Turbūt daugeliui į atmintį įsirėžė vaizdas, kaip konservatorių lyderis A.Kubilius, tarsi artimas giminaitis, išėjęs iš nirštančio ligonio palatos, persimainiusiu veidu konstatavo: padėtis blogesnė nei tikėjomės. R.Juknevičienė antrino, kad konservatoriai tikrosios padėties neketiną slėpti. Bet kokia ta tikroji padėtis?

Klausimą galima kelti ir taip: ką pirmiausiai norėjo pasakyti A.Kubilius – tą, kad Lietuvos ekonomikos padėtis iš tikrųjų yra blogesnė, nei mes visi manome, ar tai, kokie blogi yra socialdemokratai, sugriovę šalies ekonomiką ir, maža to, slėpę tikrąją padėtį? Ir dėl šio „kilnaus tikslo“ dar kartą įspirti laikinai nuo arenos nuėjusiems socialdemokratams paaukojo daugybės Lietuvos žmonių ramybę, kurie ne tiek daug išmano apie ekonomiką.

Rusų politologas V.Portnikovas, aptardamas padėtį Rusijoje, neseniai rašė, kad valdžia paprastai yra linkusi ruošti žmones blogiausiam, tad paskui jie bet ką priima kaip geresnį. Deja, kaip sako politologas, ši taisyklė yra bendra ir demokratiniams lyderiams, ir autoritarinės sistemos propagandininkams.

Maža to, jei padėtis iš tikrųjų nėra tokia bloga, tik truputį susvyravusi, ir jei katastrofa, kuriai liaudis buvo ruošiama, taip ir neįvyksta, tai valdžiai leidžia nuopelnus prisiskirti sau: štai, kaip sumaniai mes pasidarbavome, kokios katastrofos išvengėme! Be abejo, neužmirštant priminti, kad katastrofos vos nesukėlė buvusioji valdžia.

Tuo visai nenorime pasakyti, kad jokie pasauliniai ekonominiai procesai mūsų nepalietė ir nepalies; tačiau jų padarinius ir galimas išeitis reikia nagrinėti atidžiau ir racionaliau, o ne naudoti krizę kaip populizmo priemonę ir taip prigąsdintiems žmonėms dar labiau gąsdinti.

Iki šiol pas mus viskas vyko atvirkščiai: valdžia ramino, o žiniasklaida gąsdino, kartais faktus pritempdama, kartais paaštrindama. Dabar gąsdina valdžia, o žiniasklaidai telieka ją cituoti.

O buvo gerai?

Dar vienas manipuliavimo aspektas, kurį galima būtų pavadinti melavimu atgaline data: jei dabar mus apėmusi krizė, vadinasi, anksčiau jei ne klestėjome, tai gyvenome palyginti gerai. Tačiau ekonominiai rodikliai byloja, kad išskyrus kelis šimtus statybininkų, kurie dirbdami po 14 val. per dieną, uždirbo po kelis ar keliolika tūkstančių litų, dažnai be socialinių garantijų, jokių ypatingų ekonominių stebuklų pas mus nevyko. Jei jie vyko, tai tik stambiojo verslo lygmeniu, o paprasti žmonės to verslo klestėjimo, deja, dažniausiai nepajaučia. Atlyginimai kaip buvo taip ir liko apgailėtini, visiškai nepadengiantys šiuolaikinio žmogaus dvasinių ir materialinių poreikių, o jų augimą, jei jis vyko, iškart „sugraužė“ infliacija. O dabartinė krizė taps gera proga vėl „priveržti“ darbuotojus, kurie kai kuriose srityse kartais galėjo net diktuoti savo sąlygas.

Sakykim, A.Kubilius jau pažadėjo mažinti valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus (nereikia manyti, kad ši reforma „kirs“ daugiausiai uždirbantiems), nebekompensuoti su poilsio dienomis sutampančių švenčių dienų ir t.t.

Kas yra ta krizė?

Žodis krizė yra kilęs ir graikiško žodžio „krisis“, kuris reiškia posūkio tašką. Ekonominė krizė – tai ryškus pasaulio, kontinento, šalies ar regiono, atskiro ekonominio objekto ar subjekto ekonominės būsenos pablogėjimas, charakterizuojamas žymiu gamybos apimties sumažėjimu, susiklosčiusių gamybinių ir prekybinių ryšių trūkinėjimu, įmonių, įstaigų, bankų bankrutavimu, nacionalinės valiutos nuvertėjimu, biudžeto deficitu, bedarbystės augimu, techninio atnaujinimo sulėtėjimu.

Kol kas aišku tik viena: krizė, dar ir pasaulinė, jei mus ištikusios bėdos nebus aiškiai įvardytos, išnagrinėtos ir sprendžiamos, bus tik pretekstas vėl mažinti arba nedidinti atlyginimų, grįžti ar pereiti prie vokelių, bauginti darbuotojus, mažinti premijas, apkarpyti socialines išmokas, nemotyvuotai didinti kainas ir t.t. Tad remdamiesi šiais kriterijais ir oficialia informacija, pabandėme panagrinėti Lietuvoje pamėgtus teiginius. Jokiu būdu nenorime pasakyti, kad Lietuvoje nieko blogo nenutiks, ar kad padėtis yra gera, tačiau šiuo metu daugelis teiginių yra perdėti. Tiesa, ši informacija nėra tokia „patraukli“ kaip apie smaugiančias skolas, kilpas, vilnijančias bankrotų bangas, bet vis dėlto ją reikėtų turėti omeny.

Kas iš tikrųjų mus smaugia?

* 2008 m. spalio 1 dieną bankų finansinių ataskaitų duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį bankinis sektorius augo visose pagrindinėse rinkos dalyse, tiesa, kiek lėčiau nei prieš tai buvusį ketvirtį. Bankų turtas (aktyvai) sudarė 90,1 mlrd. Lt ir per ketvirtį išaugo 4,3 proc. Klientams suteiktos paskolos, kurių suma sudarė 70,4 mlrd. Lt, per ketvirtį išaugo 4,6 proc. Šalies bankuose laikomų indėlių suma sudarė 41 mlrd. Lt ir per ketvirtį padidėjo 0,9 proc.

Bendras šalies bankų pelnas per šių metų pirmuosius devynis siekė 884,5 mln. Lt – 9 proc. daugiau nei per 2007 m. atitinkamą laikotarpį. Visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

* Numatomas biudžeto deficitas sieks 2,639 mlrd. litų, arba 2,3 proc. planuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės biudžeto deficitas, jei jis neviršija Mastrichto kriterijų numatytų 3 proc., o lėšos išleidžiamos konkrečioms programoms įgyvendinti, dabartinėje situacijoje gali būti naudingas Lietuvos ekonomikai, mano „Swedbank“ Lietuvoje analitikai.

Galutiniais Finansų ministerijos duomenimis, per tris 2008 m. ketvirčius nacionalinio biudžeto pajamos, neįskaitant Europos Sąjungos paramos, sudarė 17,434 mlrd. litų ir iš esmės atitiko prognozę. Kartu su Europos Sąjungos parama, kuri siekė 3,072 mlrd. litų, per devynis šių metų mėnesius nacionalinio biudžeto pajamos sudarė 20,507 mlrd. litų arba 69,7 proc. metų plano.

* O užsienio prekybos deficitas, taip pat svarbus ekonominis rodiklis, šiuo laikotarpiu sumažėjo. Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2008 m. sausio-rugsėjo mėn. eksportuota 43,0 mlrd. Lt, importuota 56,3 mlrd. Lt vertės prekių. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 13,3 mlrd. Lt ir buvo 1 proc. mažesnis nei 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu.

2008 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su 2007 m. sausio-rugsėjo mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 33,8 ir 23,6 proc.; be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 16,2, importas – 4,8 proc.

* Lietuvos banko ataskaitoje teigiama, kad bankų paskolų portfelis, įskaitant paskolas finansų institucijoms, sudarė 62,1 proc. 2007 m. šalies BVP, o kitose Baltijos valstybėse šis santykis buvo didesnis daugiau kaip du kartus: Latvijoje – 106,2, Estijoje – 98,3, kitose ES šalyse šis santykis dar didesnis.

Tiesa, Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje daugėja ir gyventojų, turinčių problemų grąžinant paskolas. Paskutiniais duomenimis blogos būsto paskolos sudaro beveik 2 proc., vartojamosios – beveik 4 proc. visų paskolų. Tačiau paskolas pasiėmę turi tik 10 proc. Lietuvos gyventojų, tad jei iš tų 10 proc. 2 ar 4 proc., turi sunkumų, tai pasaulio pabaiga ateina jiems, bet ne visai ekonomikai. Žinoma, neabejotinai žiema atneš daugybę komunalinių įsiskolinimų, tačiau tai jau kita problema.

* Ūkio ministerijos parengtoje Ūkio raidos I pusmečio ataskaitoje iš viso pradėtos 420 įmonių – trečdaliu daugiau nei pernai sausį-birželį (315). Tačiau ir 2007 m. Lietuvoje bankrutavo beveik 700 įmonių.

* Numatoma, kad „Sodros“ biudžeto išlaidos 2009 m. sieks 13,1 mlrd. Lt ir bus 5,0 proc. (630,8 mln. Lt) didesnės nei išlaidos, kurių laukiama 2008 m. 2009 m. „Sodros“ biudžetas planuojamas subalansuotas ir metų rezultatas bus teigiamas – 779 tūkst. Lt.

Views All Time
Views All Time
1484
Views Today
Views Today
1
0 0