Viena rimtesnių problemų ginant vartotojų teises šiandienos pasaulyje yra daugybės nepageidaujamų pranešimų siuntimas elektroniniu paštu asmenims, kurie jų nepageidavo, dažniausiai komerciniais (tiesioginės rinkodaros) tikslais.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 68 str. 1 dalis nustato, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslais leidžiama tik esant išankstiniam abonento sutikimui. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato bendrą asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslu principą – tik esant išankstiniam duomenų subjekto sutikimui. Informaciją apie būdus, kaip apsisaugoti nuo gaunamų nepageidaujamų elektroninių pranešimų, teikia Ryšių reguliavimo tarnyba.

Už nepageidaujamų pranešimų siuntinėjimą Lietuvos teisės aktai nustato ir administracinę atsakomybę. Už Reklamos įstatymo 13 str. 1 dalies pažeidimą, t. y. nepageidaujamų reklaminių pranešimų siuntinėjimą, Taryba gali skirti juridiniams asmenims nuo 1000 iki 10 000 litų baudą (bauda gali būti skiriama tik jei po įspėjimo atsisakoma nutraukti siuntinėti nepageidaujamus reklaminių pranešimus), o fiziniams asmenims (nevykdantiems Tarybos reikalavimo nutraukti tokią reklamą) pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-14 str. 1 dalį – nuo 500 iki 1000 Lt baudą (už pakartotinį pažeidimą pagal to paties straipsnio 2 dalį – nuo 1000 iki 2000 Lt baudą).

Views All Time
Views All Time
2975
Views Today
Views Today
1
0 0