|

Skolininkai pelnosi kreditorių sąskaita

Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje ima slopti verslininkų optimizmas vertinant savo finansines galimybes. Tačiau globalūs finansų rinkų iššūkiai bei Lietuvos ekonomikos sunkumai vienus verslininkus užgrūdina, skatina ieškoti netradicinių išeičių ir kūrybiškesnių sprendimų, kiti tuo tarpu išeitį mato ieškodami įstatymo spragų. Šiuo laikotarpiu pastebima tokia tendencija, kad vis daugiau verslininkų delsia grąžinti skolas, kreditoriaus pinigus naudojant apyvartinėms lėšoms, savo finansinėms problemoms spręsti ar net asmeniniams poreikiams tenkinti. Tuo atveju, kai kreditoriai kreipiasi į skolininkus dėl vėluojančių atsiskaitymų, skolininkai kaip pagrindinį motyvą dažniausiai nurodo tai, kad neturi pinigų, o kaip vieną iš pagrindinių priežasčių – delsiama, nes jiems yra skolingi jų produkcijos pirkėjai. Kaip taisyklė, tuo grindžiami ir tie atvejai, kai nenorima mokėti, t.y. sąmoningai vengiama atsiskaityti. Sutrikę atsiskaitymų srautai sukelia nepatogumų ne vienai bendrovei. Ypač priklausomos nuo pastovių piniginių aktyvų yra statybų bendrovės. Anot Lietuvos statybininkų asociacijos atstovo spaudai Juozo Stražnicko, vis dažniau tenka girdėti apie tokią verslininkų strategiją, kai skolos piktybiškai negrąžinamos tam, jog būtų galima disponuoti kreditoriui negrąžintais skolos pinigais, pavyzdžiui laikyti terminuotuose indėliuose. Tačiau dažniausiai šį reiškinį lydi priežasčių grandinė.

Bedarbystė – rinkos prakeiksmas ar kontrolės mechanizmas?
|

Bedarbystė – rinkos prakeiksmas ar kontrolės mechanizmas?

Pradėkim nuo svarbiausio: ar galima pragyventi neturint darbo. Tai filosofinis klausimas. Priklauso nuo to, kas ir kaip nori gyventi. Aš klausimą kiek sukonkretinčiau – ar galima nedirbti ir gerai gyventi? Juk mus domina ne tiek biologinis, kiek socialinis problemos aspektas. Taigi pradėkime nuo tuo, kad idėja nedirbti ir gerai gyventi nusako kapitalizmo esmę. Tą svajonę jau įgyvendino 1% Žemės gyventojų, priklausančių turtingiausiems oligarchų klanams, kontroliuojantiems 80% gamybos priemonių ir Žemės išteklių. Nei jiems patiems, nei jų palikuonims nereikia dirbti, kad gyventų kaip dievai. Jų darbas, netgi jei jie dirba turi kitokį pobūdį, yra nukreiptas į padėties įtvirtinimą, savo kontrolės sustiprinimą ir į galutinį tikslą –totalitarinę diktatūrą žmonijai. Priversti visus dirbti, kad patys valdytų – logiškai užbaigta kapitalisto svajonė. Kasdieniniame gyvenime dauguma mūsų netgi nesusiduria su tokio rango „veltėdžiais”, mus supa kur kas „smulkesnės žuvys”, tačiau jų principas tas pats – priversti dirbti kitus, kad patys galėtų mėgautis laisvu laiku ir aukštu vartojimu, galėtų vystyti ir tenkinti kito lygmens poreikius. Tegul dirba kiti – tai yra mes su jumis. Dirba ir už tai dėkoja likimui bei darbdaviui. Štai kodėl jie, smerkdami vienų (darbininkų) norą dirbti mažiau arba nedirbti visai, garbina kitų protą bei verslumą, leidžiantį jiems gyventi nedirbant, ir neįžiūri čia jokios veidmainystės, sudarančios kapitalizmo esmę.

Ir tiesa, ir šviesa…
| |

Ir tiesa, ir šviesa…

Istorija – geriausia patriotizmo, valstybingumo ir pilietiškumo mokykla. Tačiau, peržvelgus mūsų istorijos vadovėlius, į akis krenta Holokausto išryškinimas , o ne Lietuvos žydų gelbėjimas.Lietuvos Statutuose dar giliuose viduramžiuose buvo įtvirtinta laisvė. Ir laisvė visiems, kas atvyksta į valstybę gyventi! Laisvė ir lygios teisės visiems. Ypač tai buvo aktualu žydams, visama pasaulyje persekiojamiems, žeminamiems ir ribojamiems… Lietuvoje jie buvo 600 metų be pagromų, lygiateisiai ir laisvi, valstybės saugomi! Tokio lietuvių žmogiškumo (humanizmo) dėka šiandien Lietuvoje gyvena ir savom kalbom kalba 115 tautybių žmonių. Yra netgi pasaulyje išnykusių (karaimai), bet Lietuvoje išlikusių ir toliau klestinčių tautų! Tiesa, Signatarai paruošė ir išleido 3 tomų fotoalbumą „Didžioji Lietuva“, kurio 2 000 puslapiuose suregistruotas visas šiai dienai išlikęs kultūrinis paveldas ir 3 valstybėse (Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje), anksčiau buvusiose Didžiosios Lietuvos sudėtyje. Bet albumai be teksto – jie dar tik medžiaga istorikams aprašyti mūsų Tėvynės buvusią šlovę, galybę ir kultūrą. Kaip kad dar tokio pačio darbo laukia Kazimiero Teisynas ir trys Statutai, kad Pasaulis suprastų, kodėl lietuvių, po Didžiosios Lietuvos iširimo, niekas nevadina okupantais? Tik vieni žydai mus apjuodino per visą svietą, nors ir Jad Vašemo įvertinimu esame 2 vietoje iš 32 valstybių apdovanotų „Pasaulio teisuolio vardais“.

Kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta pinigai?
| |

Kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta pinigai?

Lietuvos banko (toliau – LB) skelbiamais duomenimis, nuo šių metų pradžios, t. y. per 9 šių metų mėnesius, pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), dėl apyvartinių pinigų (P1) likučių mažėjimo, sumažėjo jau daugiau nei 3 mlrd. Lt, arba net 7%. Pagrįstai iškyla jau nebe retorinis klausimas: kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta jai gaivinti taip reikalingi pinigai? Ir ar paminėtas pinigų junginys P3 pakankamai realiai atspindi pinigų kiekio kaitos tendencijas? Galima teigti, kad reikšmingas grynųjų nacionalinių pinigų likučio sumažėjimas, kurį rodo LB – kas, nereiškia, jų ,,dingimą“ iš ekonomikos. Jų savininkai (pinigų turėtojai) juos (o tai 1,9 mlrd. Lt ir 19,3 % grynųjų pinigų kiekio apyvartoje!) sparčiai pakeitė į eurus ar kitą, patikimesnę, užsienio valiutą. Ir LB – kas, keisdamas juos į eurus, faktiškai vykdė eurų emisiją. Gi grynieji pinigai užsienio valiutomis, skirtingai nuo ne grynųjų pinigų užsienio valiutomis, Lietuvos banke, dogmatiškai vykdant Europos centrinio banko (ECB) metodikas, paprasčiausiai neapskaitomi jokiuose pinigų junginiuose. Nors nė viena ECB metodika nedraudžia daryti savistovių ir alternatyvių skaičiavimų bei vertinimų, siekiant kuo išsamiau atsakyti į Lietuvos žmonėms ir verslui labai rūpimus pinigų kiekio kaitos klausimus.

Išeivijos lietuviai: 72 Lt PSD įmoka visiems – apgavystė
|

Išeivijos lietuviai: 72 Lt PSD įmoka visiems – apgavystė

Redakciją tiesiog užgriuvo lavina pasipiktinusių tautiečių laiškų dėl Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio taikymo teisėtumo ir kvietimu pasirašyti po peticija Vyriausybei. Britanijos lietuvius piktina grubiausiu būdu primetama prievolė, net neatsižvelgiant į tai, kad galiojantis įstatymas numato priešingai. Kai kurie skaitytojai net juokauja, retoriškai klausdami – gal valdžia mano, kad lietuviai jau nebemoka skaityti ir neskaito įstatymų? Britanijoje gyvenantieji tautiečiai, regis, greitai „nulauš“ Seimo tinklalapį, norėdami patys įsitikinti, ką PSD klausimu sako įstatymas. Jie tiesiog įsiutę ir nedviprasmiškai teigia, kad Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose yra įtvirtintas toks modelis, pagal kurį sveikatos draudimas yra grindžiamas privalomosiomis įmokomis, mokamomis iš valstybės biudžeto (už valstybės lėšomis apdraustuosius), taip pat įmokomis, kurias moka darbdaviai arba patys draudžiamieji. Ir jie yra teisūs, nes lietuviškasis sveikatos draudimo modelis remiasi visuotinumo (privalomumo) ir solidarumo principais. Visuotinumo (privalomumo) principas reiškia, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokas turi mokėti visi Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardyti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys (išskyrus draudžiamuosius valstybės lėšomis). Į anglija.lt skambinusieji ir rašiusieji stebisi neteisingomis vyriausybės ir VMI įstatymo interpretacijomis.

Greitas kreditas – greitas ir krachas
| |

Greitas kreditas – greitas ir krachas

“Moment Credit” gimtadienis – šventė ir mums, ir mūsų klientams. Mums – jau 3 metai! Per trejus metus momentiniu kreditu jau pasinaudojo daugiau kaip 27 tūkstančiai klientų… Tokio turinio laiškus pastarosiomis dienomis savo pašto dėžutėse randa vilniečiai. Na, o gimtadienio proga, suprantama, geradarė firma žada visokių malonių dovanų ir kviečia apsilankyti “jaukiame savo skyriuje”. Mat „ Moment Credit“ – tai ne koks žiaurus skandinavų bankas, šiais laikais nenorintis dalinti kreditus ne tik verslui, bet ir eiliniam krizės prispaustam piliečiui. Kruopščiai dirbome, kad procedūros būtų itin paprastos. Ir mums pavyko. Jums tereikia pateikti asmens tapatybės dokumentą ir banko sąskaitos numerį – visa kita padarysime vos per 5 minutes! Pasirodo, pasiskolinti iš „Moment Credit“ galima ir internetu, arba tiesiog SMS žinute. Štai taip. Šiais laikais klausti, iš kur šitoji geradarė firma (?) turi gyventojų adresus ir duomenis, būtų, ko gero, naivu. Todėl ir nereikia klausti. Lietuvoje mat per 20 metų taip ir nebuvo sukurta gyventojų asmens duomenų apsauga. Kitaip, kaip paaiškinti šios geradarės firmelės teiginį, kad: „įdiegėme pažangią, greitą ir saugią kliento mokumo vertinimo sistemą“. Tai kaip per 5 minutes galima viską sužinoti apie klientą? Reiškia, reikia turėti labai plačią duomenų bazę apie savo būsimą potencialų klientą. O jų gi, pasirodo, jau dešimtys tūkstančių. Ir, patikėkite, daugelis jų nemokūs.

|

Nusipelnėme gyventi linksmiau, arba kam naudinga branginti šilumą Vilniuje

Vilniaus savivaldybės pastangos ginant miestiečių interesus mane žavi. Savivaldybė Kainų komisijai įrodė, kad sąnaudų (kuro ir kt.) skaičiavimas šilumos energijos gamybai kogeneracinėse elektrinėse ir jų prilyginimas katilinių gamybos sąnaudoms yra nekorektiškas, prieštarauja šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio nuostatoms. Vilniaus mieste daugiau kaip 90 proc. šiluminės energijos pagaminama termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse Nr. 2 ir Nr. 3. Gaminant šilumą ir elektros energiją kogeneracinėse elektrinėse, šiluma yra kaip atliekama energija, kuri, atidirbusi turbinose ir pagaminusi elektros energiją, nukreipiama šildyti termofikacinį vandenį, kitu atveju būtų išmetama į orą arba vandens telkinius. Pasaulio ir Europos šalyse kuro sąnaudos šilumos ir elektros energijos gamybai paskirstomos taip: šilumos gamybai – 20-25 proc. elektros energijos, gamybai – 75-80 proc. Dabar pagal Kainų komisijos patvirtintą metodiką visos kuro sąnaudos įtrauktos į šilumos kainą. Jei Lietuvoje būtų kaip civilizuotame pasaulyje, šiuo metu šildymo kainų apskritai nereikėtų didinti. O Kainų komisija „Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros sąnaudų atskyrimo metodikos“ rengimą „atidėjo“ rudeniui, garsiai paskelbusi, kad padarys didesnes kainas visiškai nepaisydama Vilniaus savivaldybės argumentų. Paprastai sakant, sudarys galimybę „Vilniaus energijai“ ir toliau kraustyti miestiečių kišenes, pasmerkdama mokėti du ir daugiau kartų už tą patį produktą. Aš visiškai nesmerkiu verslininkų.

| |

Smulkus ir vidutinis verslas. Įmonių teisinės formos

SVV subjektų samprata apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – įstatymas), kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d. Įstatymas apibrėžia SVV subjektus, jiems taikomas valstybės paramos formas ir kitas šiam verslui svarbias nuostatas. Vadovaujantis šiuo įstatymu, SVV subjektas yra labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. Ketindami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Reikia įvertinti, kokia ūkine komercine veikla versitės, kiek įmonėje dirbs darbuotojų, kiek pradinio kapitalo reikės verslui pradėti ir pan. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas. Jeigu planuojate imtis smulkaus verslo, kuriuo verstis pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, o pasirinkta veiklos rūšis nėra ypač rizikinga ir sudėtinga, galite steigti individualią įmonę (IĮ).

| |

Verslo pradžia: ar Jūs psichologiškai pasiruošę kurti nuosavą verslą?

Įmonės įkūrimas yra tik formalumas, svarbiausias klausimas, kuris turėtų jaudinti verslininką, ar jis sugebės įsitvirtinti rinkoje ir vystyti verslą. Anot Pasaulio Banko, net esant palankioms verslininkystės sąlygoms, apie 50 proc. smulkių įmonių bankrutuoja per pirmuosius veiklos metus. Dažniausia žlugimo priežastis – steigėjai nesugeba valdyti kompanijos ir psichologiškai nepasiruošę prisiimti atsakomybės. Prieš steigiant firmą, pirmiausia reikėtų suvokti, ar tam esate pasiruošę psichologiškai. Jei svarstote apie savo verslą, pirmiausia įvertinkite pagrindines savo charakterio savybes ir asmeninius pasiekimus. Nereikia galvoti, kad formalus savo verslo įsteigimas kažką iš esmės pakeis. Jei Jūs esate sėkmingas samdomas darbuotojas, skiriate darbui daugiau laiko nei reikalauja samdomo darbuotojo įsipareigojimai, Jums bus nesunku ir darant savo verslą. Tačiau, jei manote, kad sukūrus savo verslą, staiga atsiras noras darbuotis, skirsite jam daugiau laiko – tai greičiausiai klystate. Pirminis entuziazmas praeis po keleto mėnesių ir greičiausiai rezultatai bus ne geresni nei samdomoje pozicijoje. Reikia susitaikyti su tuo, kad kuriant savo verslą, pradžia finansiškai gali būti sunkesnė nei dirbant samdomoje pozicijoje. Savo verslo steigimas tikintis, kad pavyks daugiau uždirbti, yra dažnai iliuzinis – tai pavyksta tik perimant dalį svetimo verslo arba įgyvendinus genialią idėją. Dažnai verslas steigiamas mąstant, kad samdomas darbas neįvertinamas taip, kaip turėtų būti.

| |

Verslo pradžia arba plėtra Airijoje

Jei svarstote apie nuosavo verslo pradžią, užsiėmimą savarankiška veikla ar savo verslo perkėlimą į Airiją, Jums teks apsvarstyti daug klausimų. Pavyzdžiui, reiks žinoti esminę informaciją apie bendrovės steigimą, registraciją, įmonės buveinę ir pavadinimą, personalo įdarbinimą bei mokesčius, įstatymus ir poįstatyminius aktus, reguliuojančius bet kokį verslą Airijoje. Jei sprendžiate dėl verslo plėtros Airijoje, yra keletas valstybės paramos programų (State supports), kurios buvo sukurtos siekiant tokiu atveju Jums padėti ir konsultuoti. Tai gali būti finansinė parama, tačiau taip pat subsidijos, darbo vieta ir kt. Pavyzdžiui, priimant ir apmokant darbuotojus galima pasinaudoti dotacijomis (grants) ir kitomis paskatomis (incentives). BASIS interneto svetainė (Konsultacijos verslui apie valstybės informaciją ir paslaugas, Business Advice on State Information and Services) buvo specialiai įkurta Jūsų poreikiams patenkinti. Toje svetainėje yra pateiktas vadovas „Pradedant nuosavą verslą – darbo knyga“ (Starting Your Own Business-A Workbook). Šios nuorodos padės Jums orientuotis toje svetainėje, akcentuodamos svarbią informaciją, kurią reikia žinoti. Jums reikia išmanyti verslo planavimą (business planning). Prieš galvojant įkurti verslą, svarbu susidaryti verslo planą. Čia yra pateikiama informacija, kaip parašyti verslo planą. Verslo planavimas gali apimti rinkos tyrimų atlikimą, vietos suradimą ir įvairių planų bei dotacijų moksliniams tyrimams, plėtrai ir įkūrimui ištyrimą.