Nesutarimų tarp kolegų pasitaiko įvairiuose kolektyvuose. Psichologų nuomone, konfliktas nėra nei geras, nei blogas dalykas, jis tiesiog kyla. Neigiamą pobūdį konfliktas įgyja tada, kai jis nesprendžiamas, sprendžiamas nekonstruktyviai arba juo siekiama ne sutarti dėl abiem pusėms rūpimų dalykų (o tai pagerintų santykius, darbo kokybę), bet paslėpti motyvus. Viena iš tokių nesutarimų tarp bendradarbių formų, turinčių neigiamų pasekmių tiek psichologiniam klimatui įmonėje, tiek darbuotojo sveikatai, – psichologinis spaudimas.

Psichologinio spaudimo darbe požymiai

Nesutarimai tarp kolegų turi ne tik atvirą ir konstruktyvią formą, kai aiškiai pasakoma, kodėl netinka bendradarbio elgesys ar darbo kokybė, ir tai susiję su objektyviais dalykais. Konfliktai provokuojami ir paslapčia, netiesiogiai, neetiškais būdais. Net sukuriamos situacijos, kai ilgainiui prieš bendradarbį nusistato kiti kolegos, vadovas. Psichologinis diskomfortas darbe pasiekia tokį lygį, kad kolega savo noru palieka darbą.

Psichologinis spaudimas – tai socialinis reiškinys, kai vienas ar keli darbuotojai (retai – daugiau nei keturi) dažniausiai vienam asmeniui taiko psichologinio susidorojimo strategiją, įgyvendinamą paniekinimu, socialine izoliacija, priekabiavimu, skundimu. Terorizuojamas asmuo priverčiamas užimti gynybinę, bejėgio poziciją. Psichologinio spaudimo tikslas – neetiškais, destruktyviais veiksmais kelti bendradarbiui nuolatinę emocinę įtampą, sumenkinti jį tiek kaip specialistą, tiek kaip žmogų, sumažinti pasitikėjimą savo jėgomis ir priversti tiek aplinkinius, tiek patį bendradarbį suabejoti savo profesine ir socialine kompetencija.

Psichologinis bauginimas pasireiškia:

  • apkalbomis, šmeižtu, susijusiu su profesine kompetencija, asmeniniais, šeimos dalykais, neetiškais pajuokavimais, pavyzdžiui: „Ko rymai prie kompiuterio, turbūt vėl naršai po suaugusiųjų svetaines internete…“;
  • nepagrįstais kaltinimais atsakomybės stoka, nekompetencija, darbo teisės pažeidimais;
  • nuomonės menkinimu, viešu profesiniu žeminimu, pavyzdžiui: „Čia tik tau taip atrodo…“, „Kai kurie kaip pasakys… Net juokinga…“, „Klausyk, o tau už ką diplomą davė?“;
  • neadekvačiu darbo užduočių skyrimu (nuolat skiriamos menkavertės, neprasmingos arba sunkios, daug atsakomybės reikalaujančios užduotys, užduočių gausa, ribojama informacija ar trukdoma atlikti užduotis laiku);
  • galimybių bendrauti su kitais ribojimu (nekviečiama kartu pietauti, ignoruojama per bendrus susirinkimus, paskiriama darbo vieta, esanti atokiau nuo kitų, nesisveikinama, suteikiama ne visa informacija, ji slepiama);
  • pašaipomis iš individualių dalykų (negalios, vertybių, pažiūrų, ekonominės padėties, pavyzdžiui: „Mes juk visi žinome, kad kai kurie darbuotojai mūsų įmonėje dirba tik dėl to, kad vadovams jų gaila. Reikia suteikti galimybę užsidirbti, juk neturės ko valgyti…“, „Tu tokia sąžininga ir „teigiama“, nesuprantu, kaip tavo šeimai su tavimi nenuobodu… Bet, pasirodo, ir tu gali klysti…“ ir pan.), žeminimu: „Na ką, apsiverksi? Ar vėl lėksi skųstis?“;
  • grėsme asmens autoritetui (sąmoningai maišomi vardai, kreipiamasi vardu, pavarde arba pareigomis – kitaip nei į kitus, įžeidinėjama, diskriminuojama dėl amžiaus, gąsdinama, nuolat primenamos klaidos iš praeities ir pan.);
  • grėsme fizinei sveikatai (pertraukų ribojimas, prašymų, susijusių su darbo sąlygų pagerinimu, ignoravimas, žodinė ar fizinė agresija, seksualinis priekabiavimas).

