Europiečių kišenėse euras žvanga jau penkerius metus, tačiau žmonės dėl to nesijaučia laimingi. Tiesa, daugelis iš jų pripažįsta, kad bendra valiuta yra privalumas. Eurobarometro apklausų duomenimis, per penkerius metus euro rėmėjų skaičius sumažėjo, o kai kuriose šalyse – Italijoje, Olandijoje ir Graikijoje, dauguma gyventojų reiškia net neigiamą nuomonę.

Euro zonos gyventojai, paklausti apie tai, kokį efektą daro euras, kaip susitarę atsako vieningai: jie pripažįsta, kad euras palengvino galimybę palyginti kainas ir kad keliauti iš šalies į šalį tapo lengviau, ir netgi mano, kad bendra valiuta daro ES stipresnę pasaulio ekonomikoje. Tačiau stulbina tai, kad net 93 proc. iš jų yra įsitikinę, jog euras išprovokavo kainų augimą. Ir jie nemano, kad tai turėjo reikšmingą įtaką palūkanų normoms, augimui ir vystymuisi, užimtumui ir viešiesiems finansams.

Kokios perspektyvos laukia euro? Kokią įtaką bendroji Europos valiuta daro Europos Sąjungai ir kaip ji veikia už ES ribų? – į šiuos ir kitus aktualius klausimus ieškota atsakymų sausio 9 d. popietę Europos Parlamento Liberalų ir demokratų už Europą aljanso surengtame seminare- „Bendrosios Europos valiutos perspektyvos ir įtaka Europos Sąjungoje ir už jos ribų“.

Seminaras surengtas neatsitiktinai- į euro zoną ką tik įsiliejo Slovėnija, sukanka penkeri metai, kai cirkuliuoja ES banknotai ir aštuoneri metai nuo bendrosios Europos valiutos atsiradimo finansinėse rinkose.

Kalbėtojai – Belgijos finansų ministras, Slovėnijos centrinio banko vadovas, Europos Komisijos atstovai, akademikai ir finansinio sektoriaus praktikai analizavo bendrosios valiutos poveikį ir perspektyvas Europoje ir už jos ribų. Ekspertų manymu, nepaisant to, kad Europos pinigų sąjunga buvo sėkminga, šalių narių gebėjimas užbaigti būtinas ekonomines reformas (fiskalines, struktūrines bei darbo rinkos) apribojo pinigų sąjungos poveikį Europos ekonomikai.

Dauguma kalbėtojų išliko optimistais, tačiau neslėpė dėl euro įvedimo iškylančių iššūkių. Buvo akcentuota, kad euro zonos šalių ekonomikos turi pranašumą dabartinėje situacijoje, stiprinant būtinas struktūrines reformas, kurios leistų išvengti nuosmukio ir nepasukti atgal.

Taip pat kalbėtojai atkreipė dėmesį, kad sėkmingas euro įvedimas neatsispindėjo visuomenės vertinimuose. Įvyko greičiau atvirkščiai – kainų šuolis šalyse, kuriose buvo įvestas euras, iššaukė visuomenės nepasitenkinimą ir bendrosios valiutos įvedimas sulaukė neigiamų vertinimų.

Europarlamentarė Danutė Budreikaitė iškėlė klausimą dėl kainų pokyčio įsivedant eurą: „Spauda rašo, kad Slovėnijoje, kaip ir kitose šalyse įvedus eurą, kainos pakilo ir žmonės neturi kuo džiaugtis.

Nors statistika rodo, kad kainos vidutiniškai nekyla, tačiau žmonės labai jaučia. ypač smulkių paslaugų, teikiamų šalyse, kainų pokyčius. Taigi, reikia tikėtis, kad tam tikri paslaugų kainų pokyčiai yra galimi ir Lietuvoje įvedus eurą. Neseniai priimta Paslaugų direktyva nedidina konkurencingumo paslaugų srityje, todėl kainų didėjimas, įvedus eurą, yra galimas. – sakė europarlamentarė. D.Budreikaitei pritarė ir keletas kitų kalbėtojų, akcentavę, kad, kainų kilimas yra neišvengiamas, ypač paslaugų sektoriuje, kuris vis dar nėra konkurencingas.

Dėl nuogastavimų, jog įvedant eurą kyla kainos, europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė, sakė: „Dabar turime puikią progą palyginti infliaciją Lietuvos, kuriai tik per plauką nebuvo leista įsivesti euro, ir Slovėnijos. Slovėnijoje infliacija šiuo metu siekia -2,8 proc., o Lietuvoje – 4,5 proc. Nors Lietuva neturi euro, bet kainos joje didėja sparčiau negu Slovėnijoje, kuri jį jau turi. Negalime dėl visko kaltinti euro, kainų kilimą nulemia mūsų vyriausybių fiskalinė ir struktūrinė politika.

Aš nemanau, jog tai, kad Lietuva dabar negali įsivesti euro, bus naudinga Lietuvos piliečiams. Gyvenimo lygio kilimą stabdys augančios kainos, nes gavus neigiamą atsakymą iš ECB ir Komisijos, mūsų šalyse atrišamos rankos populistams, nes nebereikia siekti jokio tikslo, galima negalvojant apie pasekmes, nevaržomai leisti pinigus. Tokia yra praeitą vasarą padaryto sprendimo dėl Lietuvos narystės euro zonoje pasekmė“.

Euro zonos plėtra yra būtina sąlyga naujosioms ES narėms, turinčioms nedideles, į eksportą orientuotas ekonomikas. Tačiau ES, per daug preciziškai prisilaikydama įstatymo raides, negu grįsdama ekonominėmis realijomis, rizikuoja, siųsdama prieštaringą signalą ateities kandidatėms.

EP narė M.Starkevičiūtė atkreipė Europos Komisijos ir Europos centrinio banko atstovų dėmesį į kitas galimas neigiamo atsakymo Lietuvai pasekmes: „Noriu paklausti, jei nusivylusios visos naujos ES narės nuspręs atidėti stojimą į euro zoną, ar tai sustiprins eurą?Ar bus lengviau plėtoti ES vidaus rinką, jeigu šalių narių viešųjų finansų politika bus nesubalansuota?“.

Kalbėdama apie euro įtaką tarptautiniu mastu, ji teigė esanti įsitikinusi, kad sukūrus transatlantinę kapitalo rinką, euras taps pagrindine valiuta. „Ir nors europietis žvangindamas savo kišenėje eurus, nesijaučia dėl to labiau ES piliečiu, vis dėlto tarptautinėje arenoje euras pirmiausia bus reikšmingas kaip Europos simbolis“, – pridūrė europarlamentarė.

Seminare nuogąstauta, kad, išsiplėtus euro zonai, būtina sąlyga Eurogrupei (euro zonos valstybių ekonomikos ir finansų ministrams) priimti sprendimus vienbalsiai, galėtų sukelti įtampą. Nuskambėjo pasiūlymas ateities konstitucijoje įtraukti nuostatą, kad sprendimui priimti užtektų balsų daugumos.

Prieita išvados, kad visuomenės nuomonė dėl euro pirmiausiai turėtų kelti rūpestį Europos centriniam bankui, finansų ministrams, Eurogrupei ir šalių vadovams, kurie prisiima politinę atsakomybę, kuriant bendrąją valiutą. Pastarieji mėnesiai, pasireiškę keletu nereikšmingų disputų ar atskirų pareiškimų, parodė, kad šioje srityje būta daugiau pozavimo, negu bendros atsakingos visų asmenų laikysenos, kurios reikalauja toks, ypač ambicingas, projektas: valiutos Europai kūrimas. 

Neringa Gaidytė
EP Liberalų ir demokratų aljanso už Europą atstovė spaudai
Europos Parlamentas

Views All Time
Views All Time
5393
Views Today
Views Today
1
0 0