Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygos puikiai tinka juodiesiems ir raudoniesiems serbentams auginti. Atsigaunančios vaisių ir uogų perdirbimo įmonės, gilaus šaldymo, mechanizuoto derliaus skynimo galimybės skatina didinti šių verslinių uogynų plotus. Prieš penkerius metus Lietuvoje buvo apie 640 ha, o šiuo metu – apie 1 500 ha verslinių serbentynų. Pagal šį rodiklį Lietuva užima šeštąją vietą Europoje.

Veislės

Juodųjų serbentų veislių selekcija pasaulyje vis labiau orientuojasi į produkcijos kokybę. Naujų veislių uogose siekiama padidinti askorbo rūgšties, antioksidantų bei eterinių aliejų kiekį. Žinoma, pagrindiniai selekciniai reikalavimai veislėms išlieka tie patys: vėlyvas žydėjimas (kai jau būna praėjusios pavasarinės šalnos); atsparumas ligoms ir kenkėjams; glausta krūmų forma; derlumas; uogų tinkamumas gabenti ir pan.

Didžiojoje Britanijoje verslinėse plantacijose plačiausiai auginamos Ben Lomond, Ben Alder, Ben Tirran, Ben Sarek, Ben Connan, Ben Nevis bei Baldwin veislės. Šios šalies veislės užima 85 proc. Didžiosios Britanijos bei 50 proc. visos pasaulinės produkcijos. Pastaraisiais metais ūkininkai savo plantacijose sodina ir naujas – Ben Gairn bei Ben Hope veisles. Pačios naujausios juodųjų serbentų veislės Ben Dorain ir Ben Avon sukurtos 2001 m. Škotijos mokslininkų duomenimis, jos labai derlios, uogos tikrai kokybiškos, jose daug askorbo rūgšties. Pastarųjų veislių verslinėse plantacijose dar nėra.

Ben Gairn (F4/1/67) – vidutinio ankstyvumo, derlinga juodųjų serbentų veislė, sukurta Didžiojoje Britanijoje. Uogos vidutinės, labai geros kokybės (tinka sultims). Krūmai vidutinio augumo, truputį išsiskleidę. Pagrindinėms grybinėms ligoms iš dalies atsparūs, žiedų pilnavidurei atsparūs.

Ben Hope (C1/9/10) – vėlyvoji, derlinga juodųjų serbentų veislė, sukurta Didžiojoje Britanijoje. Uogos vidutinio dydžio, labai geros kokybės (tinka sultims). Krūmai vidutinio augumo, truputį išsiskleidę. Pagrindinėms grybinėms ligoms iš dalies atsparūs, serbentinei erkutei atsparūs.

Skandinavijos šalyse dominuoja Ben serijos, tačiau plačiai auginami ir Öjebyn, Titania, Storklas, Polar bei Intercontinental veislių serbentai. Danijoje Ben Lomond sudaro 52 proc., o Ben Alder – 32 proc. verslinio serbentyno sudėties.

Kaimyninėje Lenkijoje verslinėse plantacijose plačiausiai auginamos škotiškos veislės: Ben Lomond, Ben Alder, Ben Tirran, Ben Nevis. Vis labiau plinta vietinės kilmės naujausios juodųjų serbentų veislės – Tiben ir Tisel.

Tiben (Titania x Ben Nevis) – vėlyvoji, derlinga juodųjų serbentų veislė, sukurta Lenkijoje. Uogos vidutinio dydžio, geros kokybės (tinka sultims), jų sudėtyje daug (185 mg/proc.) askorbo rūgšties. Krūmai glausti. Veislė atspari miltligei, vidutiniškai atspari rūdims ir deguliams. Tinkama mechanizuotai skinti.

Tisel (Titania, savidulka) – vidutinio ankstyvumo, derlinga juodųjų serbentų veislė, sukurta Lenkijoje. Uogos vidutinio dydžio, geros kokybės (tinka sultims), jų sudėtyje labai daug (275 mg/proc.) askorbo rūgšties. Krūmai vidutiniškai išsiskleidę. Iš dalies atsparūs miltligei, rūdims, vidutiniškai atsparūs deguliams. Veislė tinkama komercinėms plantacijoms.

Kitose Vakarų Europos šalyse (Nyderlanduose, Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovakijoje, buvusios Jugoslavijos šalyse) auginamos ir vietinės selekcijos veislės, tačiau savo populiarumu užleidžia vietą Ben serijai.

Baltijos šalyse juodųjų serbentų plantacijos užima svarbią vietą tarp visų verslinių uogakrūmių. Estijoje populiarios Zagadka, Pamiatj Vavilova ir Ben, Latvijoje – Ben veislės. Šviežias uogas vartoti vis populiaresnės tampa lietuviškos veislės Joniniai bei Almiai.

Lietuvoje ūkininkai verslinėse plantacijose sodina škotiškas Ben Lomond, Ben Alder, Ben Tirran, Ben Nevis, švediškas Titania, Öjebyn, rusišką Zagadka veisles. Naujos kartos lietuviškų juodųjų serbentų veislių Laimiai, Pilėnai, Joniniai, Almiai, Vyčiai, Gagatai, Kriviai, Kupoliniai ir Vakariai uogų tinkamumas skinti mechanizuotai dar tiriamas, todėl ūkininkai šių veislių verslinių plantacijų plėsti dar neskuba. Pačios naujausios Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto juodųjų serbentų veislės – Blizgiai ir Tauriai.

Serbentų auginimas po priedangomis

Dažniausiai taip auginami raudonieji serbentai, rečiau juodieji. Po priedangomis gaunamas 2-3 savaitėmis ankstyvesnis derlius, uogos būna švarios, sausos, jos ilgiau nenubyra nuo šakų.

Lenkijos patirtis rodo, kad po priedangomis auginti labiausiai tinka Jonkheer van Tets, Heros ir Erstling aus Vierländen raudonieji serbentai. Medelynuose išauginti krūmeliai turi būti suformuoti su vienu (Heros) arba dviem stiebais (Jonkheer van Tets, Erstling aus Vierländen), tai priklauso nuo atramų tipo (V formos ar horizontalios). Krūmeliai sodinami į žemę (labiausiai paplitęs būdas) arba į vegetacinius indus rudenį, o kitų metų sezono pradžioje nors nedaug, bet anksti dera. Suformuoti serbentų stiebai pririšami prie atramų. Tarp jų 50-60; 100-120; 150-180 cm aukštyje ištempiama cinkuota viela. Ilgiausi serbentų stiebai nukreipiami į eilę, o išaugę tarpueilių link išpjaunami iki žemės. Kasmet iškarpomi iš šaknies kaklelio išaugę nuliniai ūgliai. Dešimt dienų iki uogų skynimo vienamečiai ūgliai patrumpinami iki 5-10 cm. Uogos skinamos kekėmis, kai visai sunoksta. Jos pilamos į mažas (100-200 g) baltas dėžutes ir atvėsinamos.

Pokrūmių priežiūra ir herbicidai

Serbentyne tarp vaiskrūmių eilių galima laikyti juodąjį pūdymą arba dažnai šienaujamą žolyną. Pokrūmiuose svarbu neleisti prisiveisti daugiametėms piktžolėms. Didžiojoje Britanijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse jaunų serbentų pokrūmiai uždengiami juoda plėvele. Po ja būna drėgniau bei mažiau piktžolių. Senesnių serbentų pokrūmiai atidengiami.

Trumpaamžes dviskiltes piktžoles (garstukus, balandas, žliūges ir kt.) gerai naikina simazinas (2-3 kg/ha), kurio Lietuvoje leidžiama sunaudoti tik likučius. Įdomu tai, kad Didžiojoje Britanijoje serbentus auginantys ūkininkai juo irgi vis dar purškia plantacijas. Lenkijoje trumpaamžės dviskiltės piktžolės naikinamos izotopu 50 WG (2-3 kg/ha) (simazino analogu), devrilonu 450 SC (3-4 kg/ha), dualiu 960 EC (1,5-1,8 kg/ha). Paprastuosius varpučius, baltąsias smilgas, dirvines smilguoles bei kitas vienametes ar daugiametes vienaskiltes piktžoles veiksmingai naikina fiuziladas super (3-4 l/ha). Lenkijoje purškiama agilu 100 EC (1,25-1,5 l/ha), targa super 5 EC (3-4 l/ha), pantera 040 EC (2-4 l/ha), basta 150 SL (3 l/ha) preparatais.

Serbentų formavimas ir genėjimas

Uogakrūmiai baigiami formuoti derančiame serbentyne (4-7 metais), o genimi sistemingai. Išpjaunamos senesnės negu 4-5 metų, neproduktyvios, ligų, kenkėjų bei technikos pažeistos, išgulusios, augančios į krūmo vidurį šakos. Iš sibirinio ir aldaninio serbentų kilusių veislių stiebai produktyvūs būna ketverius metus, o iš europinio serbento – šešerius. Todėl intensyviai genėti reikia Kastyčius, Titania, Vakarius, mažiau Öjebyn, Ben Alder, Ben Tirran, Ben Lomond, Zagadka krūmus. Tinkamai suformuotas juodųjų serbentų krūmas turi turėti 10-20, raudonųjų serbentų 8-12 įvairaus amžiaus intensyviai augančių ūglių. Juodųjų serbentų krūmai auginami 8-12, raudonųjų serbentų 10-15 metų. Vėliau serbentų krūmai išraunami. Be to, serbentyną galima atnaujinti, t.y. nupjauti ūglius, iki žemės paliekant 2-4 cm.

Dr. Audrius SASNAUSKAS
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS

Views All Time
Views All Time
9694
Views Today
Views Today
1
0 0