Milijonas žmonių, investavusių į privačius pensijų fondus, tikėjosi
sotesnės senatvės. Tačiau ekonominė krizė sunaikino jų uždarbį, o
įmokas į pensijų fondus sumažinusi valdžia atėmė viltį bent padengti
nuostolius.

Neteko milijonų

Jau šį mėnesį antros pakopos pensijų fondų valdymo bendrovės ims
ruošti metines fondų veiklos ataskaitas. Investavę į didelės akcijų
dalies fondus jose išvys dešimtimis procentų sumenkusias lėšas.

Geriausiai 2008-aisiais sekėsi konservatyviems pensijų fondams,
investuojantiems į Vyriausybės vertybinius popierius, obligacijas. Tik
šie fondai metus baigė su pliuso ženklu. Vidutiniškai šių fondų vienetų
vertė per vienuolika šių metų mėnesių augo kiek daugiau nei 2 proc.
Mažos akcijų dalies pensijų fondų vienetų vertė krito daugiau nei 11
proc., vidutinės akcijų dalies – daugiau nei 27 proc., akcijų – beveik
47 proc. Tai reiškia, kad būsimieji pensininkai prarado milijonus litų.

„Fondų rezultatai tikrai nedžiugina, tačiau esant tokiai padėčiai
pasaulio finansų rinkose vargu ar galime tikėtis geresnių“, – kalbėjo
Vertybinių popierių komisijos (VPK) narys Vaidotas Jonutis.

Reikia pokyčių

Investicijų valdytojų asociacijos prezidentas Saulius Racevičius
sutinka, kad 2008 m. nuostolių išvengti nebuvo įmanoma. Tačiau jis
įsitikinęs, kad pensijų reforma turėtų būti toliau tobulinama. „Galbūt
būtų galima atsisakyti vien akcijų dalies pensijų fondų. Žinoma,
pensijų fondai turi prisiimti riziką, tačiau vien akcijų dalies pensijų
fondai yra pernelyg drąsus sprendimas ir neturėtų būti siūlomi“, –
kalbėjo jis.

Tačiau VPK neskuba teikti panašių siūlymų. „Visos krizės turi
pradžią ir pabaigą. Asmenims, kuriems dar daug laiko iki pensijos,
periodinio ilgalaikio investavimo strategija turėtų pasiteisinti. Tarp
planuojamų pokyčių yra planai mažinti fondo riziką pensijų dalyviui
pasiekus tam tikrą amžiaus grupę. Tai turėtų apsaugoti tuos, kurie
mažiau domisi savo investicijomis“, – aiškino V.Jonutis.

Kaltos ne tik rinkos

VPK nario manymu, pagrindinė prastų antros pakopos fondų rezultatų
priežastis – 2008-ųjų įvykiai finansų rinkose. Pastaruosius pašnekovas
pavadino giliausia krize nuo Didžiosios depresijos laikų.

„Atskirų pensijų fondų rezultatus lėmė ir pensijų fondų valdytojų
gebėjimai: kiek sėkmingai buvo investuota, kaip buvo valdoma
investavimo rizika, be to, taikomų atskaitymų dydžiai. Ši krizė rodo,
kad pensijų fondų valdytojams yra erdvės tobulėti ir didinti valdymo
efektyvumą bei kokybę“, – įsitikinęs V.Jonutis.

Kad investicijų valdytojai ne visuomet suteikia profesionalią ir
patikimą informaciją, pripažino ir bendrovės „AIM invest“ prezidentas
Mindaugas Vaičiulis: „Bankai ir fondų valdymo įmonės pagrindiniu tikslu
laiko parduoti savo produktus ir bent kol kas ne itin kvalifikuotai
atlieka patarėjo vaidmenį.“

Kita vertus, M.Vaičiulio teigimu, labai gajūs įvairūs gandai,
nuostatos, pagrįstos kažkur girdėtomis istorijomis. Todėl žmonės labiau
linkę tikėti pažįstamu ir į jį kreiptis patarimo nei į specialistą.

Panika nekilo

Vis dėlto akcijų rinkų griūtis pensijų fondų dalyvių panikos
nesukėlė. „Jokių panikos požymių nematyti. Dalyvių, keičiančių pensijų
fondus toje pačioje bendrovėje ar fondų valdytoją, yra palyginti
nedaug“, – kalbėjo VPK narys. Komisijos duomenimis, trečią šių metų
ketvirtį fondus keitė beveik 1,8 tūkst. dalyvių. Dauguma tų, kurie
apsisprendė keisti fondus, rinkosi konservatyvaus investavimo ar
vidutinės akcijų dalies fondus, taigi ieškojo ramesnės užuovėjos savo
investicijoms.

