„Daugelis lietuvių nemoka tvarkyti savo finansų. Nuo senų laikų jie paprasčiausiai nusivylę taupymu“, – teigia D. Čibonis.

Pasak finansų konsultanto, vesdamas seminarus privatiems asmenims ir įmonėms jis pastebi, kad žmonės dar įpratę gyventi skolon, o pradingusios santaupos sovietmečiu ar bankų griūtys atnešė nusivylimo taupymu jausmą.

„Vien tai, kad žmonės skolinasi, rodo, jog jie gyvena ne pagal savo galimybes“, – lrt.lt sakė D. Čibonis.

Galimybių metas

Teigiamas finansų krizės puses įžvelgia ir „AVSC Group“ verslo klientų konsultantė Jurgita Pumpalavičiūtė.

„Nors krizė daugiausia gresia praradimais, tačiau jos negalima vertinti tik iš blogosios pusės. Ne veltui krizė, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „sprendimas“, o iš kinų kalbos, – „galimybė“, – lrt.lt sakė J. Pumpalavičiūtė.

Ji priminė, kad daliai pralaimint finansinius mūšius, bus privačių asmenų ar investuotojų, kurie susikraus milžiniškus kapitalus.

Padidės laisvai samdomų darbuotojų skaičius, tad bus lengviau rasti tinkamą žmogų, o norėdami konkuruoti darbuotojai didins kvalifikaciją. Įmonės savo ruožtu privalės orientuotis į ilgalaikius, o ne trumpalaikius tikslus. Pasak finansų konsultantės, tai tik pirmieji teigiami pokyčiai, kurie išryškės bendrovėse.

„Be to, teks stengtis dėl efektyvesnės veiklos, ieškoti priemonių pajamoms didinti, tad išliks stipriausieji ir nebebus vadinamųjų „vieno projekto“ įmonių“, – dėstė J. Pumpalavičiūtė.

Pyrago dalį esą galės atsiriekti ir vartotojas – dėl jo pajamų vėl bus pradėta kovoti, tad ir rinktis bus iš ko.

„Mažės vartojimo lygis, tad verslininkai mažėjančias pajamas turės atsverti kokybe ir geresne kaina“, – teigė J. Pumpalavičiūtė.

Anot finansų ekspertės, per vienerius metus maitinimo įstaigos kainas padidino beveik 50 proc., motyvuodamos infliacija, didėjančiomis sąnaudomis kurui, o pablogėjus situacijai „ateis kainų mažinimo ir vartotojų pritraukimo kitais būdais – akcijomis – metas“.

Štai Italijoje vienas prekybos centras pirkėjus traukia neįprastu žaidimu. Klientai gali laimėti galimybę minutę nemokamai rinktis prekes.

„ Po kurio laiko išpūstos kainos subliūkš ir nekilnojamojo turto srityje. Privatūs asmenys galės ne tik pigiau jį įsigyti, bet ir susiremontuoti. Jau dabar statybos sektoriaus darbuotojų atlyginimai sumažėjo net kartais“, – pabrėžė J. Pumpalavičiūtė.

Pasak finansų konsultantės, „tiek vartotojui, tiek verslo atstovui, krizė pridės patirties, tegu ir karčios, atsargumo, išmokys lankstumo ir prisitaikymo“.

D. Čibonis taip pat įsitikinęs, kad finansų planavimas ilgainiui tampa įpročiu, todėl pradėjus atidžiau skaičiuoti pinigus krizės laikotarpiu, lengviau bus ir atsigavus ekonomikai.

Jis siūlo pradėti nuo pirmų ir paprastų pokyčių – kaupti pirktų prekių čekius, užsirašinėti, ką žmogus įsigijo per dieną. Taip, anot D. Čibonio, ekonominės krizės sukeltą stresą sumažintų 20-30 proc. sutaupytų išlaidų.

Kokybiniai pokyčiai – pirmiausiai paslaugų srityje

Darbuotojų atrankos bendrovės „Bonus Vita“ projektų vadovė Gražina Zizienė viliasi, kad sunkesnės sąlygos „galų gale išmokys padavėjas ir pardavėjas šypsotis“.

„Savaitgalį buvau vaikų gimtadienyje viename prekybos centre. Vaikų prižiūrėtojos tris valandas paprasčiausiai stovėjo kampe“, – piktinosi G. Zizienė.

Projektų vadovė lrt.lt sakė, kad krizė pirmiausiai turėtų atnešti kokybinių pokyčių aptarnavimo srityje. Pasak jos, pirmieji rezultatai jau matomi.

Anot jos, subliūško ir nenormalių darbo lūkesčių burbulas: nebekeliami per dideli reikalavimai atlyginimui, darbo sąlygoms. Kelerius metus darbdaviams teko vargti ne tik ieškant gero darbuotojo, bet taikantis prie jo darbo užmokesčio reikalavimų. Tuo metu nepatenkintas darbuotojas tiesiog pakeisdavo darbo vietą.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškausienė primena, kad kokybiniai pokyčiai paslaugų sektoriuje visų pirma bus skaudus išbandymas.

„Darbuotojai buvo stipriai išlepę. Specialių mokslų nebaigę žmonės diktavo sąlygas ir formavo rinką. Tas burbulas sprogo“, – lrt.lt teigia E. Šiškauskienė.

Pagerėjus sąlygoms, E. Šiškauskienės įsitikinimu, aukštesnio lygio darbuotojai pasidarys išvadas ir nepuldinės iš vieno darbo į kitą. Situaciją gali nepakisti tik barmenų ar pardavėjų rinkoje, nes šie darbai pasirenkami kaip trumpalaikiai.

„Manyčiau, kad išliks žmonių suvokimas, jog reikia vertinti darbo vietą. Darbuotojai neužsiliūliuos ant laurų, investuos į savo išsilavinimą“, – sakė E. Šiškauskienė.

Psichologas sėkmę prognozuoja aktyviems

Psichologas Raimundas Alekna teigė, kad krizės laikotarpiu žmogus išgyvena daug emocijų, pirmosios jų – nusivylimas ir pyktis.

Jam pritaria ir psichologas Gediminas Navaitis, tačiau jis pabrėžia, kad apsukriesiems krizė – galimybių metas. Nors, pasak specialisto, kol kas ji labiau psichologinė negu ekonominė.

„Rimtų krizės požymių dar nematyti, todėl pulti į paniką iš viso per anksti. Kalbame apie psichologinę problemą, kurią galime pavadinti prisitaikymu prie streso. Prisitaikyti tenka prie įvairiausių dalykų: šeimos pagausėjimo, sumažėjimo, Kalėdų. Tiesa, ekonominis stresas sudėtingesnis“, – teigia G. Navaitis.

Pasak pašnekovo, tokį stresą žmogus ne visada sugeba kontroliuoti, o tai ir gali tapti nesėkmės priežastimi. Tik nuo to, kaip žmogus valdo stresą, priklausys jo emocinės būsenos, išgyvenimai. Visgi yra dalykų, kurių kontroliuoti neįmanoma, tad belieka pasirinkti, kaip į juos reaguosime.

„Panašiu krizės įveikimo pavyzdžiu galime laikyti vasarą prasidėjusią degalų krizę. Benzinos kainos kilo, o žmogus turėjo keletą pasirinkimų. Galėjo graužti save ir aplinkinius, kad kurui išleidžia vis daugiau pinigų, galėjo teigti, kad tai priklauso ne nuo jo, ir galėjo imtis veiksmų: pradėti važinėti dviračiu, važiuoti ekonomiškesniu maršrutu, įdėti dujų įrangą“, – lygina G. Navaitis. Panašūs elgesio modeliai taikomi ir krizės metu.

Anot psichologo, geriausiai išgyvens tie, kurie krizės sąlygomis nekaltins aplinkybių, o aktyviai veiks.

„Į krizę tiesiog reikia nekreipti dėmesio, nes tai nuo mūsų nepriklauso. Patarimas sakomas kaip humoras, bet tai tiesa“, – sako G. Navaitis.

Tiems, kurie nieko nedaro, G. Navaitis pataria tiesiog galvoti apie atsipalaidavimą. O visiems pirmiausiai patartų susimąstyti, kokia jų gyvenimo strategija, ir jos laikytis. Nusprendus nieko nedaryti, pasak psichologo, toliau save kamuoti būtų kvaila.

„Tie žmonės, kurie iš tikrųjų aktyviai veikia, kuria verslą, iš krizės išeina su nauja patirtimi. Žymiai didesnė dalis žmonių nėra aktyvūs žaidėjai versle, bet galėtų įgyti bent jau dvasinio patyrimo, naujai pažiūrėti į gyvenimą“, – įsitikinęs G. Navaitis.

Views All Time
Views All Time
1791
Views Today
Views Today
1
0 0