Abonentinė Lietuva per prievartą
|

Abonentinė Lietuva per prievartą

Pirmą kartą prievartos gaida nuskambėjo pernai iš premjero lūpų, kai komentavo daugiabučių namų prievartinės renovacijos planus. Atseit, tie, kurie ignoruoja renovaciją, turės mokėti už šildymą pagal didesnį tarifą. Atrodo, tokių patyčių rezultatus jau turim ir ypač įsitikinom iš šildymo sąskaitų už sausio mėn. Manau, kad didžiąją pabrangimo dalį galima priskirti valdžios politikai. Nes tuo atsainumu atleido šilumos tiekėjus ir kartu Valstybinę kainų komisiją nuo baimių daugiau pasipelnyti. Savivaldybės neturi jokios įtakos tam procesui, apart lengviausios pareigos – pritarti vagių ir plėšikų klanui. Melu ir veidmainyste kvepia kiti klano gundymai. Atseit, pagal naują Aplinkos ministerijos parengtą tvarką, kredito ir šilumos kaina neviršys dabartinių sumų, sumokamų už šildymą. Pusė tiesos blogiau už melą. Turint galvoje, kad už šilumą mokame 5-6 mėn., o kreditą visus metus, visus 25 metus. Negaliu suprasti, kas trukdo sakyti visą tiesą: žmogau, tokia paslauga neatsipirks ir po 40 metų, tačiau būtina. Ar tau kada nors atsipirko batai ar rankinė, ar koks surūdijusių vamzdžių ar supuvusios santechnikos keitimas. Valstybė nevaldoma..Valstybės niekas nenori valdyti, o ūkio reguliuoti. Tai tik dabar pastebėjo Bronislovas Lubys. Tai vyksta jau seniai. Pozicija ir opozicija rungiasi tik dėl turto išpardavimo – kas pigiau, arba veltui. Kur tos investicijos? „Dalkia“ neinvestavo nei lito. Šimtai milijonų, atseit investicijos, sukauptos iš šilumos tarifų.

| |

Trumpai apie privatų verslą

Pradėti ir tinkamai tvarkyti savo verslą Didžiojoje Britanijoje nėra sunku. Svarbiausia turėti idėją ir stengtis ją įgyvendinti. Yra trijų tipų įmonės, kurias gali steigti kiekvienas. Dažniausiai pasitaikantis verslo tipas lietuvių bendruomenėje – laisvai samdomas darbuotojas arba kitaip – individuali įmonė. Šio verslo tipo privalumas yra tai, kad jį tvarkyti yra sąlyginai paprasta – jis nereikalauja labai daug dėmesio ar jėgų. Tačiau jo savininkas yra asmeniškai atsakingas už įmonės skolas. Jei verslas nepasiseks ir turėsite įsiskolinimų tiekėjams ar bankui, privalėsite tas skolas padengti iš savo asmeninio turto. Jei turite verslo partnerį, galite susijungti ir steigti partnerystę. Šis verslo tipas labai panašus į individualią įmonę. Skirtumas – finansinę atsakomybę ir verslo valdymą dalysitės su partneriu. Ribotos atsakomybės (angl. limited) kompanija (lietuviškas atitikmuo – uždaroji akcinė bendrovė) yra saugus ir tinkamas pasirinkimas daugeliui rimtų verslininkų. Šios kompanijos išlaikymas kainuos daugiau lėšų, laiko ir jėgų – turėsite samdyti buhalterį, reguliariai ir griežtai atsiskaityti su Mokesčių inspekcija ir kitomis institucijomis. Tačiau šis verslo tipas turi nemažai privalumų. Pirma, lengviau galėsite gauti paskolą verslui, nes bankai į tokią kompaniją žiūri rimčiau, nei į fizinį asmenį. Antra, ribotos atsakomybės kompanijos savininkai nėra atsakingi už kompanijos įsiskolinimus savo asmeniniu turtu.