Tarsi rengdami laukiančiam šokui kai kurie fondų valdytojai dar
gruodžio pradžioje klientams išsiuntinėjo laiškus, kuriuose siūloma dar
kartą įvertinti pasirinktą investavimo strategiją ir riziką. Taip pat
pateikiamas pavyzdys, kad šiuo metu gerokai nuvertėjusios akcijos, tad
dabar ypač apsimoka įsigyti investicinių vienetų, kurių vertė po
griūties turėtų pradėti kilti.

Matyt, panašiai manė tik pernai antros pakopos pensijų fonduose
pradėję kaupti gyventojai. VPK duomenimis, trečią 2008 m. ketvirtį 53
proc. naujų dalyvių rinkosi vidutinės akcijų dalies fondus, beveik 43
proc. – akcijų fondus. „Turbūt nauji dalyviai dalyvavimą antros pakopos
pensijų fondų sistemoje vertina kaip ilgalaikį lėšų kaupimą senatvei ir
tiki, kad akcijų rinkos ilgainiui atsigaus“, – spėjo V.Jonutis.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fondų sutartis pasirašę beveik 958
tūkst. gyventojų. 2008 m. naujų dalyvių atsirado apie 80 tūkst. Ko
gera, šiai grupei pensijų fondų dalyvių pasisekė labiausiai. Jie
pradėjo kaupti senatvei, kai akcijų kainos smuko, tad jų investicijos
nuvertėjo mažiausiai, o tikint, kad po griūties ateis pakilimas,
pradėta investuoti itin palankiu metu ir pigiai.

Atėmė milijardą

2008-aisiais būsimieji pensininkai nukentėjo nuo nevaldomos
pasaulinės akcijų rinkų griūties, šiais metais juos nuskriausti
nusprendė naujoji valdžia. Valdantieji nesugalvojo kito būdo užlopyti
„Sodros“ biudžeto skyles, kaip tik apiplėšti būsimus pensininkus. Viena
svarbiausių krizės įveikimo plano dalių tapo siūlymas 2009 ir 2010 m.
nuo 5,5 iki 3 proc. sumažinti dalį, pervedamą nuo mokesčių „Sodrai“ į
antros pakopos pensijų fondus.

Taip naujoji valdžia iš beveik milijono būsimų pensininkų per dvejus
metus atims 1,2 mlrd. litų. Taip bus užtikrintas pensijų mokėjimas
esamiems pensininkams. Tačiau niekas neatsakė į klausimą, kodėl
dabartinių pensininkų interesai svarbesni ir leidžia paminti
įsipareigojimus būsimiesiems, dabar išlaikantiems „Sodros“ sistemą.

„Valdžia tarsi pareiškė: ateities pensininkai, darykite ką norite,
mums svarbiausi dabartiniai. Politikai įkišo ranką į žmonių kišenę ir
pasiėmė tiek, kiek jiems reikėjo“, – sakė S.Racevičius, Investicijų
valdytojų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, lyg tyčia sprendimas mažinti pervedamų lėšų procentą į
antros pakopos pensijų fondus priimtas kaip tik tuo metu, kai jos
galėtų būti investuojamos ypač efektyviai. „Dabar aiškūs požymiai, kad
akcijų rinkos pasiekė dugną, prognozuojama, jog atsigavimo požymius
išvysime jau antroje 2009-ųjų pusėje. Investuoti tokiu metu itin
svarbu. Pirkdami vertybinius popierius rinkoms kylant pensijų fondai
gana greit galėtų atsikratyti iki šiol sukauptų nuostolių. Dabar to
pliuso teks laukti ilgiau“, – kalbėjo S.Racevičius.

Jis pripažino, kad dėl valstybės sprendimo šiais metais nukentės
fondų rezultatai, o pensijų reformos dalyviai, sulaukę pensinio
amžiaus, gaus mažesnes išmokas iš fondų, nei galėtų.

Ėmėsi spaudimo

Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė nebuvo linkusi įsiklausyti
nei į ekonomistų, nei į pensijų fondų valdytojų, nei į mokesčių
mokėtojų, net į Prezidento Valdo Adamkaus nuomonę ir argumentus.

„Seimui grąžinu dar kartą svarstyti tik tuos įstatymus, kurie itin
pakerta piliečių pasitikėjimą valstybe. Tai Pensijų sistemos reformos
įstatymo pakeitimas, kuriuo norima sumažinti į privačius pensijų fondus
pervedamą įmokos dydį. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus ir
„Sodros“ pensijų gavėjams, ir tiems, kurie, patikėję valstybės pradėta
pensijų reforma, savarankiškai ėmė kaupti lėšas ateičiai. Raginu Seimą
apsvarstyti, ar nėra kitų ne tokių žalingų būdų tesėti žodį maždaug
milijonui šalies gyventojų“, – prieš savaitę patvirtinęs 2009-ųjų
biudžetą ir jį lydinčius teisės aktų pakeitimus pareiškė V.Adamkus.

Iškart po Prezidento sprendimo premjeras A.Kubilius ėmėsi spaudimo.
Esą nepatvirtinus Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo ant
plauko pakimba visas antikrizinis planas, o su juo – ir Vyriausybės
veikla. Premjeras kartu išreiškė viltį, kad Seimas atmes Prezidento
veto. Seimas į neeilinę sesiją renkasi sausio 12-ąją. Kol kas nežinoma,
kada įsigaliotų įstatymo pakeitimas, ar jau šiais metais antros pakopos
pensijų fondams būtų pervedama mažesnė „Sodros“ mokesčio dalis, jei
Seimas veto atmes sausį.

Alternatyvų nesvarstė

Didžiausią pasipiktinimą kelia tai, kad A.Kubilius nusprendė gelbėti
esamus pensininkus, pamindamas teisėtus būsimųjų lūkesčius. Be to,
dešiniųjų koalicija sumažinti pervedamas lėšas iš „Sodros“ į antros
pakopos pensijų fondus apsisprendė nė nesvarstydama alternatyvų.

Viena tokių buvo pensijų fondų valdytojų siūlymas paskolinti
Vyriausybei tokio dydžio sumą, kokia reikalinga „Sodros“ biudžetui
subalansuoti. „Būtų pervedama visa įstatyme numatyta suma, tačiau
pinigai būtų forminami kaip skola valstybei. Ir tai būtų daroma ne su
9-10 proc. palūkanomis, kokios yra rinkoje, o palankesnėmis sąlygomis“,
– tikino S.Racevičius.

Jis tik gūžčiojo pečiais paklaustas, kodėl tokiam siūlymui nebuvo
pritarta. „Kalbėjome su valdančiųjų atstovais, su Socialinės apsaugos
ir darbo ministerija, su Finansų ministerija. Deklaruojama, kad bus
kalbama su visomis suinteresuotomis pusėmis, tačiau realiai sprendžiama
neatsižvelgiant į argumentus“, – apgailestavo investuotojų atstovas.

Artūras Keleras, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo
prezidentas, taip pat mano, kad valstybė galėtų skolintis iš antros
pakopos pensijų fondų. „Jei Vyriausybė derasi su užsienio ir vietos
bankais dėl paskolų gavimo, lygiai taip pat galėjo derėtis ir su
pensijų fondais“, – sakė jis.

VPK manymu, nors pensijų fondų valdytojų pasiūlymas techniškai
įmanomas, jis turi tiek pliusų, tiek minusų. Pasitikėjimas valstybe,
pensijų reforma būtų išsaugotas, jei būtų apsvarstytas siūlymas
„Sodros“ įmokas kompensuoti valstybės išleidžiamais skolos vertybiniais
popieriais.


Kiek atima valdžia?

Tarkime, jūs uždirbate 2,3 tūkst. litų. Kaupiate antros pakopos
pensijų fonde, kuris taiko 3 proc. atskaitymus nuo įmokos ir 1 proc.
atskaitymus nuo sukaupto turto. Jeigu per kitus dvejus metus būtų
sumažintas ir laikinai taikomas 3 proc. darbo užmokesčio įmokos į
pensijų fondus tarifas, per 30 metų susidarytų 7,5 tūkst. litų sukauptų
lėšų ir to, kas galėjo būti sukaupta, skirtumas, jei pervedamos lėšos į
pensijų fondus nebūtų sumažintos. Per 40 metų tas skirtumas išauga iki
13,5 tūkst. Reikėtų pastebėti, kad sunku įvertinti, kokią perkamąją
galią turės ši suma po 30 arba 40 metų.


Specialisto patarimas

VPK narys Vaidotas Jonutis

Kaip elgtis antros pakopos pensijų fondų dalyviams gavus
ataskaitas, skelbiančias apie investicijų nuvertėjimą? Ką patartumėte
daryti ir ko nedaryti?

Kiekvienas atvejis individualus, todėl ir sprendžiama turėtų būti
individualiai, tariantis su specialistais. Reikia atsižvelgti į dalyvio
amžių, sukauptą sumą, rizikos toleranciją. Bendras patarimas: nereiktų
blaškytis ir keisti pensijų fondų iš rizikingesnių į ne tokius
rizikingus, ypač jei dalyvis jaunas ir dar ilgai dalyvaus pensijų
sistemoje. Pensijų kaupimas turi būti orientuotas į ilgalaikį.

Vyresniems žmonėms, kuriems iki pensijos likę 5-7 metai, pensiją kaupti rekomenduojama konservatyviuose pensijų fonduose.

Dalyviai taip pat gali svarstyti galimybę keisti pensijų valdytoją,
jei jų netenkina pasirinkto pensijų fondo rezultatai, aptarnavimo
kokybė, per dideli mokesčiai ir pan. Tiesa, keisti valdytoją galima tik
tada, jei nuo pensijų kaupimo sutarties pasirašymo dienos praėjo treji
metai. Be to, pakeisti pensijų fondo valdytoją kainuoja. Tikslinga
lyginti tik tos pačios investavimo rizikos pensijų fondus: pavyzdžiui,
palyginti vienos pensijų kaupimo bendrovės valdomus akcijų fondus su
kitos bendrovės valdomais akcijų fondais.


Antros pakopos pensijų fondų rezultatai 2008 m.

Konservatyvaus investavimo pensijų fondai

Įmonė Pensijų fondas Investicinio vieneto vertės pokytis 2008 m.
(proc.) Investicinio vieneto vertės pokytis nuo veiklos pradžios (proc.)

Aviva Lietuva Europensija 4,01 7,21

Danske Capital investicijų valdymas Konservatyvaus valdymo Danske 3,79 10,47

DnB NORD investicijų valdymas DnB NORD pensija 1 2,87 11,8

Ergo Lietuva Ergo konservatyvus 3,53 10,14

Hansa investicijų valdymas Hansa Pensija 1 0,96 7,27

Invalda turto valdymas Konservatyvaus investavimo 4,8 14,6

Invalda turto valdymas Invalda Nuosaikus 4,9 7,29

Parex investicijų valdymas Parex pensija 1 -2,85 -2,52

SEB investicijų valdymas SEB pensija 1 3,27 9,04

Mažos akcijų dalies (iki 30 proc.) pensijų fondai

Įmonė Pensijų fondas Investicinio vieneto vertės pokytis 2008 m.
(proc.) Investicinio vieneto vertės pokytis nuo veiklos pradžios (proc.)

Aviva Lietuva Europensija plius -6,79 0,3

DnB NORD investicijų valdymas DnB NORD pensija 2 -8,75 7,25

Hansa investicijų valdymas Hansa Pensija 2 -15,27 0,97

Invalda turto valdymas Augančio pajamingumo -19,51 29,25

Vidutinės akcijų dalies (30-70 proc.) pensijų fondai

Įmonė Pensijų fondas Investicinio vieneto vertės pokytis 2008 m.
(proc.) Investicinio vieneto vertės pokytis nuo veiklos pradžios (proc.)

Aviva Lietuva Europensija ekstra -17,98 -14,8

Danske Capital investicijų valdymas Danske pensija 50 -14,19 13,52

DnB NORD investicijų valdymas DnB NORD pensija 3 -18,48 2,27

Ergo Lietuva Ergo balans -24,30 2,78

Hansa investicijų valdymas Hansa Pensija 3 -25,13 0,34

Hansa investicijų valdymas Hansa Pensija 4 -38,48 -27,62

Invalda turto valdymas Aktyvaus investavimo -39,71 17,33

Invalda turto valdymas Invalda Subalansuotas -35,9 -34,8

MP Pension Funds Baltic MP Medio II 3,2 3,75

Parex investicijų valdymas Parex pensija 2 -8,94 -0,8

SEB investicijų valdymas SEB pensija 2 -29,54 -1,91

Akcijų (70-100 proc.) pensijų fondai

Įmonė Pensijų fondas Investicinio vieneto vertės pokytis 2008 m.
(proc.) Investicinio vieneto vertės pokytis nuo veiklos pradžios (proc.)

Danske Capital investicijų valdymas Danske pensija 100 -24,86 17,81

Invalda turto valdymas Racionalios rizikos -68,25 -8,62

MP Pension Funds Baltic MP Extremo II 3,3 3,77

SEB investicijų valdymas SEB pensija 3 -46,4 -36,52

Šaltinis: įmonių duomenys

Views All Time
Views All Time
2950
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn