Vadyba – tai secifinė darbinės veiklos rūšis, susiformavusi darbo pasidalijimo procese, pradėjus žmonėms burtis į bendro tikslo siekiančias grupes.

Vadovavimas remiasi formalios jėgos pozicija, turinčia įtakos žmonėms, o lyderiavimas kyla iš socialinės įtakos proceso.

[Vadovavimas ir lyderiavimas iš esmės skiriasi, bet žmogus gali būti ir formalus vadovas ir turėti lyderiavimo savybių. Kitaip tariant lyderiavimas yra apsprendžiamas žmogaus savybių. Taip pat jis gali būti ir kaip procesas, o tai yra nepriverstinės įtakos naudojimas, bandant kreipti ar koordinuoti grupės veiklą, kad būtų pasiektas tikslas. Lyderiavimas kaip savybė – tai charakteristikų, kurios yra priskiriamos kam nors, kas suvokia galįs panaudoti tokią įtaką sėkmingai, rinkinys.]

[ Kintant ekonominei situacijai ir jai esant gan nestabiliai yra gana sunku atskirti vadybininkus nuo vadovų. ]

Skiriasi vadovų ir vadybininkų vaidmenys:

• Vadybininko pagrindinė f-ja – sklandi veikla; jie yra skiriami, turi nurodytus veiklos tikslus ir remiasi formalia valdžia.
• Vadovo pagrindinė f-ja – kūrybiškos idėjos ir veiklos turinys.

Vadovavimo veiklai būdinga:

• Dinamiškumas,
• Įvairumas,
• Sudėtingumas,
• Kūrybingumas,
• Chaotiškumas,
• Fragmentiškumas,
• Laiko spaudimas,
• Rizika.

Vadovauti – reiškia organizuoti žmonių veiklą organizacijos tikslams pasiekti bei sukurti tos veiklos sėkmės sąlygas.

[ Pagal skirtingas teorijas yra skirtingi požiūriai ir vadovavimą ir vadovo funkcijas]
 

Pagrindinės teorijos būtų:

1. Mintzbergo išskirtų 10 pagrindinių įvairių lygių vadovų vaidmenų apibudinimas:

Tarpasmeninių santykių vaidmenys
[vadovas gali būti nominalus (be realios valdžios), lyderis, bendrautojas (palaikyti naujus ryšius su išore, dalyvauti soc. renginiuose ir pan.]

Informaciniai vaidmenys
[vadovas gali būti stebėtojas, platintojas, atstovautojas]

Vaidmenys susiję su sprendimų priėmimu
[problemų sprendėjo vaidmuo, antreprenerio (verslininko vaidmuo), resursų skirstytojo, derybininko]

2. Fayol išskyrė vadovo funkcijas

Numatymas, planavimas
Organizavimas
Poveikis personalui
Išteklių koordinavimas
Kontrolė – priežiūra

Sėkminai vadovauti iš elgsenos pozicijų reiškia:

• Realizuoti tikslą (užduoties poreikiai),
• Siekti, kad kiekvienas darbuotojas būtų aktyvus, laimingas ir patenkintas (individo poreikiai),
• Siekti suburti komandą ir palaikyti jos bendradarbiavimo dvasią (grupės poreikiai).

Asmenybės tipologija

[Tai tam tikras asmenybių skirstymas, kuris padeda išskirti tam tikras psichologines grupes. Bet tai jokiu būdu nereiškia atskiro žmogaus unikalumo paneigimo. Net ir tokių pačių tipų žmonės bus visiškai skirtinigi.]

Asmenybės tipologijų žinojimas vadovui padeda:

• Realiau ir efektyviau paskirstyti užduotis,
• Suteikti pavaldiniams didesnę darbo metodų pasirinkimo laisvę,
• Suderinti pavaldinio galimybes su jam keliamais reikalavimais, atsižvelgiant į jo stipriąsias ir silpnąsias  puses,
• Konstruktyviai spręsti konfliktus, bei vengti stresų,
• Lanksčiau (kantriau) reaguoti į tai, jog kai kurie žmonės negali darbų baigti laiku (įvertinti atskirų tipų nevienodą laiko suvokimą),
• Geriau pažinti save ir adekvačiau įvertinti savo privalumus bei trūkumus organizuojant poveikį pavaldiniams.

[Taigi vadovas turi būti gerai išstudijavęs asmenybės tipologijas, nes tai padeda tiek paskirstyti personalo bei komandos darbą, tiek suburti efektyviausiai dirbančią sub-komandą. Taip pat vadovas gali geriau pažinti save ir įvertinti savo trūkumus.]

Poreikiai

[Įvairios studijų mokyklos skirtingai sprendžia individo poreikius. Individai siekia tikslų įvairiais elgesio būdais, tačiau jų elgesį lemia panašios priežastys – aktyvumo, veiklos šaltiniai yra poreikiai. Todel vadovas turėtų stengtis tuos poreikius patenkinti, tokiu būdu efektyvindamas personalo ir kiekvieno individo atskirai darbą.]

Yra poreikių, kurie tenkinami:

• Tuo, ką žmogus gauna už darbą (atlygis);
• Darbo aplinka (bendravimas ir kontaktai);
• Pačiu darbu (saviraiška).

Individui atėjus į organizaciją, yra labai svarbu suderinti organizacijos tikslus, lūkesčius, faktinius resursus su kiekvieno darbuotojo lūkesčiais bei galimybėmis, t.y. rasti pusiausvyrą.

Grupė – nuo sąlyginės iki darnios komandos

[ Socialinė žmonių grupė – tai vieningai veikiantys žmonės, kurie  nuolat sąveikauja. ]

Grupė – sąveikaujantys žmonės, laikantys save grupe, teigiantys, kad jie skiriasi nuo kitų grupių.

[ Būtina, kad žmogus jaustųsi ir laikytu save grupės nariu – kaip tik tai vadovas ir turi užtikrinti, kad darbuotojas jaustųsi gerai. Bendriems veiksmams budingos dvi ypatybės: darbo pasidalijimas ir lanksti koordinacija. Jos reikalauja grupės darnos. ]

Akcentuotinomis vadovams grupės ypatybės laikytinos šios:

1. Įstojimo į grupę bei pasitraukimo iš jos savarankiškumas
[ Vadovai neturėtų išėjimo laikyti ‘išdavimu’ ]

2. Siekimas išsaugoti optimalų grupės dydį
[ efektyviai vadovauti galima ne didesniai kaip 6 asmenų grupei ]

3. Grupės stabilumas

4.Idealu, jei grupė referentiška
[ t.y. kiekvienas asmuo patrauklus kitiems, kad nereikėtų įsivaizduoti idelios grupės, tokiu būdu atitrūkstant nuo realios grupės ir mažinant darnuma bei efektyvumą ]

5.Autonomiškumas
[ grupė turi savotiškai atsiriboti nuo kitų grupių, pasižymėti savastimi ]

6.Susitelkusi
[ kiekvienas individas – grupės kaip visumos dalelė ]

7.Vadovavimas turėtų būti arčiau demokratinio stiliaus
[ bendradarbiavimo akcentai ir geri santykiai padėtų greičiau vykdyti užduotis ir netrikdytų bendravimo ]

[ Kai visos minėtų ypatybių pozityvios, grupėje susiformuoja mažorinis psichologinis klimatas, tvyro palanki psichologinė atmosfera. ]

Kuo žmogus laikomas, tuo ilgainiui ir tampa. Žmonės dažnniausiai elgiasi taip, ko kiti iš jų laukia.

Views All Time
Views All Time
15402
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn