Yra dvi naujienos. Ir kaip visada – viena
gera, kita bloga. Geroji yra ta, kad mes ilgiau gyvensime (statistiškai,
žinoma), blogoji – nelabai aiškios perspektyvos su mūsų pensija.

Socialinis draudimas yra greičiau solidarumo mokestis – kiek
tą dieną yra surinkta pinigų, tiek ir gali išmokėti valstybė. O kai senės
visuomenė, bus daugiau pensininkų ir mažiau tų, kurie uždirbs pinigus, vadinasi,
visiems teks po mažiau. Tiesa, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo
pensija tarsi ir būtų tai, ką mes uždirbome ir sutaupėme. Bet Konstitucija
pinigų negamina, o su panašiomis problemomis susiduria ne tik Lietuva, bet ir
visas pasaulis. Tad geriau jau šiandien pačiam pasirūpinti savo būsimomis
pajamomis nei po dvidešimt metų nuskurusiam piktintis valdžia.

O kaip tuo rūpintis? Aišku, investuojant. Šis žodis
pasaulinės krizės aklivaizdoje tapo kone keiksmažodžiu. Juk tiek daug iš mūsų
taip noriai prieš keletą metų investavo į pačias rizikingiausias rinkas, o
šiandien graužia nagus, nes portfelių vertė sumažėjo dvigubai.

Tačiau nepaisant to, vis tiek rekomenduoju paskaityti Jimo
Mellono ir Alo Chalabi knygą „10 geriausių investicijų artimiausiems dešimt metų“. Pirmiausia
todėl, kad dar kartą susimąstysite apie „Sodrą“. Ir ne tik apie tai, kad dabar
trūksta gausybės pinigų. O apie ateitį, kada jų, labai tikėtina, trūks dar
daugiau.

Antra, suprasite, kad investicija į senelių namus labai
apsimoka. Juk bus paklausa: kur gyvens garbūs senoliai. Beje, gal tai yra idėja
ir mūsų šaliai. Juk klimatas nuosaikus, gal tik saulės per mažai, gamta graži.
Kodėl negalėtume tapti pasaulio senelių namais? Na, gerai, bent jau Europos
Sąjungos. Utopiška? Na, gerai, žiemą čia niekas nenorės gyventi, tačiau pusę
metų seneliai gali praleisti čia, o kitą – Italijoje ar Pietų Prancūzijoje. Gal
kaip tik čia mūsų vyriausybė turėtų investuoti, o ne renovuoti daugiabučius?

Šioje knygoje įdomiausia tai, kad aptariamos tos ekonomikos
šakos, kurios gali iškilti artimiausiu metu.

Beje, skyrių apie investavimą į nekilnojamąjį turtą
tikrai visiems siūlau perskaityti. Kada jį perskaitai, supranti, kokia lietuvius
buvo apėmusi masinė psichozė dar prieš metus perkant iš eilės bet kokius būstus.
Ir taip pat supranti, jog Gitanas Nausėda milijonu procentų teisus, teigdamas,
jog nekilnojamasis turtas Lietuvoje pigs.

Dar viena įdomi mintis – po dvidešimties metų grynieji
pinigai bus išstumti. Už viską atsiskaitinėsime elektroniniu būdu. Tiesa, tuo
abejoju. Juk reikia numatyti tokius atvejus, kai dingsta elektra ar sutrinka
atsiskaitymas. Kas tada? O tai gali nutikti, nes ateityje vis daugiau ir daugiau
suvartosime energijos, o jei šio klausimo neišspręsime, tai įvairiausių
energijos tiekimo sutrikimų tik daugės.

Tad suprantama, kad knygos autoriai atkreipia dėmesį ir į
šią idėją. Ypatingą dėmesį skiria saulės energijai. Nesu technologas, tad
negaliu įvertinti, kiek toli yra pasistūmėta saulės energiją paverčiant elektra.
Ar tai tikrai yra komerciškai patrauklu. Knygos autoriai perversmo tikisi iš
puslaidininkių panaudojimo šioje srityje. Prisiminkime, kaip tobulėja
kompiuteriai – kaip kokie maži vaikai: ne dienomis, bet valandomis. Jei taip
tobulės technologijos, susijusios su saulės energija, tai akivaizdu, kad jos
taps labai perspektyvios. Įsivaizduokime, kad kiekvienas namas pasigamina tiek
energijos, kiek jos reikia. Juodžiausias košmaras dabartiniams elektros
tiekėjams bei gamintojams.

Ir vėl pagalvojau apie mūsų valstybę bei mūsų energetines
bėdas. Labai daug kalbama apie atsinaujinančios energijos šaltinius, bet kas
daroma? Gal čia ir mūsų vyriausybė galėtų investuoti?

Beje, Vatikanas investuoja biržose ir iš to uždirba pinigų.
Kodėl mūsų vyriausybė taip nedaro? Juk tokia idėja buvo iškelta tada, kai buvo
daroma pensijų reforma. Pagal šį sumanymą tai darytų „Sodra“, kuri dalį
surenkamų lėšų skirtų būtent investavimui. Būtų galvojama apie Lietuvos
strateginius interesus ir tomis kryptimis investuojama. Na, statysime atominę
elektrinę, tad gal reikėtų investuoti ir į uraną, kurio mums reiks? Beje, tą
daryti pataria ir šios knygos autoriai. Investavimo kryptys būtų visiems viešai
aptariamos, tad gal ir kiekvienas pilietis ramiau jaustųsi? Deja, tuo metu
laimėjo bankų interesai, o šios idėjos buvo atsisakyta.

Tad Vyriausybė neinvestuos ir dabar tikrai negalvoja, kokias
pensijas gaus tie, kurie šiandien sąžiningai moka mokesčius. O viskas juda to
link, kad pensijos bus mažos. Tad priminsiu – skęstančiųjų gelbėjimas
priklauso nuo pačių skęstančiųjų.

Autoriaus
tinklaraštis

Views All Time
Views All Time
5610
Views Today
Views Today
1
0 0