KLAUSIAME

„Krašto žinios“ pasiteravo rajono gyventojų:

Ar jau pajutote ekonominę krizę? Ko teko atsisakyti? O gal jums krizės grėsmė neatrodo reali?

Algis SENVAITIS, pensininkas:

— Krizę pajutau, nuvykęs į degalinę. Prieš naujuosius metus dyzelinį kurą pyliausi po 2,9 lito, o štai prieš keletą dienų mokėjau 3,27 lito. Parduotuvėse labiausiai į akis krenta pabrangę maisto produktai. Už šilumą ir karštą vandenį, turėdami dviejų kambarių butą, gruodį gavę sąskaitas mokėjome 330 litų, tuo tarpu prieš metus užteko 80 litų mažiau. Būtų ūkiui dabar mokėjome 43, o praėjusiais metais tuo pačiu laiku — 28 litus.

Man atrodo visai nesuprantamas dalykas ketinimas apmokestinti automobilius. Šiais laikais transportas nėra prabangos dalykas, tai — susisiekimo priemonė, leidžianti greičiau pasiekti darbovietę, nuvykti pas gimines, į parduotuvę, sodą.

Labai blogai vertinu dabartinį Seimą, kuris pavirto „durnių laivu“. Visi nori būti artistais, koncertuoti. Negaliu ramiai žiūrėti televizoriaus. Kai pamatau televizoriaus ekrane ką nors iš Seimo arba Vyriausybės vadovą A. Kubilių, perjungiu kanalą ir žiūriu filmus apie gamtą. Mano nuomone, valdžia per daug prigalvoja krizinių dalykų.

Sigita BARDAUSKIENĖ, laborantė:

— Manau, dar tik pradžia, bet jau darosi baisu. Didžiausią susirūpinimą kelia mokesčiai už butą. Jie auga, o atlyginimai maži. Už lapkričio mėnesį vien už šildymą mokėjau 300 litų, tai yra — pusę minimalaus atlyginimo. Už gruodį be kompensacijos — 482 litus. Baisu. Dujos pabrango 1,5 lito ir dar įvestas abonentinis mokestis — 6 litai per mėnesį. Pasidairiusi parduotuvėje pastebėjau, kad gyvas karpis pabrango 1,5 lito, dešra — apie 3 litus.

Kol kas gelbėjo kompensacijos, kurias panaikinus dalis gyventojų nebeįstengs susimokėti už būsto šildymą.

Dzintra Elga IRBYTĖ, vertėja:

— Juokauju, kad gaunu pensiją, tad išgyvensiu, tik su nerimu laukiu sąskaitų už šildymą gruodžio mėnesį. Gerai, kad turime savo bulvių, kopūstų, raugintų, konservuotų daržovių, jų pirkti nereikia.

Apskritai, krizė yra, bet galvoju, kad verslininkai ja pasinaudojo, nerealiai „išpūsdami“ prekių kainas. 400 gramų sveriantis pakelis ryžių kainuoja 4,99 lito, kur tai matyta? Net kruopos taps prabangos preke. Arba rūkyti gaminiai: prieš Naujuosius metus kainavo apie 20 litų, dabar jau turi pakloti apie 30 litų už kilogramą. Kodėl prekiautojai, verslininkai nepagalvoja, kad brangi produkcija ilgai gulės lentynose neperkama ir paprasčiausiai suges? Ar jie nepatirs daugiau nuostolių?

Gražina ANDRAŠIŪNIENĖ, kultūros darbuotoja:

— Krizę labiausiai jaučiu, stebėdama kuro kainas. Parduotuvėse taip pat matyti kainų padidėjimas. O man, kultūros darbuotojai, svarbiausia, kad kalėdiniams ir naujamečiams renginiams negavome pinigų! Vos infarktas neištiko, nes muzikantai užprašyti, ratas užsuktas.

Manau, kad pats krizės burbulas yra truputį išpūstas — kuo daugiau šnekama, tuo baisiau darosi. Ir ligą galima įsikalbėti.

Emilija KVEDARIENĖ, kultūros darbuotoja ir ūkininkė:

— Kadangi gyvenu kaime, krizės pajusti nespėjau. Nesilankiau parduotuvėse, maisto turime savo. Tačiau reikės pirkti malkų, kuro, tad pavasariop tikrai krizės padariniai iškils prieš akis. Dar šiek tiek ūkininkaujame, tad reikės trąšų, sėklų pirkti, o iki šiol mūsų nepasiekė kompensacijos už pasėlius. Santaupų nėra: kiek gauni, tiek išleidi. Bet būkime stiprūs ir nepasiduokime niūriai nuotaikai.
 

Views All Time
Views All Time
2414
Views Today
Views Today
1
0 0