| |

Leisk man uždirbti tau pinigų

Egzistuoja įvairūs verslo modeliai, vienas iš jų B2B (Business to business) – verslas verslui. Kad būtų geriau suprasti, logiška B2B lyginti su B2C (Business to customers) – verslas klientams. Su juo susiduriame kiekvieną dieną, net pirkdami pieną, mes esame B2C dalis. Jeigu kitos įmonės vadovui Jūs galite pasakyti ”leisk man uždirbti tau pinigų”, tai labai svarus pareiškimas, kuris parodo, kad (turbūt) Jūs būsite turtingas. Be abejo, reikia būti specialistu, profesionalu, kad šie žodžiai turėtų sąryšį su realybe. Iškyla klausimas, ar maža bendrovė gali padėti kitai kompanijai. O kodėl gi ne? Net ir nedidelė įmonė gali nuveikti didžiulius darbus padedama galingai kompanijai. Vėlgi klausimas, kaip? Čia ir slypi papildomi nuliai Jūsų sąskaitoje. Jeigu žinočiau visus įmanomus būdus, kaip tai padaryti, pats dabar žiūrėčiau į Havajų saulę. Visada rinkoje egzituoja spragos, kurias net didžiosios kompanijos nesugeba užpildyti, nes jos yra didelės ir ne visada spėja gerai suvaldyti veiklos kryptis – tai šansas Jums! Bet nesupraskite klaidingai, nereikia pulti stačia galva ir plėtoti, vystyti ir investuoti į ten, kur finanasiškai pajėgus konkurentas dar nespėjo ar pražiopsojio perkamąją galią. Tiesiog pasinaudokite tuo ir nueikite pas gigantą su komerciniu pasiūlymu – tai yra B2B taisyklė – nebijoti ir būti drąsiam, nes didelės kompanijos vadovui lygiai taip pat rūpi pinigai, kaip ir Jums. Man labai patinka bendrauti su inteligentiškais žmonėmis, kurie išmano savo darbą.

| |

Kaip pradėti savo verslą šiandien?

Kai pradėsite verslą, arba ieškosite patarimų kaip jį pradėti, visada atsiras “gero linkinčių” žmonių. Kurie jums paaiškins, kad pradėti negalite, nes tam reikia daug pinigų, Jūsų pasirinkta niša visai nepelninga, kad Jūsų planas turi daug skylių, kad Jūs neturit patirties, kad šiam verslui pradėti reikia bent 5 metų profesionalo patirties ir t.t. Paprastai tokie žmonės patys būna nieko neįkūrę ir nieko negali įkurti, nes jų mintys sukasi tik apie tai kodėl neįmanoma. Jie apsimeta, kad “nori Jums gero”, bet iš tikrųjų vagia mūsų svajones. Jei iš pradžių įkursite verslą, truputi netaip, bus galima pasitaisyti ir jį patobulinti. Tačiau, jei klausysite “gerųjų nykštukų”, tai ir Jūsų gyvenimas bus toks kaip jų, kuriame tiesiog neįmanoma turėti savo verslo. Galų gale bankrotas irgi nėra blogai, jei tai buvo apmastyta rizika. Tarkim pradedant verslą reikia apie 10 000 lt. Jeigu kažkas neišeis išparduosit inventorių ir busite praradęs kokius 3000 Lt. Nėra tokia baisi suma, beto netgi bankrutuodamas įgauni patirties. Vidutiniškai milijonieriai bankrutavo apie 3 kartus pries uždirbdami milijoną. Jau turiu verslo planą ir man reikia maždaug 200 000 litų pradėti verslą…. Dažniausiai niekas neduoda tokiu sumų pradedantiems verslininkams. Kodėl? Todėl, kad jie dar neturi patirties. Todėl, kad jų pasamonė sukasi taip: “turiu išleisti pinigų, tam, kad uždirbčiau pinigų”. Pradedant pirmą verslą reiktų pradėti nuo labai mažų investicijų.

| |

Ar man verta pradėti savo verslą?

Jeigu galvojate apie nuosavo verslo kūrimą, tikriausiai jus vilioja tai, kad galėsite patys reguliuoti savo asmenines pajamas, planuoti savo laiką, būsite nepriklausomas, turbūt gundo ir verslininko prestižas. Tačiau ar jūsų negąsdina sunkus ir įtemptas darbas, nuolatinis stresas, didelė atsakomybė už šeimos gerovę ir rizika netekti visko, ką turite? Galite būti tikri: su įtampa, sunkiu darbu ir atsakomybe neišvengiamai susidursite. Bet ar mainais už šiuos nepatogumus gausite tai, ko siekiate? Ar jūs esate ryžtingas, ar galite būti užsispyręs, siekdamas savo tikslų? Ar jūs pasitikite savimi, ar tikite sėkme? Ar esate entuziastas? Ar esate pasiryžę atsisakyti dalies laisvo laiko, kurį skiriate šeimai, ir vietoje to nuolat kęsti psichologinę įtampą? Pažiūrėkite į save, pamatykite save tokį, koks jūs esate, o ne tokį, kokį norite save matyti, ir atsakykite objektyviai į aukščiau išdėstytus klausimus. Padarėte? Jeigu apie visa tai tikrai susimąstėte ir leidote sau suabejoti savo galimybėmis, tačiau atsakėte į kiekvieną klausimą “taip”, tuomet įsivaizduokite save nedidelės, tarkime, penkių – šešių darbuotojų įmonės vadovu. Jūs tikriausiai esate geras savo srities specialistas ir žinote, kaip gaminti produktą. Tačiau dabar jums reikia rūpintis ne tik gamyba, bet ir vadovavimu, personalu, pardavimais, marketingu, apskaita ir finansais. Ar jūs tam turite žinių ir įgūdžių?

Spausdintų pinigų kaina
| |

Spausdintų pinigų kaina

Gelbėjant pasaulį nuo krizės į rinkas buvo įlietos milžiniškos lėšos. Vieni tvirtina, kad tai ne tik atgaivins ekonomikas, bet ir iššauks didžiulę infliaciją. Kiti tikina, jog centrinių bankai ateityje situaciją suvaldys. Dar praėjusiame numeryje „Investuok” kalbinti ekspertai sakė, jog artimiausią pusmetį ar net devynis mėnesius akcijų rinkoms prognozuojamas šviesus laikotarpis be didesnių grėsmių sparčiam kilimui. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad „dugną” pasiekti ir akcijų kainas išjudinti pavyko tik valstybių centriniams bankams gausiai ir pigiai skolinant komerciniams bankams. Toks dosnumas neregėtai padidino didžiausios rinkų gelbėtojos JAV skolą, kurią reikės kažkokiu būdu grąžinti. Be to, jei ši didelė pinigų masė nebus laiku suvaldyta, globalioje ekonomikoje ji gali pridaryti naujų rūpesčių – sukurti hiperinfliaciją ir naujus burbulus. Kokią kainą pasaulis turės sumokėti už trilijoninius gelbėjimo planus? Skaidydami valstybių vykdytą pagalbą pamatytume, kad tiesioginio stimulo dydis pasauliniu mastu yra 2-3 trilijonai dolerių – tai pinigai, skirti ekonominėms skatinimo programoms: infrastruktūros projektams, skatinti įsigyti naujus automobilius, viešiesiems darbams ir pan. Tokiam skatinimui JAV skyrė apie 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – 800 milijardų dolerių. Dar daugiau procentais skyrė Kinija – apie 12 proc. nuo BVP, arba 600 milijardų dolerių. Europos Sąjunga tam skyrė apie 300 milijardų dolerių.

