Avietės – labai sena kultūra. Ir šiandien mes mėgstame avietes dėl jų skanių ir aromatingų, pasižyminčių dietinėmis bei vaistinėmis savybėmis. Jų uogose esančias medžiagas lengvai pasisavina žmogaus organizmas, jos neutralizuoja gyvulinės kilmės organines rūgštis, gerina medžiagų apykaitą ir profilaktiškai vartojamos nuo įvairių susirgimų.
Avietės – medingas augalas. Jos nenukenčia nuo pavasarinių šalnų, lengvai dauginasi ir greitai pradeda derėti. Kad avietynas gausiai ir kuo ilgiau derėtų, nepamirškime pagrindinių darbų:

Vegetacijos pradžioje

Atidžiai išpjaustyti žievėplaišas, degulių ir kitų ligų sukėlėjų bei kenkėjų pažeistus stiebus, retinti krūmus. Šienauti kiaulpienes, nes pavasarį jų žiedais minta paprastojo avietinuko vabalai.

Prieš žydėjimą

Išpjauti ir sunaikinti vystančius avietinių muselių pažeistus jaunus stiebus.

Vasaros metu

Nepertręšti azoto trąšomis, neleisti avietėms sutankėti. Sergančias virusinėmis ligomis iškasti ir sudeginti. Paprastojo avietinuko ir kekerinio puvinio pažeistas uogas surinkti į atskirą indą ir užkasti.

Uogas nuskynus

Nedelsiant iki žemės paviršiaus išgenėti atiderėjusius ar neišsivysčiusius, ligų bei kenkėjų pažeistus jaunus stiebus.

Lapams nukritus

Norint sunaikinti žiemojančius kenkėjus bei ligų sukėlėjus, reikia purenti tarpueilius, lapus užkasti arba pašalinti. Pakrūmius mulčiuoti durpėmis.

Paruošė konsultantė augalininkystei Rima Balsytė

Views All Time
Views All Time
8104
Views Today
Views Today
1
0 0