją pabrangimo dalį galima priskirti valdžios politikai. Nes tuo atsainumu atleido šilumos tiekėjus ir kartu Valstybinę kainų komisiją nuo baimių daugiau pasipelnyti. Savivaldybės neturi jokios įtakos tam procesui, apart lengviausios pareigos – pritarti vagių ir plėšikų klanui. Melu ir veidmainyste kvepia kiti klano gundymai. Atseit, pagal naują Aplinkos ministerijos parengtą tvarką, kredito ir šilumos kaina neviršys dabartinių sumų, sumokamų už šildymą. Pusė tiesos blogiau už melą. Turint galvoje, kad už šilumą mokame 5-6 mėn., o kreditą visus metus, visus 25 metus. Negaliu suprasti, kas trukdo sakyti visą tiesą: žmogau, tokia paslauga neatsipirks ir po 40 metų, tačiau būtina. Ar tau kada nors atsipirko batai ar rankinė, ar koks surūdijusių vamzdžių ar supuvusios santechnikos keitimas. Valstybė nevaldoma..Valstybės niekas nenori valdyti, o ūkio reguliuoti. Tai tik dabar pastebėjo Bronislovas Lubys. Tai vyksta jau seniai. Pozicija ir opozicija rungiasi tik dėl turto išpardavimo – kas pigiau, arba veltui. Kur tos investicijos? „Dalkia“ neinvestavo nei lito. Šimtai milijonų, atseit investicijos, sukauptos iš šilumos tarifų.