Įregistruoti individualią veiklą nieko nekainuoja!

  • I. Individualios veiklos sąvoka
  • II. Individualios veiklos įregistravimas
  • III. Individualios veiklos pajamos
  • IV. Pajamų mokesčio tarifai
  • V. Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu
    • 5.1. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai
    • 5.2. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos
    • 5.3. Ilgalaikio materialaus turto eksploatavimo išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams
    • 5.4. Ilgalaikio materialiojo turto remonto ir rekonstrukcijos išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams
    • 5.5. Kompiuterių programų įsigijimo išlaidos
    • 5.6. Kitos išlaidos, kurių priskyrimas leidžiamiems atskaitymams ribojamas
    • 5.7. Leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos išlaidos
    • 5.8. Išlaidas pagrindžiantys dokumentai
    • 5.9. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai
  • VI. Buhalterinės apskaitos tvarkymas
  • VII. Metinė pajamų mokesčio deklaracija
  • VIII. Įregistravimas pvm mokėtoju
  • IX. Valstybinis socialinis draudimas
  • X. Privalomasis sveikatos draudimas
  • XI. Kur galima kreiptis dėl išsamesnės informacijos

I. Individualios veiklos sąvoka

Individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

Tęstinumas

Kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas, taip pat motyvas (siekimas gauti ekonominės naudos). Atsitiktiniai sandoriai, pvz. asmeninio būsto, transporto priemonės pardavimas ar nuoma, kuriuose nėra ,,verslininkiškumo” elementų, negali būti laikomi individualios veiklos požymiais.

Atitinkamais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas dažniausiai nelaikomas vykdančiu individualią veiklą (pvz. į užsienį išvykstantis gyventojas parduoda kelis vienodus daiktus). Tačiau atkreiptinas dėmesys, į tai, kad kartais ir be sandorių tęstinumo, iš tam tikrų aplinkybių galima daryti išvadą, kad gyventojas vertėsi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: naudos dydis ir tai, kokią visų gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda; taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos.

Jeigu gyventojas įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn turtą, siekdamas gauti ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą. Individualia veikla paprastai laikomi tokie atvejai, kai gyventojas, siekdamas ekonominės naudos, įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn: pastatus, butus, žemės sklypus (pakeitęs arba nepakeitęs žemės paskirties), automobilius, nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą ir kt. (kai kuriais atvejais vertybinius popierius).

1 pavyzdys

2001-2003 metais gyventojas pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 25 arų ne žemės ūkio paskirties sklypą, skirtą gyvenamųjų namų statybai.

2003 metais 1 ha žemės sklypą padalino į 5 sklypus, pakeitė žemės paskirtį į komercinę ir pardavė už 200000 Lt kitiems gyventojams, taip pat 2004 metais pardavė 25 arų sklypą juridiniam vienetui už 100000 Lt. Laikoma, kad gyventojas 2003 ir 2004 metais vykdė individualią nekilnojamojo turto pardavimo veiklą.

2 pavyzdys

Gyventojas 2000 m. nusipirko 3 butus. Juos suremontavo ir 2004 metais po 150000 Lt pardavė. Laikoma, kad gyventojas 2004 m. vykdė individualią turto pardavimo veiklą.

Gyventojui vykdant individualią veiklą, t.y. parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą (pavyzdžiui, butus, žemės sklypus, automobilius), į tokio turto įsigijimo datą neatsižvelgiama, nes „trejų metų“ lengvata numatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau – GPMĮ) taikoma parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn tik ne individualios veiklos nekilnojamąjį daiktą ir/ar teisiškai įregistruotą (registruotiną) kilnojamąjį daiktą.

Ekonominės naudos siekimas

Nustatant, ar gyventojo veikla atitinka individualios veiklos požymius, rekomenduotina nesivadovauti vienu iš kriterijų (pvz.: vien sandorių skaičiumi), o būtina įvertinti visas veiklos vykdymo aplinkybes: tęstinumą, ekonominės naudos siekimą, savarankiškumą.

Tais atvejais, kai gyventojas paveldėjo turtą, ar turtas gyventojui buvo grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, t.y. turto įsigijimo būdas negali būti siejamas su ekonominės naudos siekimu, šio turto pardavimas nelaikomas individualios veiklos vykdymu. Pajamos už žemės sklypų pardavimą laikomos asmeninio turto pardavimo pajamomis ir apmokestinamos atitinkamai.

Tačiau tais atvejais, kai gyventojo žemės sklypo įsigijimo būdas negali būti siejamas su ekonominės naudos siekimu (paveldėjo turtą, ar turtas gyventojui buvo grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą), bet šis gyventojas ne tik pakeičia žemės sklypo paskirtį ir padalina į atskirus sklypus, bet dar papildomai atlieka aktyvius veiksmus, kurių pasekoje pasikeičia pats objektas, tokius kaip: nutiesia kelius, priveda kanalizaciją, priveda vandentiekį, elektrą, kitas komunikacijas, sukuria infrastruktūros objektus, laikoma, kad gyventojas vykdo individualią veiklą. Taip vertinama neatsižvelgiant į tai, ar infrastruktūros kūrimo darbai atliekami savo iniciatyva, ar pagal detalaus plano reikalavimus. Vien tai, kad detaliajame plane įsipareigojama atlikti infrastruktūros kūrimo darbus, nėra pakankamas pagrindas vertinti gyventojo veiklą kaip individualią. Todėl, tuo atveju, kai detaliajame plane numatytas infrastruktūros objektų kūrimas, tačiau gyventojas turtą perleidžia neatlikęs šių darbų, nelaikoma, kad gyventojas vykdo individualią veiklą.

Savarankiškumas

Individualią veiklą vykdančio gyventojo santykis su kita sandorio šalimi turi iš esmės skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių, t. y. jo santykiuose su kita sandorio šalimi neturi būti darbo santykiams būdingų požymių – susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu.

3 pavyzdys

Gyventojas pradėjo dirbti įmonėje kompiuterių programų kūrimo specialistu. Susitarime su darbdaviu numatytos darbo funkcijos, darbo laiko, poilsio, drausmės sąlygos, pavaldumas atitinkamo padalinio ar įmonės vadovams, darbo apmokėjimo sąlygos, materialinė atsakomybė ir pan. Šiuo atveju gyventojo veikla nėra savarankiška, o atitinka darbo santykiams būdingus požymius.

Individualios veiklos sąvoka apima ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdomą savarankišką veiklą.

Yra išskiriamos kelios pagal savo pobūdį skirtingos individualios veiklos rūšys:

  • savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla (išskyrus tas komercines arba gamybines veiklos sritis, kuriomis verčiantis privaloma įsteigti juridinius asmenis);
  • savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla (kurios rezultatas yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, nepaisant jų meninės vertės, išraiškos būdo ir formos), profesinė (advokatų, notarų, antstolių ir pan.) ir kita panašaus pobūdžio veikla, išskyrus tas veiklos sritis, kuriomis verčiantis privaloma įsteigti juridinius asmenis);
  • savarankiška sporto veikla (tai sportininkų – šachmatininkų, atletų, golfo žaidėjų veikla ir pan., komandinių sporto šakų atstovų – krepšininkų, rankininkų, ledo ritulininkų ir pan. veikla. Nardytojai, alpinistai (išskyrus dalyvaujančius kopimo varžybose) ir kitais panašiais užsiėmimais pramogai užsiimantys gyventojai sportininkais nelaikomi;
  • savarankiška atlikėjo veikla (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio ar kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo, taip pat orkestro, ansamblio ar choro vadovo ir dirigento) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla).

Atitinkamų rūšių komercinė, gamybinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio veikla gali būti vykdoma ir pagal verslo liudijimą – tokių veiklos rūšių sąrašas išdėstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“ (Žin., 2002, Nr.112-4992).

II. Individualios veiklos įregistravimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi mokesčių administratorių informuoti apie vykdomą individualią veiklą.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro prašymo forma FR0792).pdf (toliau – Prašymo FR0792 forma) patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro” (Žin., 2005, Nr. 46-1537= ; Žin., 2007, 81-3356= ).

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas pateikia Prašymo FR0792).pdf formą mokesčių administratoriui, laikoma, kad jis informavo mokesčių administratorių apie pradedamą vykdyti individualią veiklą.

Notarai prašymo formą turi pateikti per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo dėl skyrimo notaro pareigoms dienos.

Advokatai prašymo formą turi pateikti per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos teisės verstis advokato veikla liudijimo išdavimo dienos.

Advokatų padėjėjai prašymo formą turi pateikti per 5 darbo dienas nuo jų įtraukimo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą dienos.

Antstoliai prašymo formą turi pateikti per 5 darbo dienas nuo įtraukimo į Lietuvos antstolių sąrašą dienos.
Kiti individualią veiklą vykdantys, draudėjai prašymo formą turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną.

Jei pasikeičia ar pasipildo gyventojo duomenys (adresas, pagrindinės veiklos kodas, individualios veiklos vykdymo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, darbo laikas), gyventojas privalo per 5 darbo dienas informuoti mokesčių administratorių, pateikdamas Prašymo FR0792).pdf formą.

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas nutraukia individualią veiklą, jis turi informuoti mokesčių administratorių prieš 5 darbo dienas, pateikdamas Prašymo FR0792).pdf formą.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi informuoti mokesčių administratorių apie vykdomą individualią veiklą ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. Gyventojas mokesčių administratorių informuoja pateikdamas Užsienio piliečio ir asmens be pilietybės prašymą įregistruoti (išregistruoti) Mokesčių mokėtojų registre FR0224 formą (toliau – Prašymo FR0224 forma) patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr.255 „Dėl prašymų įregistruoti Mokesčio mokėtojų registre formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 3-64).

Jei pasikeičia ar pasipildo nenuolatinio gyventojo duomenys, gyventojas privalo informuoti mokesčių administratorių per 5 darbo dienas, pateikdamas naują Prašymo FR0224 formą.

Kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas nutraukia individualią veiklą, jis turi informuoti mokesčių administratorių per 5 darbo dienas pateikdamas Prašymo FR0224 formą.

Mokesčių administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdomą individualią veiklą (formą FR0468) arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą nuolatinę bazę Lietuvoje (formą FR0468).

Individualios veiklos vykdymo pažymą gyventojas privalo pateikti, sudarydamas paslaugų teikimo sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis arba parduodamas prekes kitiems asmenims. Tokiu atveju kiti asmenys išmokėdami individualią veiklą vykdančiam gyventojui (išskyrus sporto ir atlikėjų individualią veiklą ir kai individualia veikla besiverčiantis gyventojas gauna pajamų iš nenukirsto miško ar apvaliosios medienos pardavimo) išmokas už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, neišskaičiuoja pajamų mokesčio. O individualią veiklą vykdantis gyventojas pajamų mokestį nuo tokių pajamų GPMĮ nustatyta tvarka pats deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka, mokestiniams metams pasibaigus, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

III. Individualios veiklos pajamos

Individualios veiklos pajamoms priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo, vykdydamas atitinkamos rūšies individualią veiklą (įskaitant ne pinigais gautas pajamas), t. y. joms priskiriamos pajamos, kurios gaunamos iš prekių pardavimo, paslaugų teikimo, pagamintos produkcijos realizavimo ir pan.

Individualios veiklos pajamos (išskyrus sporto ir atlikėjų pajamas, taip pat individualios veiklos pajamas, gautas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą) priskiriamos B klasės pajamoms. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats jas gavęs gyventojas, mokestiniams metams pasibaigus pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Sporto ir atlikėjų individualios veiklos pajamos, taip pat individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, gautos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, priskiriamos A klasės pajamoms. Šie subjektai, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.
GPMĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad pajamų gavimo momentu laikomas momentas, kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Jei gyventojo sudarytuose sandoriuose, priėmimo ir perleidimo aktuose ir kituose dokumentuose numatytos pajamų už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gavimo datos skiriasi nuo faktiškų pajamų gavimo datų, gyventojo pajamos pripažįstamos, tada kai jos faktiškai gaunamos. Todėl pajamų gavimo momentu laikomas momentas, kai gyventojas lėšas gauna grynaisiais pinigais, pinigai pervedami į jo sąskaitą banke, apmokamos jo išlaidos ar pan.

Individualios veiklos turto pardavimo pajamos

Individualios veiklos pajamoms priskiriamos ir pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyventojo įsigytą individualios veiklos turtą, t. y. tokios turto perleidimo pajamos apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir individualios veiklos gautos pajamos. Tai yra, jei gyventojas nusprendžia iš individualios veiklos pajamų neatimti šiai veiklai vykdyti patirtų leidžiamų atskaitymų ir nuo bendros tokių pajamų sumos jis moka 15 proc. pajamų mokestį, individualios veiklos turto perleidimo pajamos taip pat apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jei gyventojas nusprendžia pajamų mokestį skaičiuoti iš individualios veiklos pajamų atėmęs leidžiamus atskaitymus, ir likusią pajamų dalį turi apmokestinti 24 proc. (27 proc. iki 2007-12-31) pajamų mokesčiu, individualios veiklos turto perleidimo pajamos taip pat apmokestinamos taikant 24 proc. (27 proc. iki 2007-12-31) pajamų mokesčio tarifą.

Finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 303 ,,Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 95-4149 ) 11 punkte nustatyta, kad pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos ilgalaikį turtą, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirta tik ta šio individualios veiklos turto įsigijimo išlaidų dalis, kuri nebuvo atskaityta priskiriant leidžiamiems atskaitymams to turto apskaičiuotą nusidėvėjimą (amortizaciją).

Jeigu sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto konkretus kiekvieno sutuoktinio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad abiejų sutuoktinių turimo turto dalys yra lygios (žr. Civilinio kodekso 4.73 straipsnį). Tuo atveju, kai nenutraukus individualios veiklos parduodamas individualioje veikloje naudotas sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, ir sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto konkretus kiekvieno sutuoktinio dalių dydis nenustatytas, turto pardavimo pajamos kiekvieno iš sutuoktinių pajamoms paskirstomos po lygiai. Individualią veiklą vykdančio gyventojo daliai tenkančios turto pardavimo pajamos apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos. Gyventojo sutuoktiniui tenkančios turto dalies pardavimo pajamos priskiriamos ne individualios veiklos, bet sutuoktinio asmeninėms pajamoms.

Pavyzdys

Gyventojas individualioje veikloje naudojo jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį. Vėliau gyventojas automobilį pardavė už 80 000 Lt. Gyventojas taiko 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Kiekvieno iš sutuoktinių šio turto pardavimo atveju gautos pajamos apskaičiuojamas atskirai:

Veiklą vykdančio gyventojo daliai tenkančios turto dalies pardavimo pajamos (40 000 Lt) apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos Gyventojo sutuoktinei tenkančios turto dalies pardavimo pajamos (40 000 Lt) priskiriamos sutuoktinės asmeninėms pajamoms.

Tais atvejais, kai gyventojas vykdo prekybos nekilnojamuoju turtu individualią veiklą, pajamos, gautos iš prekybos nekilnojamuoju turtu laikomos to gyventojo, kuris vykdo individualią veiklą, pajamomis. Nors nekilnojamasis turtas, įgytas santuokoje, yra jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, tačiau nelaikoma, kad gyventojo sutuoktinis taip pat gavo individualios veiklos pajamų.

Gyventojo įsigytas ir individualioje veikloje naudojamas turtas išlieka gyventojui nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl po individualios veiklos nutraukimo, gyventojas individualioje veikloje naudotą turtą gali parduoti kaip savo (ne individualios veiklos) turtą.

IV. Pajamų mokesčio tarifai

Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla, išskyrus individualią sporto ir atlikėjų veiklą, taip pat individualią veiklą pagal verslo liudijimą, turi teisę pasirinkti, kokį pajamų mokesčio tarifą – 15 proc. ar 24 proc. taikyti apmokestinant per kalendorinius metus iš individualios veiklos gautas pajamas.

Jeigu gyventojas nusprendžia iš individualios veiklos pajamų neatimti šiai veiklai vykdyti patirtų leidžiamų atskaitymų, nuo bendros tokių pajamų sumos jis moka 15 proc. pajamų mokestį.

Jei gyventojas nusprendžia pajamų mokestį skaičiuoti iš individualios veiklos pajamų atėmęs leidžiamus atskaitymus, likusią pajamų dalį turi apmokestinti 24 proc. pajamų mokesčiu.

Atkreipiame dėmesį, kad iki 2007 m. gruodžio 31 d. GPMĮ 6 straipsnyje buvo nustatyti pajamų mokesčio tarifai 15 ir 27 procentai, todėl, gyventojas, 2007 metais vykdęs individualią veiklą, turi teisę pasirinkti, kokį pajamų mokesčio tarifą – 15 proc. ar 27 proc. taikyti apmokestinant per 2007 metus iš individualios veiklos gautas pajamas.

Pajamos iš individualios kūrybos veiklos, kurias gyventojas gauna pagal autorines sutartis, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos ir tais atvejais, kai gyventojas vykdo šios rūšies individualią veiklą ir nusprendžia, kad iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų neatims GPMĮ 18 straipsnyje nustatytų leidžiamų atskaitymų. Gyventojas, pagal autorines sutartis vykdantis individualią kūrybos veiklą ir nusprendęs iš gautų šios veiklos pajamų atimti GPMĮ 18 straipsnyje nustatytus leidžiamus atskaitymus, moka 24 proc. pajamų mokestį.

Kelių rūšių individualią veiklą vykdančio gyventojo sprendimas atimti ar neatimti leidžiamų atskaitymų taikomas apmokestinant jo pajamas, gautas iš visų individualios veiklos rūšių.

Išlaidos, susijusios su sporto ar atlikėjų individualia veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais ir, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, negali būti atskaitomos iš pajamų. Todėl pajamoms iš šios veiklos visais atvejais taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Pagal GPMĮ kai kurių rūšių individualia veikla gali verstis ir verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. Verslo liudijimas – GPMĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą. Už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio, t. y. nepriklausančio nuo gaunamų pajamų dydžio, pajamų mokestis. Šis mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą.

V. Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu

5.1. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai

Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką patvirtino Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 ,,Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimų susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 95-4149 , toliau – Tvarka).

Jeigu gyventojas vykdo kelių aiškiai skirtingų rūšių individualią veiklą, su tokios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai GPMĮ nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos toms pajamoms gauti. T. y. prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo išlaidos, nuomos, reklamos, palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio išlaidos, privalomojo socialinio, sveikatos draudimo įmokos, privalomos rinkliavos, mokesčiai ir kitos išlaidos, susijusios su individualios veiklos pajamų gavimu.

5.2. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos

Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas gyventojo pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už gyventojo nusistatytą kainą. Nėra tiksliai nustatyta, nuo kokios vertės turtas laikomas ilgalaikiu, nes jis šiai kategorijai priskiriamas atsižvelgiant ne tik į jo vertę (kainą), bet ir į jo esmę bei naudojimo trukmę. Todėl ilgalaikiam turtui priskiriamas toks turtas, kuris ilgiau kaip vienerius metus naudojamas gyventojo pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ir turto kaina turi būti ne mažesnė už gyventojo kiekvienai turto grupei nusistatytą minimalią kainą.

Gyventojas gali nusistatyti vieną kainą kiekvienai turto grupei arba visoms ilgalaikio turto grupėms, atsižvelgdamas į tą ilgalaikio turto grupę, kuriai priskiriamų turto vienetų įsigijimo kaina yra mažiausia.

Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą ir apie tai informavęs savo gyvenamosios vietos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – AVMI), prieš pradėdamas individualioje veikloje naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir kompiuterių programas, privalo tai pačiai AVMI pateikti užpildytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 372= ,,Dėl Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracijos FR0457 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 1-30) patvirtintos FR0457 formos deklaraciją (toliau – Deklaracija FR0457). Deklaracija FR0457 pateikiama kiekvieną kartą prieš pradedant naudoti kitą (anksčiau nedeklaruotą) ilgalaikį turtą.

Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos gali būti atimamos iš individualios veiklos pajamų lygiomis dalimis per laikotarpį, kuris atitinka tai ilgalaikio turto grupei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą metais.

Gyventojas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti individualios veiklos turto įsigijimo išlaidas, jei tas turtas:

  • priklauso gyventojui nuosavybės teise arba gautas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, ir
  • naudojamas tik individualioje veikloje, t. y. šioje veikloje naudojamas 100 proc., ir
  • deklaruotas Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto Deklaracijoje FR0457, ir
  • nepriskiriamas ilgalaikiam turtui, kurio įsigijimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos.

Jeigu sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto konkretus kiekvieno sutuoktinio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad abiejų sutuoktinių turimo turto dalys yra lygios (žr. Civilinio kodekso 4.73 straipsnį). Tokiu atveju leidžiamiems atskaitymams priskiriama 50 proc. tokio turto įsigijimo kainos (žr. Civilinio kodekso 3.117 straipsnį) nurodytos įsigijimo dokumente, nepriklausomai nuo jos faktinio apmokėjimo.

Leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos tokio turto įsigijimo išlaidos:

  • lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai lengvieji automobiliai naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami,
  • gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos. Tačiau, jeigu gyventojas pakeitė įsigytų gyvenamųjų pastatų ir patalpų paskirtį ir valstybės įmonėje Registrų centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 ,,Dėl statinių matavimų ir apskaitos metodikos patvirtinimo“ patvirtintu Pastatų paskirčių klasifikatoriumi, jas įregistravo kaip negyvenamosios paskirties pastatus ir patalpas, tai tokių negyvenamosios paskirties pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

5.3. Ilgalaikio materialaus turto eksploatavimo išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams

Individualios veiklos turto, t.y. turto, kuris :

  • buvo įsigytas gyventojo vardu (atitinkamai jo sutuoktinio), gautas pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas;
  • buvo deklaruotas Deklaracijoje FR0457 kaip individualios veiklos turtas;
  • yra naudojamas 100 procentų individualioje veikloje eksploatavimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos be apribojimų, neatsižvelgiant, ar to turto įsigijimo išlaidos (ar bet kokia jų dalis) buvo priskirta leidžiamiems atskaitymams, ar ne.

Jeigu individualios veiklos turtas veikloje buvo naudojamas ne visą mokestinį laikotarpį, tai leidžiamiems atskaitymams šio turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos nuo mėnesio, kurį turtas pradėtas naudoti individualioje veikloje.

Kito individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto:

  • kuris priklauso gyventojui nuosavybės teise arba gautas pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, tačiau naudojamas ne tik individualioje veikloje;
  • kuris nepriklauso gyventojui nuosavybės teise (išsinuomoto, naudojamo pagal panaudos sutartį), eksploatavimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal to turto faktinį naudojimą individualioje veikloje. Turto dalies (procentais) priskyrimas individualiai veiklai turi būti deklaruotas mokesčių administratoriui pateiktoje Deklaracijoje FR0457.

5.4. Ilgalaikio materialiojo turto remonto ir rekonstrukcijos išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams

Ilgalaikio materialaus turto, naudojamo individualioje veikloje, remonto išlaidos, jeigu jos per mokestinį laikotarpį neviršija 50 proc. turto vertės, nurodytos Deklaracijos FR0457 14 laukelyje, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos taip:

1. Individualios veiklos turto t. y. turto, kuris:

  • buvo įsigytas gyventojo vardu (atitinkamai jo sutuoktinio), gautas pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas;
  • buvo deklaruotas deklaracijos FR0457 formoje kaip individualios veiklos turtas;
  • yra naudojamas 100 procentų individualioje veikloje,

remonto išlaidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos be apribojimų, neatsižvelgiant į tai ar to turto įsigijimo išlaidos (ar bet kokia jų dalis) buvo priskirta leidžiamiems atskaitymams ar ne.

2. Kito individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto:

  • kuris priklauso gyventojui nuosavybės teise arba yra gautas pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, tačiau naudojamas ne tik individualioje veikloje,
  • kuris nepriklauso gyventojui nuosavybės teise (nuomojamo, naudojamo pagal panaudos sutartis),

remonto išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal to turto faktinį naudojimą individualioje veikloje. Turto dalies (procentais) priskyrimas individualiai veiklai turi būti deklaruotas pateiktoje mokesčių administratoriui Deklaracijoje FR0457.

3. Jeigu remonto išlaidos per mokestinį laikotarpį viršijo 50 procentų turto vertės (visos ar jos dalies, kurios priskyrimas individualiai veiklai deklaruotas Deklaracijoje FR0457) ar buvo atliktas turto rekonstravimas, tai šios remonto ir rekonstravimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirtos tik tuo atveju, kai toks ilgalaikis materialus turtas buvo:

  • deklaruotas kaip individualios veiklos turtas;
  • įsigytas gyventojo (jo sutuoktinio) vardu, įskaitant įsigytą lizingo būdu;
  • naudojamas individualioje veikloje 100 procentų.

 Šios išlaidos bus laikomos atskiru ilgalaikio materialiojo turto vienetu ir atimamos iš individualios veiklos pajamų lygiomis dalimis per laikotarpį, kuris atitinka tai ilgalaikio turto grupei PMĮ 1 priedelyje nustatytą nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą.

Turto vertė, kurios pagrindu nustatomas remonto išlaidų lyginamasis svoris nuo šios vertės (viršija ar neviršija 50 proc. turto vertės), apskaičiuojama taip: iš turto pirkimo (įsigijimo) dokumentuose (jeigu individualioje veikloje naudojamas ne gyventojo vardu įsigytas turtas, gali būti ir kitokie dokumentai, pvz., sandorio), turinčiuose juridinę galią, nurodytos kainos atimama tos kainos (be PVM) dalis, kuri atitinka to turto sąlyginio nusidėvėjimo per laikotarpį iki to mokestinio laikotarpio, kurį turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas arba jo dalis priskirta naudoti individualioje veikloje, suma.

Turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. 303 (Žin., 2002, Nr. 95-4149).

5.5. Kompiuterių programų įsigijimo išlaidos

Kompiuterių programų įsigijimo išlaidos gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams tik tokiu atveju, jeigu šios programos įsigytos iš nepriklausomų asmenų ir nėra įsigytos iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose arba gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tokių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl Tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 110–4021; 2004, Nr. 130-4684). Kompiuterių programų susikūrimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos.

5.6. Kitos išlaidos, kurių priskyrimas leidžiamiems atskaitymams ribojamas

*Išlaidos, kurių priskyrimas leidžiamiems atskaitymams ribojamas: *

  • reklamos išlaidos, skirtos informacijai, susijusiai su individualia veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus ir susijusius asmenis, informuoti;
  • nakvynės, registravimosi dalyvauti konferencijoje, simpoziume, parodoje ar kitokiame renginyje, susijusiame su gyventojo individualia veikla, išlaidos bei kelionės išlaidos, jeigu gyventojas išvykimą iš nuolatinės veiklos vykdymo vietos yra įforminęs atitinkamu aktu, kuriame nurodyta išvykimo tikslas, vykdytos užduotys, susijusios su individualia veikla. Jeigu išvykimas susijęs tiek su individualios veiklos vykdymu, tiek su asmeniniais gyventojo tikslais, akte turi būti nurodyta ir pagrįsta, kokia dalis su išvykimu susijusių išlaidų priskirtina individualiai veiklai, ir tik ši dalis išlaidų gali būti priskirta leidžiamiems atskaitymams ;
  • sumokėtų stojamųjų narių įnašų ir narių mokesčių suma, tačiau ne daugiau kaip 0,2 procento individualios veiklos pajamų, jei stojamieji įnašai, narių mokesčiai sumokami vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams;
  • sumokėtų palūkanų dalis, neviršijanti atitinkamo laikotarpio trukmės paskolų palūkanų normos vidurkio, skelbiamo Lietuvos banko, ir galiojusio sandorio, pagal kurį mokamos palūkanos, sudarymo dieną, skaičiuojant pagal kiekvieną skolinį įsipareigojimą (jei Lietuvos banko statistikos nėra – neviršijanti praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio, kuris skelbiamas „Valstybės žiniose“);
  • išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jei šios išmokos yra susijusios su jas išmokančio gyventojo ir jas gaunančio užsienio vieneto įprastine veikla, išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti ir tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys.

5.7. Leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos išlaidos

Leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos išlaidos:

  • pridėtinės vertės mokestis, PVM mokėtojo mokamas į biudžetą, ir pajamų mokestis, nustatytas GPMĮ;
  • pirkimo (importo) PVM, gyventojo, esančio PVM mokėtoju, įtrauktas į PVM atskaitą;
  • sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus;
  • išlaidos paramai ir dovanoms;
  • reprezentacijos išlaidos;
  • išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, jeigu jos neatitinka finansų ministro 2002-09-25 įsakymu Nr. 303 patvirtintoje su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkoje nustatytų kriterijų;
  • išmokos užsienio gyventojams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėse teritorijose;
  • gyventojo padarytos žalos atlyginimas;
  • išmokos, nuo kurių gyventojas privalėjo išskaityti pajamų arba pelno mokestį, tačiau jo neišskaitė;
  • kitos išlaidos, kurios yra nesusiję su individualios veiklos pajamų uždirbimu ir (arba) yra neįprastinės vykdomai individualiai veiklai.

5.8. Išlaidas pagrindžiantys dokumentai

Individualios veiklos išlaidos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyta:

  • prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo (fizinio asmens) vardas, pavardė ir asmens kodas;
  • prekių ar paslaugų pirkėjo (fizinio asmens) vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip.

5.9. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką patvirtino Finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 304 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 95-4150). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, patirtos išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tokia pačia tvarka kaip ir nuolatinio Lietuvos gyventojo, kiek tai neprieštarauja Finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 304 patvirtintai tvarkai.

VI. Buhalterinės apskaitos tvarkymas

Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla (išskyrus įsigijusius verslo liudijimus), tvarkydami buhalterinę apskaitą, turi vadovautis Buhalterinės apskaitos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 18-785). Šios Taisyklės netaikomos ūkininkams, ir gyventojams, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, tvarkantiems apskaitą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 1333 ,,Dėl Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 104-2989), gyventojams, iš individualios veiklos gaunantiems tik pajamų iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje, ir pajamų už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), gyventojams, besiverčiantiems tik sporto ir atlikėjų veikla ir gaunantiems iš šios veiklos tik A klasės pajamų.

Gyventojai, tvarkydami buhalterinę apskaitą, taiko paprastąjį įrašą. Jei gyventojas naudoja kompiuterines apskaitos programas, yra PVM mokėtojas ir pan., jis gali tvarkydamas buhalterinę apskaitą taikyti dvejybinį įrašą.

Gyventojas, nusprendęs iš pajamų, gautų iš individualios veiklos, neatimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatytų leidžiamų atskaitymų (išlaidų), privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalą (toliau – Pajamų apskaitos žurnalas). Gyventojas, nusprendęs iš pajamų, gautų iš individualios veiklos, atimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatytus leidžiamus atskaitymus (išlaidas), privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą (toliau – Pajamų–išlaidų apskaitos žurnalas). Jei gyventojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, taiko dvejybinį įrašą, jis gali nepildyti šių žurnalų, jei iš jo pildomų apskaitos registrų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis.

Gyventojas, nusprendęs iš gautų individualios veiklos pajamų neatimti leidžiamų atskaitymų, privalo pildyti vieną Pajamų apskaitos žurnalą visoms individualios veiklos rūšims. Notarai, kurie pildo notarinį registrą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos notariato įstatymu (Žin., 1992, Nr. 28-810), gali nepildyti Pajamų apskaitos žurnalo. Gyventojas, nusprendęs atimti iš pajamų leidžiamus atskaitymus, privalo pildyti atskirus Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalus visoms vykdomoms individualios veiklos rūšims.

Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), privalo išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau vadinama – pirkėjas) vieną iš toliau nurodytų apskaitos dokumentų: prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą, kasos aparato kvitą.

Reikalavimus prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitui nustato Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1976 (Žin., 2002, Nr. 120-5408). Gyventojas, išrašydamas šį kvitą, nepildo rekvizito „verslo liudijimo numeris ir jo išdavimo data“.

Reikalavimus sąskaitai faktūrai, PVM sąskaitai faktūrai ir jų naudojimui nustato mokesčių įstatymai, buhalterinę apskaitą reglamentuojantys įstatymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 780 ,,Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 55-2185; Žin., 2004, Nr. 56-1941; Žin., 2004, Nr. 148-5351).

Reikalavimus kasos aparato kvitui, jo naudojimo tvarką nustato Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522).

Jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, jo prekių pardavimas, paslaugų teikimas įforminamas pasirinktinai prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu arba sąskaita faktūra.

Jeigu gyventojas yra PVM mokėtojas, jis privalo pirkėjui išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau, jeigu pirkėjas yra fizinis asmuo ir pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nėra apmokestinamasis asmuo, gyventojas prekių pardavimui, paslaugų teikimui įforminti naudoja prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą, į kurį įrašo PVM tarifą ir sumą.

Jei gyventojas yra įsigijęs ir savo veikloje naudoja kasos aparatą, tai jis privalo išduoti pirkėjui kasos aparato kvitą, o pirkėjui paprašius – prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą arba sąskaitą faktūrą (jei gyventojas nėra PVM mokėtojas) arba PVM sąskaitą faktūrą (jei gyventojas yra PVM mokėtojas).

VII. Metinė pajamų mokesčio deklaracija

Individualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs tiek A klasės, tiek B klasės pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį, joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.

Individualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, per 2007 metų mokestinį laikotarpį gavęs tiek A klasės, tiek B klasės pajamų, pajamas už 2007 metus deklaruoja Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formoje GPM305 (toliau – Deklaracija) iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. Deklaracijos forma, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-11-19 įsakymu Nr. VA-72 (Žin., 2007, Nr.123-5058).

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų vykdant individualią veiklą, pildo GPM305V priedą ir Deklaraciją.

Deklaracijos turi teisę neteikti individualia sportininko ar atlikėjo veikla besiverčiantys gyventojai, kurie nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) GPMĮ 21 str. 1 dalyje nurodytas išlaidas ir kurie per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestis jau buvo išskaičiuotas mokestiniame laikotarpyje.

Pateikdamas Deklaraciją, Lietuvos nuolatinis gyventojas gali iš visų per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atimti metinius neapmokestinamąjį ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydžius (MNPD ir MPNPD) bei patirtas išlaidas: gyvybės draudimo įmokas, pensijų įmokas, palūkanas už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, taip pat sumas, sumokėtas už studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijas, išlaidas už vieną per 2004-2009 metus įsigytą kompiuterį su programine įranga GPMĮ 21 straipsnio nustatyta tvarka.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, turi pateikti metinę nenuolatinio gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formą ir mokėtiną pajamų mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, kurį per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos individualios veiklos pajamos, gegužės 1 dienos.

VIII. Įregistravimas PVM mokėtoju

Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, privalo registruotis PVM mokėtojais tuomet, kai bendra atlygio už vykdant paminėtą ekonominę veiklą, patiektas prekes ir/arba suteiktas paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt. Kai gyventojų gauta bendra atlygio suma neviršija 100 000 litų, tai jie gali registruotis PVM mokėtojais savanoriškai. Skaičiuojant 100 000 Lt atlygio ribą yra atsižvelgiama į visą apskaičiuotą atlyginimą už gyventojo tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas), neatėmus jo paties sumokėto arba mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėto pajamų mokesčio sumos.

Tuo atveju, kai gyventojas vykdo individualią veiklą ir kitokią ekonominę veiklą, pvz.: gauna autorinį atlyginimą, tai skaičiuojant 100 000 Lt ribą yra atsižvelgiama į atlygį gautą iš vykdomos individualios veiklos, autorinį atlyginimą ir atlygį iš kitos vykdomos ekonominės veiklos.

Gyventojas, apskaičiuodamas savo 12 paskutiniųjų mėnesių atlygį iš vykdomos ekonominės veiklos, į 100 000 Lt ribą neturi įtraukti gautų avansinių sumų, o taip pat ir atlygio už ilgalaikio turto, naudoto šio gyventojo ekonominėje veikloje ir už savo asmeninio turto tiekimą (pardavimą), jeigu tokie pardavimai yra atsitiktiniai sandoriai ir gyventojas įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla.

Tačiau, gyventojai, vykdantys individualią (ekonominę) veiklą, už parduodamą nekilnojamą ir kilnojamą turtą (kai šie sandoriai nėra atsitiktinio pobūdžio) turi skaičiuoti PVM, jei yra įvykdytos tokios sąlygos:

  • parduodamas ar kitaip nuosavybės teise perleidžiamas turtas yra:
    • žemė statyboms (žeme statyboms laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai),
    • nauji pastatai ar statiniai bei jų dalys (naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas ar baigtas pastatas ar statinys bei jų dalys – 24 mėnesius po jų užbaigimo),
    • kilnojamasis turtas (pvz., automobiliai).
  • už per paskutiniuosius 12 mėnesių parduotą ar kitaip perleistą kito asmens nuosavybėn turtą gauta bendra atlyginimo suma viršija 100 000 Lt .

Nuo 2004-05-01, Lietuvai tapus ES valstybe nare, PVM mokėtojais privalo registruotis ir tokie gyventojai (ūkininkai, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, ir gyventojai, vykdantys ekonominę veiklą (besiverčiantys individualia, profesine, sporto, žemės ūkio ar kitokia veikla), kurie iš ES valstybių narių PVM mokėtojų ar kitų apmokestinamųjų asmenų, kurie privalo registruotis PVM mokėtojais, įsigyja prekes ir visų įsigytų prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino ES valstybėje, iš kurios prekės buvo atgabentos) einamaisiais kalendoriniais metais yra didesnė kaip 35 000 Lt.

Svarbu pažymėti, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. visiems gyventojams, įsigijusiems iš ES valstybės narės naują transporto priemonę atsiranda prievolė sumokėti į biudžetą naujos transporto priemonės įsigijimo PVM.

IX. Valstybinis socialinis draudimas

Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla moka 50 proc. bazinės pensijos (toliau – BP) dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijos daliai ir 15 proc. nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų papildomai pensijos daliai. Valstybinio socialinio draudimo įmoka bazinei pensijai yra 50 procentų bazinės pensijos dydžio (nuo 2006 m. liepos 1 d. ši įmoka buvo 115 Lt per mėnesį, o nuo 2007 m. vasario 1 d. – 133 Lt). Įmokos bazinei pensijai mokamos kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos.

15 proc. dydžio įmokos nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų papildomai pensijos daliai mokamos, jeigu pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal GPMĮ, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų (nuo 2006 m. liepos 1 d. – 600 Lt, o nuo 2007 m. liepos 1 d. – 700 Lt). Įmokos papildomai pensijai gali būti mokamos kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki metinės pajamų deklaracijos pateikimo termino paskutinės dienos.

Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, draudžiasi valstybiniu socialiniu draudimu bazinei pensijai (įmokos dydis – 50 proc. bazinės pensijos).

X. Privalomasis sveikatos draudimas

Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD). PSD įmoka sudaro 30 proc. metinėje Deklaracijoje apskaičiuotos pajamų mokesčio nuo individualios veiklos pajamų sumos, bet per mėnesį ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. 2006 metais valstybės biudžeto įmoka už valstybės lėšomis draudžiamuosius asmenis buvo 304,40 Lt, o 2007 metais – 353,20 Lt. Vadinasi, iki 2008 metų gegužės 1 d. asmenys, 2007 metais vykdę individualią veiklą, privalės apskaičiuoti ir, jei reikia – trūkstamą dalį tarp faktiškai sumokėtos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos nustatytu terminu sumokėti į AVMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

XI. Kur galima kreiptis dėl išsamesnės informacijos

Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, išsamesnę informaciją gali gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje http://www.vmi.lt/ ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų teritoriniuose skyriuose. Interneto svetainės rubrikoje Gyventojams/Individuali veikla Jūs rasite išsamią informaciją visais dominančiais, su individualia veikla susietais klausimais bei šią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Lietuvos respublikos įstatymų paieška…
Valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentų paieška…

Views All Time
Views All Time
4338
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn