Manyčiau, nemažai žmonių, juos paklausus, ar Lietuvoje klientas, vartotojas turi kokių nors teisių, atsakytų: „Turi teisę rinktis“. Visai logiškas atsakymas: jei nori pigesnių prekių, eini į turgų, o ten, klausk neklausęs apie kokybę, – vis tiek rizikuoji. Žinoma, tikriausiai niekas nesitiki, kad, pavyzdžiui, batai, nusipirkti už 40 Lt, labai ilgai tarnaus. „Gal šį sezoną, manai, jų pakaks, gal…“

Tačiau jeigu firminėje parduotuvėje už avalynę tenka pakloti kelis šimtus, vis dėlto jautiesi užtikrinta: nusipirkai kainą atitinkančius geros kokybės batus. O čia po savaitės netikėtai… tarkim, atsiklijuoja puspadis arba ima ir suplyšta per siūles…

Taip nebūna? Būna, būna… Merfio dėsnis galioja visiems vienodai. Dar tuo neįsitikinai?! Asta jau. Kai jos brangiai kainavęs batelis, vos keliskart apsiautas, suplyšo, puolė ieškoti kasos kvito, kad galėtų įrodyti, jog pirko būtent šitoje parduotuvėje ir kad garantijos laikas dar nepasibaigęs. Žinojo – be pirkinį patvirtinančio dokumento nėra net mažiausios prasmės reikšti kokių nors pretenzijų. Atsakymas aiškus: gal batus pirkote visai kitur… gal prieš penkerius metus!

Bet juk puikiai žinote, kaip akys nemėgsta visų tų „nereikalingų“ čekių, lapelių, kuriuos dabar net ir už laikraštį duoda… Šast ir išmeti. Ačiū Dievui, Asta savo kvitą susirado. Apsišarvavusi kantrybe ir pasipuošusi malonia šypsena, įžengė į parduotuvę. Pardavėja neprieštaravo, pripažino, jog defektas akivaizdus, tačiau, kaip teigė, tokių batų jau nebėra, o pinigų ji sugrąžinti negalinti… Pasiūlė Astai batus palikti, per kelias dienas juos pataisysią, ir būsią vėl kaip nauji. Asta sutiko, o dabar gailisi. Tuos naujuosius avi jau tik su kelnėmis, kurios šiek tiek pridengia išsiskiriančias, aiškiai matomas naująsias siūles. Dar gerai, ramina save, kad parduotuvėje nervų negadino įvairiausiais priekaištais, neva netinkamai su batais elgusis arba – kad ne parduotuvė avalynę gamina! O juk tikrai galėjo būti ir taip.

Tačiau Asta visai nežinojo, kad galėjo būti ir kitaip. Pripažinusi batų defektą, pardavėja neturėjo teisės atsisakyti grąžinti pinigų! Bet nežinai, vadinasi, nesiginčiji, ir ramu. O gal sudrumskime tą ramybę?

Nesvarbu, ar nupirkusi vaikui kepurę, namuose pastebėjai gamybinį broką, ar, įsigijusi baldų komplektą, vėliau įsitikinai, kad dėl defektų jų neįmanoma sumontuoti. Niekam neturi rūpėti, į kokią sumą pinigų tu gali numoti ranka. Tavo – kaip vartotojo – interesai pažeisti, ir tik tu gali pasirūpinti savo teisėmis. Aišku, reikia jas žinoti, o, iškilus nesutarimams, galima kreiptis į  Valstybinę konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybą – Vienuolio 8, Vilnius, tel. 62 95 16

Ar daug klientų į jus kreipiasi? – klausiu Vartotojų teisių gynimo skyriaus vyriausią specialistę Ireną Vidutę Vorobjovą.

– Na, apie pusantro tūkstančio telefono skambučių ir 200 raštiškų paklausimų per metus – tai daug ar mažai? – svarsto ji. – Mes skambinančių telefonu visada įdėmiai išklausome, sužinome, kokia situacija, ar reikalavimai pagrįsti, paskui aiškiname, kokios vartotojų teisės ir kaip iškilusią problemą spręsti.

Ponia Irena pirmiausia palinkėjo mums „niekada nežiopsoti ir nesidrovėti klausinėti“.

Tačiau, kad, reikalui esant, per daug neabejotume, kai kurias taisykles įsiminkime jau dabar:

  •   Visų pirma išsaugokime garantijos taloną arba, jei tokio nėra, kasos kvitą su garantijos pažyma (jei terminas raštu nenurodytas, Lietuvoje galioja 6 mėnesių privalomos garantijos laikas nuo prekės įsigijimo – aišku, kalbame ne apie maisto prekes).

    Pabrėžtina, jog Lietuvoje pagamintai prekei garantiją suteikia gamintojas, pardavėjas ją tik patvirtina; o importuotoms prekėms garantiją teikia pardavėjas (tad dūsavimai, teisinimaisi, jog ne jis daiktą pagaminęs, čia neturi jokios įtakos!).

  •   Jeigu per garantijos laikotarpį prekė sugedo arba iškilo kokie nors defektai ne dėl mūsų kaltės (tą, jei reikės, nustatys ekspertizė), galime savo nuožiūra iš pardavėjo reikalauti:
    pakeisti prekę kita; neatlygintinai pašalinti defektus; grąžinti už prekę sumokėtus pinigus arba sumažinti jos kainą. Ne pardavėjo palankumas ir geranoriškumas, o mūsų apsisprendimas lemia, kaip šį reikalą sutvarkyti.

    Nesikarščiuokime. Ramiai viską paaiškinkime ir priminkime savo teises, numatytas Vartotojų teisių gynimo įstatyme. Gal jaunutė pardavėja pati nežino to, ką tokiu atveju privalo padaryti?

  •   Parduotuvėje neatsižvelgia į mūsų pretenzijas, pareiškia, kad prekė sugadinta dėl mūsų kaltės ir todėl netenkina reikalavimų? Išdėstykime jas raštu dviem egzemplioriais: vieną su kasos kvito kopija įteikime prekybos įmonės atstovui, kitą pasilikime sau, paprašę, kad prekybininkas mūsų egzemplioriuje pasirašytų. Nei kvito originalo, nei prekės parduotuvėje nepalikime, tik nurodykime, kaip mums pranešti, kada bus atlikta prekės defekto ekspertizė (jos išlaidas apmoka neteisi šalis).

O toliau… geriausiai kreiptis į Konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybą nurodytu adresu. Juk jos veiklos tikslas – mums padėti arba bent paaiškinti, kodėl mes neteisūs ir kodėl negali mūsų apginti.

Views All Time
Views All Time
2548
Views Today
Views Today
2
0 0