Ekonomika

Šiuolaikinis franšizavimas yra labai lankstus ir nuolat besivystantis verslo formatas. Franšizavimas apima ir tik jam būdingus, ir iš kitų verslo formų paskolintus elementus. Komercinė koncesija, filialų tinklai, platinimo tinklai, licencijavimas, patentai, kooperacija – tai tik dalis verslo formų, kurių dedamųjų galima surasti franšizavimo procese. Norėdami išvengti painiavos pažymėsime, kad franšizavimu vadiname verslo modelį apskritai. O franšizė yra konkreti verslo koncepcija, nuosavybės teise priklausanti konkrečiam ūkio subjektui. Nei verslo literatūroje, nei verslo praktikoje nėra vieno patvirtinto franšizės apibrėžimo. Žinoma, kiekvienos šalies teisės aktai teisinio reguliavimo poreikiams nustato teisinį franšizės apibrėžimą. Pirmiausia franšizė yra sutartis. Ši sutartis sudaroma tarp dviejų savarankiškų šalių. Pagal šią sutartį abi šalys įgauna teises ir prisiima įsipareigojimus. Viena šalis (franšizės gavėjas) pagal sutartį gauna teisę užsiimti verslu, t. y. teikti prekes arba paslaugas naudodama kitai šaliai (franšizės davėjui) priklausančius prekės ženklus arba vardus. Taip pat franšizės gavėjas gauna teisę naudoti darbo metodus, sukurtus franšizės davėjo. Franšizės gavėjas už šias esmines teises įsipareigoja mokėti. Ta pati sutartis įpareigoja franšizės davėją suteikti visas sutartas teises franšizės gavėjui ir padėti vykdyti su verslu susietas veiklas.

Ne vienas žmogus savo gyvenime padaro staigių posūkių. Po to atsisuka atgal ir šypteli: jei kas prieš kelis metus būtų pasakęs, nebūčiau patikėjęs. Jums dar neteko apie save taip prabilti? Galvojate, neteks? Nebūkite tokie tikri. Galbūt jums trūksta tik mažo patarimo, paties menkiausio palaikymo, to vieno vienintelio užkrečiančio pavyzdžio – ir rytoj niekas jūsų nebeprivers gyventi taip, kaip gyvenote vakar. Lietuva tik keliolika metų leidžia savo gyventojams pasirinkti gyvenimo spalvas ir atspalvius. Visų nuostabai šiandien jų įvairovė tiesiog stulbinanti! Ar galėjome dar vakar pagalvoti, kad orus ir savimi pasitikintis darbininkas, mokytojas ar agronomas atgalia ranka į kampą numes savo specialybę. Ir ne todėl, kad buvo blogas darbuotojas. Jis gavo pasirinkimo laisvę. Dabar visi šie veiklūs žmonės vadinami verslininkais. Kaimynai skaičiuoja jų pinigus, pavydi pasikeitusios gyvenimo kokybės. Oi daug lietuvaičių galėtų įsijungti į pastarųjų gretas. Reikėtų tik įveikti savo abejones, daugiau pasitikėti savimi ir tais, kuriuos valstybė įpareigojo mums padėti. Ne toks jau tas vilkas ir baisus, kai miške susiduri akis į akį su juo. Šių eilučių autorė susirado įdomią verslo idėją, pasmailino liežuvį ir išsiruošė žygin. Pirmiausia pasukau į Joniškio rajono verslo informacijos centrą. Vadybininkės Simonos Stasiulytės šiltai priimta ir patogiai įsitaisiusi kėdėje, papasakojau apie savo verslo idėją.

Pagrindiniai šio straipsnio teiginiai – pradėti verslą įmanoma; įmanomą pradėti verslą nuo nulio; įmanoma pradėti verslą nuo nulio ir sąžiningai! Jeigu nėra ryšių, juos įmanoma užmegzti ir tai ne stebuklingas pasisekimas, o tiesiog mokėjimas, netgi, sakyčiau, amatas. Bent jau aš pasiekiau tokio supratimo apie verslą lygį, kad galiu teigti, – verslauti galima išmokyti kiekvieno. Aišku, ne kiekvienas „pasieks žvaigždes“, bet užsidirbti galima dešimt kartų daugiau, negu samdomame darbe, skiriant darbui dešimt kart mažiau laiko. Todėl iš tikrųjų skirsite pinigams mažiau laiko, negu samdomas darbuotojas, kuris peikia verslininkus pamišimu dėl pinigų. Nieko panašaus. Pinigai verslininkui – kaip vanduo iš vandentiekio. Vieną kartą išsprendei klausimą ir naudojiesi. O štai samdomi darbuotojai kiekvieną dieną po 8 valandas „vandenį nešioja“. Ir be to dar kaltina verslininkus pamišimu dėl vandens. Dėl vandens pamišę tie, kurie nuolat sprendžia „vandens problemas“ ir niekaip negali nuo jų atsitraukti, nes kitaip nebus kaip prasimaitinti. Paprastai įrodinėja remiantis savo (arba savo pažįstamų) pavyzdžiu, bet ką gali įrodyti jūsų NESĖKMINGA PATIRTIS (!?), kai yra sėkmės pavyzdžių. Visų pirma, prisiminsime logikos pagrindus. PAVYZDYS NĖRA ĮRODYMAS! Štai jeigu įrodysite pirmo, antro ir trečio principinį negalimumą, tai bus įrodymas. O šito jūs neįrodysite, nes aš turiu pavyzdžių, kad tai įmanoma.

SVV subjektų samprata apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – įstatymas), kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d. Įstatymas apibrėžia SVV subjektus, jiems taikomas valstybės paramos formas ir kitas šiam verslui svarbias nuostatas. Vadovaujantis šiuo įstatymu, SVV subjektas yra labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. Ketindami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Reikia įvertinti, kokia ūkine komercine veikla versitės, kiek įmonėje dirbs darbuotojų, kiek pradinio kapitalo reikės verslui pradėti ir pan. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas. Jeigu planuojate imtis smulkaus verslo, kuriuo verstis pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, o pasirinkta veiklos rūšis nėra ypač rizikinga ir sudėtinga, galite steigti individualią įmonę (IĮ).

Įmonės įkūrimas yra tik formalumas, svarbiausias klausimas, kuris turėtų jaudinti verslininką, ar jis sugebės įsitvirtinti rinkoje ir vystyti verslą. Anot Pasaulio Banko, net esant palankioms verslininkystės sąlygoms, apie 50 proc. smulkių įmonių bankrutuoja per pirmuosius veiklos metus. Dažniausia žlugimo priežastis – steigėjai nesugeba valdyti kompanijos ir psichologiškai nepasiruošę prisiimti atsakomybės. Prieš steigiant firmą, pirmiausia reikėtų suvokti, ar tam esate pasiruošę psichologiškai. Jei svarstote apie savo verslą, pirmiausia įvertinkite pagrindines savo charakterio savybes ir asmeninius pasiekimus. Nereikia galvoti, kad formalus savo verslo įsteigimas kažką iš esmės pakeis. Jei Jūs esate sėkmingas samdomas darbuotojas, skiriate darbui daugiau laiko nei reikalauja samdomo darbuotojo įsipareigojimai, Jums bus nesunku ir darant savo verslą. Tačiau, jei manote, kad sukūrus savo verslą, staiga atsiras noras darbuotis, skirsite jam daugiau laiko – tai greičiausiai klystate. Pirminis entuziazmas praeis po keleto mėnesių ir greičiausiai rezultatai bus ne geresni nei samdomoje pozicijoje. Reikia susitaikyti su tuo, kad kuriant savo verslą, pradžia finansiškai gali būti sunkesnė nei dirbant samdomoje pozicijoje. Savo verslo steigimas tikintis, kad pavyks daugiau uždirbti, yra dažnai iliuzinis – tai pavyksta tik perimant dalį svetimo verslo arba įgyvendinus genialią idėją. Dažnai verslas steigiamas mąstant, kad samdomas darbas neįvertinamas taip, kaip turėtų būti.