Žieminių ir vasarinių kviečių grudų kokybė apibūdinama keleriopai. Pirmiausiai grūdai įvertinami pagal fizinius rodiklius. Tai grūdų spalva, kvapas, būklė (sveiki, nekaistantys), grūdinių ir šiukšlinių priemaišų kiekis, grūdų stambumas, grudų pažeidimai, kūlėtumas, drėgnumas ir natūrinis svoris (g/l).

Spalva – rausva, tamsiai geltona, geltona.
Kvapas – būdingas kviečiams, be pelėsių, kulių, salyklo ir kitų pašalinių kvapų.

Grūdinės priemaišas sudaro džiovinant ar kaistant sudygę, skaldyti, smulkūs, pelėsių ir kenkėjų pažeisti kviečių grūdai, kitų varpinių javų sėklos.

Šiukšlinės priemaišos – tai pašalinės sėklos (kitų kultūrinių augalų ir piktžolių sėklos), sugedę grūdai (supuvę, supeliję arba dėl kitų priežasčių netinkami maistui ir pašarui grūdai), mineralinės ir organinės priemaišos (akmenėliai, smėlio ir žemės grumsteliai, šiaudų dalelės, varpažvyniai ir kitos panašios priemaišos), kenksmingos priemaišos (skalsės, kūlėti grūdai), negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

Ar grūdai laikytini maistiniais ar pašariais, sprendžiama pagal šiuos kviečių standarto LST 1524:1998 rodiklius: baltymų kiekį ir sedimentaciją, glitimo kiekį ir kokybę, kritimo skaičių.

Baltymai – tai azoto turintys junginiai, kurie yra svarbiausioji bet kurio gyvo organizmo medžiaga. Suaugęs žmogus per parą 20 – 30% reikalingų baltymų gauna iš grudų produktų. Ypač stinga baltymų gyvulių pašaruose. Pripažįstama, kad pagrindinis grudų maistinės ir technologinės vertės rodiklis yra grūdų baltymingumas.

Augimo sąlygos baltymingumą dažnai lemia labiau negu veislės savybės.

Sedimentacija – 12% išeigos miltų brinkinimas silpnų rūgščių tirpale. Tai gūdų kepimo savybes apibūdinantis rodiklis. Nustatomas pamatavus hidratuotų miltų stulpelio aukštį, kuris susidaro miltų svėrinį suplakus su specialiais tirpalais ir palaikius tam tikrą laiką. Manoma, kad žemesnės kaip 20 ml (cm3) sedimentacijos miltų kepimo savybės nėra geros, 20-34 ml (cm3) – vidutinės, didesnės kaip 35 ml (cm3) – geros.

Sedimentaciją lemia ne tik veislės savybės, bet ir kviečių auginimo sąlygos.

Glitimas – tai netirpių baltymų kompleksas, nustatomas iš sumaltų grūdų išplovus krakmolą ir pasvėrus masės likutį. Glitimas sulaiko anglies dvideginį, išsiskiriantį tešlai rūgstant, todėl ji būna puresnė, ir duona geriau iškilusi. Glitimas gali būti elastingas ir tamprus (t.y. stiprus) arba trapus (t.y. silpnas).

Glitimo kokybė matuojama specialiais prietaisais. Išmatuojamas glitimo deformacijos indeksas (GDI), dar žymimas raidėmis EDK, arba glitimo indeksas centrifuguojant. Patenkinamų savybių glitimo deformacijos indeksas (GDI) turi būti neaukštesnis kaip 100 vienetų prietaiso rodmenų.

Pastebėta, kad glitimo kokybė dažnai būna nepatenkinama kviečių grūdų, turinčių daugiau kaip 30% glitimo. Jo kiekį lemia veislės genetika ir augimo sąlygos.

Kritimo skaičius – tai skaldančių amilazių grupės fermentų aktyvumo rodiklis. Šie fermentai suaktyvėja, kai sudaromos sąlygos grūdams sudygti, t.y., kai per javapjūtę būna dažni lietūs ir rūkai, arba kai sandėliuojami drėgni grūdai. Iš grūdų, kurių kritimo skaičius mažesnis kaip 200 sekundžių, geros duonos iškepti taip pat neįmanoma.

Parengė LŽŪKT Joniškio rajono konsultavimo biuro konsultantė augalininkystei

Views All Time
Views All Time
9040
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn