Švaresnės energijos šalininkai mano, jog geriausias būdas ekonominei krizei įveikti – įsisavinti pažangius vėjo, saulės ir vandens energetikos verslus. ES reikalavimas iki šių metų pabaigos uždaryti Ignalinos atominę elektrinę šalį įspeitė į kampą. Naujoji valdžia tik dabar pradėjo svarstyti, kaip plėtoti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą.

Vėjas pildys biudžetą

Pasak alternatyviosios energetikos specialistų, iš vėjo gauta elektros energija galėtų aprūpinti penktadalį Lietuvos gyventojų. Atnaujinus tinklų linijas šį skaičių galima padvigubinti.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas Alvydas Naujėkas, tvirtino, jog tuomet šalies biudžetas taptų netgi perteklinis, nes nereikėtų iš kaimyninių šalių pirkti kuro termofikacinėms elektrinėms.

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, naują elektrinę ketinta pastatyti iki 2015 metų. Anot specialistų, jau dabar aišku, kad tai atsitiks vėliau.

Pirminiais skaičiavimais, statybos gali kainuoti apie 20 mlrd. litų. Todėl Lietuvai nieko kita nelieka, tik surasti, kaip aprūpinti šalį elektros energija artimiausiems šešeriems ar daugiau metų.

Didžioji dalis energijos bus išgaunama vienu iš labiausiai aplinką teršiančių būdų – šiluminėse elektrinėse. Jei šia problema būtų susirūpinta anksčiau, Lietuva kaip Danija, Vokietija, Olandija ir kitos Europos šalys galėtų nors dalį energijos išgauti iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių.

Viena iš galimų alternatyvų – vėjo jėgainių parkai ne tik sausumoje, bet ir jūroje. Daugelyje Europos šalių atsinaujinančiai energijai skiriama pirmenybė prieš kitus energijos šaltinius. Vienas didžiausių vėjo ir kitos alternatyviosios energetikos privalumų – šalis naudoja vidinius atsinaujinančius resursus: vėją, saulę, vandenį.

Švarios energijos šalininkai akcentuoja, jog kuo daugiau elektros pagaminama iš vidinių resursų, tuo šalis mažiau priklausoma nuo tarptautinių energetikos monopolijų.

Europa jau suprato priklausomybės nuo kitų energijos tiekėjų kainą, kai Rusijos monopolininkė „Gazprom“ visiškai nutraukė gamtinių dujų tiekimą į Europą per Ukrainos dujotiekius.

Ne skatina, o stabdo

Didžiausia kliūtis vėjo jėgainių plėtrai Lietuvoje, anot A.Naujėko, 2004 metais Vyriausybės patvirtinta skatinimo tvarka. Ji numatė konkurso būdu išdalinti investuotojams 215 megavatų kvotą.

„Šią programą galėčiau pavadinti ne skatinimo, bet stabdymo. Kvotos supriešino verslo atstovus. Kiekvienas norėjo teisės į didesnio galingumo elektrines“, – išsakė savo nuomonę A.Naujėkas. Jis mano, kad būtent dėl to vietoj numatomų elektrinių, kurių bendra galia būtų 215 megavatų, dabar jų apimtis tik 56 megavatai.

Iki šių metų pabaigos Lietuva įsipareigojusi ES išgauti septynis procentus elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Kol kas „švari“ energija Lietuvoje sudaro tik 3,5 proc. Daugiausiai išgauna Kauno hidroelektrinė. Tik vieną procentą sudaro iš vėjo gauta energija. A.Naujėkas mano, kad septynių procentų reikalavimą įvykdyti bus tiesiog neįmanoma.

„Investuotojų atsirastų, jei tam būtų sukurtos palankesnės sąlygos“, – mano A.Naujėkas.

Jis patvirtino, kad, palyginti su kaimynų išnaudojamais atsinaujinančios energijos šaltiniais, Lietuva velkasi gale.

Didžiausi investuotojai į vėjo energetiką šiuo metu yra naftos korporacijos. „Jos strategiškai žiūri į ateitį. Verslo magnatai supranta, kad naftos atsargos greitai baigsis“, – kalbėjo A.Naujėkas.

30 centų nebepakanka

A.Naujėko valdoma įmonė „Vėjų spektras“ turi kelis vėjo jėgainių parkus. Į 30 megavatų parką įmonė investavo 130 mln. litų.

„Nebeturėjome, kur trauktis. Bet tokiomis sąlygomis į vėjo jėgaines investuoja tik nesveiki optimistai, – konstatavo pašnekovas. – Investicijų kaštai išaugo kelis kartus, o elektros supirkimo kaina nesikeitė.“

Dabar, pasak jo, pastatyti tokį vėjo jėgainių parką kainuotų vos ne dvigubai daugiau – apie 240 mln. litų.

A.Naujėkas mano, jog vėjo energetika nebuvo intensyviai plėtojama dėl mažos elektros supirkimo kainos. Iki šių metų pradžios vėjo jėgainių pagaminta elektros energija buvo superkama po 22 centus už kilovatvalandę. Investicija į vėjo jėgaines tokiomis sąlygomis verslininkams atsiperka maždaug po 15 metų.

Nuo šių metų pradžios kaina pakelta iki 30 centų.

„Pakelti kainą prašėme pagal 2007 metų duomenis. Tuomet tai atrodė gana neblogas variantas. Bet rinka nestovi vietoje, prasidėjo ekonominė krizė, bankai labai konservatyviai žiūri į projektus, viskas pabrango, ir ši suma jau neatrodo didelė“, – kalbėjo vėjo elektrinių asociacijos prezidentas.

Atominėje elektrinėje pagaminta kilovatvalandė superkama truputį daugiau nei už šešis centus.

„Į kainą neįeina amortizacijos mokesčiai, valstybinės subsidijos, kurios sudarytų milijardinę sumą. Jei šias sumas pridėtume prie elektros kainos, tai viena kilovatvalandė kainuotų per dvidešimt centų“, – tvirtino vėjo jėgainių specialistas.

Jo teigimu, šiluminėje elektrinėje pagaminta energija kainuoja apie 30 centų už kilovatvalandę.

Lengvatos kainuos kitiems

A.Naujėkas tvirtino, jog verslininkams būtų naudingesnis ne kainos didėjimas, o leidimas įsisavinti ES struktūrinių fondų projektus. Iki šiol verslininkai negali prašyti ES paramos investicijoms į vėjo jėgainių parkus.

„Tai būtų akivaizdesnė parama, nei supirkimo kainos kėlimas“, – mano A.Naujėkas.

Specialisto nuomone, šalyje trūksta įstatymų, kurie reglamentuotų vėjo jėgainių parkų steigimą, jų veiklos vystymą.

Lietuvos ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba sakėsi nesuprantantis, kuo nepatenkinti verslininkai.

„Elektros supirkimo kainą pakėlėme, garantuojame, jog už fiksuotą mokestį iki 2020 metų pirksime visą pagamintą produkciją, taip pat teikiama keturiasdešimties procentų nuolaida prisijungimui prie tinklų“,– stebėjosi valdžios atstovas.

Valdininko manymu, šiuo metu verslininkams to turėtų užtekti. „Visos lengvatos kažkam kainuoja. Tuos pinigus mes turime atsimti iš kitų“, – aiškino A.Zaremba.

Į priekaištą dėl paramos iš struktūrinių fondų A Zaremba atsakė: „Iki 2013 metų paraiškos gauti paramą jau paduotos. Kaip bus toliau, dar neaišku.“

Valdžios požiūris keičiasi

Vėjo elektrinių asociacijos prezidentas pastebėjo, jog naujai išrinkta valdžia stengiasi padėti ir domisi alternatyviosios energetikos plėtra.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai visai neseniai patys atvyko apžiūrėti, kaip veikia vėjo jėgainės. Vėjo elektrinių asociacijos jie teiravosi, kas trukdo plėsti elektrinių pajėgumus.

„Naujoji valdžia su mumis bent jau kalbasi, todėl, manau, vėjo jėgainių projektai turėtų pajudėti iš mirties taško. Pirmą kartą Vyriausybės vadovas mus pakvietė pas save, skyrė laiko mūsų problemoms išklausyti“, – džiaugėsi A.Naujėkas.

Vyriausybės pavedimu įsteigta valstybinė komisija vis dėlto ketina pašalinti trukdymus alternatyviosios energetikos investuotojams gauti ES paramą, skirtą Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmėms.

Naujai kuriamoje Energetikos ministerijoje, pasak premjero A.Kubiliaus, bus ir Atsinaujinančių energijos išteklių departamentas.

„Aplinkos ministerija buvo daugiau suinteresuota mūsų verslo sėkme nei Ūkio ministerija. Dabar turėsime savo atstovus ir Energetikos ministerijoje“, – džiaugėsi A.Naujėkas.

Jūriniai parkai – brangūs

Lietuvoje šiuo metu dviejų veikiančių vėjo jėgainių parkų ir kelių pavienių elektrinių bendra galia – 56 megavatai.

Dar du parkai – keturiolikos ir dvidešimties megavatų galios – jau baigiami pastatyti. Kartu su šiomis veikiančiomis, bet dar neatiduotomis eksploatuoti elektrinėmis Lietuvoje galima būtų išgauti 70 megavatų galią.

Tiek elektros užtektų aprūpinti beveik visą Klaipėdos miestą.

Prieš keletą metų vėjo elektrinių statyboms trukdė gyventojų nenoras šalia namų matyti vėjo malūnus. A.Naujėkas teigė, jog dabar žmonių požiūris pasikeitęs ir vėjo jėgaines gyventojai priima kaip neatsiejamą kraštovaizdžio elementą.

Vis dėlto, anot A.Naujėko, kartais atsiranda vietinis „reketuotojas“, kuris naudojasi palankia situacija sukurstyti aplinkinius gyventojus ir išprašyti kuo daugiau pinigų už nuomojamą žemę.

Šios problemos būtų galima išvengti vėjo jėgaines statant jūroje. Mokslininkai mano, jog ateityje didžiąją vėjo energetikos pasaulyje dalį sudarys jūrinė vėjo energetika.

Investuotojai į vėjo jėgainių parkus jūroje, anot A.Naujėko, kitose šalyse gauna išskirtines sąlygas. Tokie projektai – brangesni.

„Tai jau net ne šimtai milijonų, o milijardai litų“,– tvirtino A.Naujėkas.

Tokių parkų aptarnavimas taip pat sudėtingesnis, jūros jėgainės ir atsiperka per ilgesnį laiką.

Lietuvos mokslininkai taip pat tyrė galimybes statyti tokius vėjo jėgainių parkus. Numatytos ir vietos vėjo jėgainių parkams jūroje.

Tačiau dėl projektų brangumo norinčiųjų investuoti į šią sritį nedaug. Valdžia taip pat neturi aiškios pozicijos. Lietuvos strateginis komitetas nusprendė, kad vėjo energetika jūroje bus plėtojama po 2010 metų. Iki to laiko nuspręsta patyrinėti galimą vėjo elektrinių poveikį aplinkai bei parinkti tinkamiausius sprendimus siekiant išvengti įvairių interesų, tokių kaip žvejyba, jūrų transportas, poilsis ir aplinkosauga, konfliktų.

Dainius Kreivys
ūkio ministras

Žvelgiant į ateitį, išeitis iš susidariusios padėties energetikoje galėtų būti alternatyvieji energijos šaltiniai. Todėl Vyriausybės programoje šiai sričiai yra skirta labai daug dėmesio. Ieškoma būdų, kaip pritraukti investuotojus ir sudaryti sąlygas vėjo jėgainėms statyti. Tačiau finansuoti projektus iš ES struktūrinių fondų kol kas nėra galimybės. Baltijos jūroje vėjo jėgainės galėtų atsirasti pritraukus privatų kapitalą. Tiesa, augant globaliam energijos poreikiui, pasaulinės tendencijos rodo, kad visiškai atsisakyti anglies, naftos ir dujų nepavyks. Reikalingi dideli energetiniai pajėgumai, todėl bus vartojami visi energijos šaltiniai. Vadinasi, apie atsinaujinančią energiją kalbėti kaip apie vienintelę išeitį uždarius IAE negalima.

Elektros gamyba iš alternatyvių energijos išteklių:

22 proc. – Danijoje,

9 proc. – Ispanijoje,

3,5 proc. – Lietuvoje.

Views All Time
Views All Time
2607
Views Today
Views Today
1
0 0