Fikas

Fikas – šilkmedžių (Moraceae) šeimos augalas, kilęs iš tropinės Azijos. Stambialapis fikas (Ficus elastica) užauga iki pat lubų. Jo lapai pailgi, žali. Yra įvairiausių žalialapių bei margalapių veislių. F.lyrata – lapai lyros formos, sparčiai auga. Labiausiai mėgstamas šiuo metu smulkialapis F.benjamina su truputį nusvirusiomis šakomis. F.retusa yra labai panašus į F.benjamina, auginamas kaip bonsas. F.rubiginosa – rudai raudonais lapais, auga lėtai. Šliaužiantysis fikas F.pumila (leidžia svyrančius ūglius) ir jo margalapės formos gražiai atrodo pakabinamuose vazonuose. Svyrantysis ir laipiojantysis F.radicans labai vešlus, būna ir margalapių formų.

Žiemą fikus laikykite šviesioje vietoje. Temperatūra įvairioms rūšims skirtinga: Ficus elastica, F.benjamina, F.retusa, F.lyrata – 15-20oC, F.rubiginosa – 10oC, F.pumilus, F.radicans – vėsiai ar šiltai, svarbu šilta žemė ir drėgnas oras. Laistykite vieną kartą per savaitę ir dažnai purkškite. Žemei neleiskite išdžiūti, nes tuomet lapai nusvyra ir nebeatsigauna. Lapus patartina nušluostyti drėgna kempine. Fikams kenkia temperatūros svyravimai, skersvėjai, drėgmės perteklius. Rudos dėmės ant lapų dažniausiai atsiranda tada, kai šaknis pažeidžia puvinys, t.y. per gausiai ir per šiltai laistoma, būna per šalta. Dėl tų pačių priežasčių krinta ir lapai. Per sausame ore puola voratinklinės erkės, tripsai, skydamariai.

Dracena

Dracena – labai dekoratyvus augalas su žaliais ar dryžuotais, standžiais, vaškuotais lapais. Priklauso agavinių (Agavaceae) šeimai. Kilmės šalys – Azija, Pietryčių Azija, Madagaskaras, Kanarų salos, atogrąžų ir pusiau atogrąžų Afrika. Gentyje yra 150 rūšių.

Dracenos yra vienos dažniausiai auginamų gėlių. Dracaena deremensis Bausei – lapai su baltomis juostomis per vidurį, D. sanderiana – dryžiai sidabriškai pilki ir balti. D. fragrans – kvapioji dracena, Lindeni ir Victoria su geltonomis juostomis lapų pakraščiuose. D. marginata – viena iš populiariausių. Jos siauri lapai būna žali, rausvai, gelsvai, žaliai dryžuoti, auga tankiais kupliais kuokštais. D. hookeriana – lapų pakraščiai pilkšvi. Senesnės dracenos labai panašios į palmes, tačiau su šia augalų šeima jos visai negiminingos.

Žiemą mėgsta šviesią, erdvią, pakankamai šiltą (temperatūra 18-25oC), drėgną aplinką. Laistykite saikingai, dažnai nupurkškite. Nepakenčia nei drėgmės pertekliaus, nei jos stokos – tuojau pradeda kristi lapai. Nuo sauso oro paruduoja lapų kraštai, puola voratinklinės erkės, skydamariai. Nuo drėgmės pertekliaus paruduoja lapų galai, pradeda pūti šaknys.

Palmės

Palminių (Arecaceae) šeimai priklauso apie 200 genčių ir 3 000 rūšių. Gamtoje jos veša savanose, stepėse, dykumose, jūrų pakrantėse, žaliuojančiose kalnų giriose, drėgnuose ir ūksminguose atogrąžų slėniuose. Palmės pagal lapų formą yra dvejopos: plunksniškosios – lapai pailgi kaip paparčių ir vėduokliškosios – lapai auga beveik apskritomis vėduoklėmis.

Kambariuose auginamos šios palmių rūšys: Chamaedorea elegans- grakščioji chamedorėja, Howeia belmoriana- hovėja, Microcoelum weddelianum – kokosinis mikrocelis, Phoenix roebelenii – finikas, Rhapis humilis – rapipalmė, Washingtonia robusta – vašingtonija ir kitos.

Žiemą palmes laikykite šviesioje vietoje, 18-23oC temperatūroje. Laistykite minkštu vandeniu. Vėsesnėje (10oC) vietoje laikomas palmes (rapipalmę ir vašingtoniją) laistykite mažiau, o kitas, laikomas šilčiau – gausiau: padėkle visada turi būti vandens, dažnai apipurkškite, kartais nuplaukite lapus. Laistykite atsargiai, kad vanduo nepatektų į palmės ‘širdį'. Šis į svogūną panašus sustorėjęs ūglis turi augimo kūgelį, iš kurio auga nauji lapai. Jei jis pradeda pūti, palmė žūva. Palmės nemėgsta šaltos žemės – nustoja augti. Laikant šiuos augalus per drėgnai, pradeda ruduoti viršūnės. Jei oras per sausas, apninka voratinklinės erkutės, skydamariai, gelsta arba ruduoja lapų galai. Natūralu, kad nudžiūsta apatiniai lapai. Nudžiūvusias viršūnes įstrižai nukirpkite žirklėmis. Sergančius lapus pašalinkite, palikdami piršto ilgio kotą.

Storalapis

Tai sukulentai, vienamečiai, dvimečiai augalai, krūmai su storais priešiniais lapais, priklauso storalapinių (Crassulaceae) šeimai. Tėvynė – Pietų Afrika, Australija. Žinoma 300 rūšių.

Kambariuose dažniausiai auginami storalapiai: Crassula arborescens ir į ją panaši C. Ovata. Lapai mėsingi, sidabriškai pilki ar žali žvilgantys. Užauga šakoti, kaip krūmai, genint galima užauginti kaip medelius. Gerai prižiūrimi augalai, sulaukę 10 metų amžiaus, pražysta mažais baltais ar rausvais žiedeliais. Dar auginami: C. Lactea – pieninis storalapis, labai šakotas, gausiai žydi; C. Rupestris – šakos nusidriekusios, lapai po porą suaugę, pilkai žali, mėsingi.

Žiemą storalapiams – ramybės periodas. Tinka šviesi, saulėta, gana sausa vieta, temperatūra 18-10oC. Laistykite saikingai. Žiūrėkite, kad neperdžiūtų žemė. Kartais šiltame kambaryje apninka kenkėjai. Kai oras per drėgnas, per gausiai laistoma, pakenkia miltligė, rūdys.

Sansevjera

Sansevjera – tai daugiametis žolinis augalas su storais cilindriškais, plokščiais lapais, priklausantis agavinių (Agavaceae ) šeimai. Tėvynė – Pietų Afrika, Indija, Šri Lanka. Yra 60 rūšių.

Kambariuose dažniausiai auginama Sanseviera trifasciata – trijuostė sansevjera su šviesiai ir tamsiai žaliomis juostomis abiejose lapo pusėse. Lapai plokšti. Sansevjerą dažnai žmonės vadina ‘uošvės liežuviu'- dėl itin nereiklių auginimo sąlygų ir didelio atsparumo. Geriausiai auga žemuose vazonuose, dubenyse. Dekoratyvios veislės ir formos: Laurentii – lapų pakraščiai aukso geltonumo, Golden Hahnii – žemaūgė veislė su geltonais dryžiais.

Žiemą gerai auga sausuose, šiltuose butuose, pakenčia bet kokį apšvietimą. Temperatūra 15-18oC, drėgmė vidutinė. Laistykite saikingai, neužpilkite ant lapų. Nebijo kieto vandens. Kai būna per žema temperatūra ir per daug laistoma, ant lapų atsiranda tamsiai rudos dėmės, jie pradeda pūti. Pažeistus augalus persodinkite į šviežią žemę. Augalai žydi vasario – kovo mėn. Žiedai žalsvai balti, kvepiantys. Temperatūra tuo metu turi būti ne žemesnė kaip 12oC.

Krotonas

Krotonas – tai gražus amžinai žaliuojantis žolinis augalas, medelio ar krūmo formos su plačiais ir siaurais lapais, išmargintais žaliomis, geltonomis, raudonomis dėmėmis. Priklauso karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimai. Kilęs iš Indijos, Ramiojo vandenyno pakrančių. Yra 15 rūšių.

Vienintelė kambariuose ar oranžerijose auginama rūšis Codiaeum variegatum var. pictum turi daug formų ir veislių. Odiški lapai gali būti dideli, lygiakraščiai arba karpyti. Įvairių spalvų (žali, geltoni, oranžiniai, raudoni, purpuriniai) bei raštų (dėmėti, taškuoti, dryžuoti, juostuoti). Tik senesni lapai įgyja savo galutines spalvas, todėl dažnai ant to paties augalo būna skirtingų spalvų lapų.

Žiemą krotoną laikykite 18-20oC temperatūroje, šviesiame, saulėtame kambaryje. Tuo laiku mažai laistykite, dažnai nupurkškite, drėkinkite patalpos orą, nes augalai geriau jaučiasi drėgnesnėje aplinkoje. Svarbu, kad neišdžiūtų šaknų gniužulas. Nuo sausio pradžios kas 15 dienų po truputį patręškite (1 g/l) kompleksinėmis trąšomis. Kai kambaryje laikosi 10-12oC temperatūra, pradeda kristi krotono lapai. Per sausame ore pradeda ruduoti lapų pakraščiai, puola kenkėjai. Per dažnai laistant, pradeda pūti šaknys, ant lapų atsiranda tamsiai rudos dėmės, krinta lapai.

Views All Time
Views All Time
29447
Views Today
Views Today
1
0 0