| |

Nemokama energija (Free energy) – klestėjimas vietoj krizės

1 Comment

Išbristi iš skurdo ir suklestėti įmanoma tik padarant ir įdiegiant savo ir kitų išradėjų padarytus išradimus- geresnius sprendimus. Ieškodamas geresnių energijos gavimo ir taupymo būdų ir priemonių išstudijavau daugybę patentų, mokslinio tyrimo darbų ir atradimų. Ėmiau susirašinėti su vertingų, duodančių didelę naudą išradimų autoriais. Deruosi dėl licenzijų pirkimo. Pagal vertingų išradimų licenzijas galima greitai pradėti gaminti konkurencingą produkciją, ją netrukdomai pardavinėti visame pasaulyje gaunant didelį pelną – suklestėti. Japonija pralaimėjusi karą suklestėjo įdiegusi geresnių sprendimų paiešką – labgebą. Nuo 1980 m. TSRS mokymo įstaigose pradėta mokyti išradybinių uždavinių sprendimo teorijos. Šią teoriją sukūrė TSRS mokslininkas G. S. Altšuller. JAV veikia jo vardo institutas. Labgebos mokymas plėtojamas ne tik JAV, Japonijoje bet ir Kinijoje, P. Korėjoje ir ES. Europoje įkurta TRIZ organizacija ETRIA. Veikia tarptautinė TRIZ asociacija. Šis mokymas padeda įveikti krizę – suklestėti. Kas trukdo plėtoti šį mokymą Lietuvoje? Dar turime labgebos specialistus Čepelę ir Edvardą Satkevičių. Po ilgalaikio susirašinėjimo su bekurio el. generatoriaus atradėju Dmitrijumi Motovilovu gavau jo sutikimą Lietuvoje gaminti žmonėms skirtus 10-12 KW bekurius generatorius pagal jo patentus. Nesulaukęs valdžios ir ES paramos pas Kanados išradėją Richard Willis užsisakiau vieną bekurį generatorių savo namams apšviesti ir apšildyti.

Vasarą galima tikėtis naujos bankrotų bangos IT sektoriuje
| |

Vasarą galima tikėtis naujos bankrotų bangos IT sektoriuje

Nepaisant sudėtingos IT rinkos situacijos, rugsėjo 1 dieną savo veiklą atnaujinęs „Fortakas“, šiuo metu valdomas bendrovės „Novanet“, jau per paskutinius du mėnesius pasiekė 1 mln. Lt apyvartą ir sparčiai plečia savo tinklą. Pasak bendrovės „Novanet“ direktoriaus Dariaus Partausko, „Fortako“ bendra apyvarta per spalį ir lapkritį viršijo optimistines prognozes ir pasiekė 1 mln. Lt. „2010 metais numatėme pasiekti 10 mln. Lt apyvartą, o 2011 metais ją dar didinti. Šie skaičiai rodo, kad „Fortakas“ turėjo ir turi daugybę lojalių klientų, kurie sulaukę „Fortako“ veiklos atnaujinimo grįžta į mūsų parduotuves,“ — savo planus atskleidžia Darius Partauskas. Siekdamas įgyvendinti numatytus planus, bendrovės „Novanet“ direktorius tvirtina plečiantis „Fortako“ tinklus. „Atgimęs „Fortakas“ valdė dvi parduotuves Kaune ir Vilniuje. Dabar tinklą išplėtėme atidarę dar dvi parduotuves Klaipėdoje ir Panevėžyje. Šiuo metu veikia keturios IT parduotuvės, turinčios „Fortako“ prekės ženklą,“ — kalba Darius Partauskas. Paklaustas apie bendrą IT rinkos padėtį ir tokį sėkmingą naują „Fortako“ startą, bendrovės „Novanet“ direktorius teigia, kad šiuo metu IT rinka yra itin suaktyvėjusi. „Rinkos dalyviai persiskirsto savo pozicijas, kadangi iš IT rinkos pasitraukė didieji tinklai. Bankrutavus stambiems rinkos žaidėjams, rodos, mažesnėms bendrovėms turėtų būti lengviau konkuruoti, tačiau taip nėra.

Krizės akivaizdoje – tyčinis bankrotas
| |

Krizės akivaizdoje – tyčinis bankrotas

Didėjant bankrutuojančių įmonių skaičiui, teisininkai įspėja dėl galimo piktnaudžiavimo tyčiniais bankrotais ir tobulėjančių kreditorių apgaudinėjimo būdų. Krizės laikotarpiu verslininkai patiria daugybę neigiamų padarinių: verslo pabaiga, skolos, atsakomybė už prastą įmonės veiklą ir t.t. Tai neretai verčia trauktis iš verslo, tačiau išlipti iš balos sausam ne visada pavyksta – civilinė ir baudžiamoji teisinė atsakomybė verslininkus dažnai priremia prie sienos. Šie savo ruožtu bando apeiti įstatymus. Teisininkai prognozuoja, kad per ateinantį pusmetį tyčinių bankrotų padaugės, o besiverčiantys individualia veikla pereis dirbti samdomo darbo. “Dabar dažnas į krizę pakliuvęs verslininkas vengs informuoti kreditorius apie įmonės atskyrimą, apie tai skelbs mažuose leidiniuose, o ne informuos kreditorius asmeniškai, tokiu būdu siekdamas paspartinti bankroto procesą”, – sako advokatų kontoros “Devyžis ir partneriai WILL” advokatas Paulius Docka. Anot jo, tyčinis ar normalus bankrotas, galima atskirti pagal tam tikrus bendrus bruožus. Normalaus bankroto atveju įmonėje susikaupus kritinei skolos sumai, kreditoriai dažniausiai yra tipiniai: “Sodra”, bankai, darbuotojai, verslo partneriai, be to, įmonėje lieka tam tikro turto. O tyčinio bankroto atveju turtas pradedamas naudoti itin aktyviai, t.y. perleidžiamas kitiems asmenims, nuomojamas, įkeičiamas, idant atėję į įmonę turto administratoriai per bankroto procesą neaptiktų turto.

Paskelbtas bankrotas nėra tik kilpa ant kaklo
| |

Paskelbtas bankrotas nėra tik kilpa ant kaklo

Net ir ekonominio pakilimo metais ne visi verslo pasaulio atstovai sugeba subalansuoti savo pajamas ir išlaidas, taigi žlunga. Pasaulinė krizė pastaruoju metu verslui tapo tikru išbandymu. Daug įmonių bankrutuoja ar dar tik artėja prie kritinės ribos. Kad nenukristi į prarają, kartais tereikia gero konsultanto. O jei jau žlugimas neišvengiamas, bankroto atveju taip pat reikia atlikti daug sudėtingų teisinių veiksmų. Juos tinkamai sudėlioti gali padėti kvalifikuotas specialistas – bankroto administratorius. Šiandien įmonių bankrotas nereiškia tik jų savininkų nesugebėjimo tvarkyti finansų. Bankroto administratoriaus Virginijaus Andrijausko duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje pradėta 812 bankroto procedūrų. Beveik trečdalis jų didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje, kurią, anot pašnekovo, sužlugdė didieji prekybos centrai. Apdirbamosios gamybos žlugimui (tai per 26 proc. visų iškeltų bankroto bylų) įtakos turėjo Lietuvos įsiliejimas į Europos bei pasaulinę rinką ir konkurencijos neatlaikymas sudėtingomis sąlygomis. Tarp bankrutuojančių įmonių apie 15 proc. sudaro statybos bendrovės. Pasvalio rajone bankroto procedūros vykdomos trijose įmonėse ir dviejose žemės ūkio bendrovėse. Nors bankrotas laikomas normaliu laisvosios rinkos ekonomikos reiškiniu, paprastam dirbančiajam jis tampa socialine nelaime, siejama su darbo vietų naikinimu, darbuotojų atleidimu. Ir tai jau tampa ne tik įmonės savininkų, bet ir joje dirbančių žmonių rūpesčiu.