Vienas pagrindinių dalykų, leidžiančių psichologiniam spaudimui toliau klestėti, yra tas, kad šis spaudimas subtilus, auka negali pateikti akivaizdžių įrodymų, kad taip vyksta.

Neturėdamas įrodymų ir palaikymo iš aplinkinių, darbuotojas bijo viešai apie tai kalbėti, dėl susidariusios situacijos pradeda kaltinti save ir savo nesugebėjimą prisitaikyti laiko negarbingu ir silpnumą įrodančiu dalyku.

Susidaro uždaras ratas: kuo labiau asmuo puolamas, tuo daugiau įtampos jaučia ir nesulaukdamas palaikymo iš kitų atsiriboja, jaučiasi bejėgis kažką pakeisti, tampa jautrus ir irzlus, sunkiau bendrauja, jį pradeda kankinti sveikatos problemos, bijodamas suklysti, abejodamas tiek kitų nuoširdumu, tiek savo paties kompetencija, sunkiau priima sprendimus, bet kokią kritiką ar papildomų užduočių skyrimą vertina kaip bandymą su juo susidoroti. Pastebėję, kad kolega, kurį stengiamasi išguiti iš kolektyvo, rodo silpnumą ir nesipriešina, bendradarbiai dar intensyviau taiko psichologinį spaudimą, stengiasi į tai įtraukti kuo daugiau žmonių ir vadovus. Prasideda atviras puolimas: aktyviai ieškoma klaidų, sukuriamos konfliktinės situacijos ir provokuojamos neadaptyvios puolamo asmens reakcijos – atsikalbinėjimas, priešinimasis, atsiribojimas, teisinimasis, ašaros. Taip puolantys asmenys ir kitiems patvirtina: „Jis tikrai kitoks nei mes“, „Jei jis nesugeba susidoroti su asmeninėmis problemomis, kaip gali susidoroti su darbu?“, „Jis negali dirbti šalia kitų žmonių“, „Jis nenaudingas mūsų kolektyvui“.

Psichologinio spaudimo darbe priežastys

Psichologinis spaudimas darbe atsiranda dėl to, kad kažkas savo asmeninėmis savybėmis arba profesine kompetencija skiriasi nuo kitų ir tuo pradeda kliūti kitiems.

Psichologinis spaudimas darbe dažnai atsiranda užsitęsus konfliktui tarp darbuotojų. Tačiau bet koks konfliktas, nesutarimai dar nereiškia, kad tai psichologinis spaudimas.

Nesutarimus, kaip psichologinio spaudimo atvejį, galima vertinti tuomet, kai jie trunka ilgesnį laiką (mažiausiai 6 mėnesius), „puolamas“ tas pats asmuo (retai neigiamą konkretaus asmens ar jų grupės poveikį patiria kiti darbuotojai), veiksmai, susiję su psichologiniu spaudimu kokiam nors asmeniui, sistemingi ir dažni (bent kartą per savaitę), konfliktuojančios šalys jėgos prasme nėra lygios (dauguma prieš mažumą ar vieną asmenį).

Psichologinio spaudimo atsiradimui ir įsitvirtinimui turintys įtakos veiksniai organizacijos lygiu:

  • vadovavimo kokybė: būdingas per griežtas, autokratinis vadovavimo stilius arba iš viso nėra vadovavimo, per didelės laisvės suteikimas;
  • organizacijos kultūra: kai įmonėje toleruojamos apkalbos, savo galios demonstravimas, neetiškas elgesys su kitais, nesilaikoma taisyklių;
  • stresoriai darbe: nuolatinis nuovargis, konkurencija, konfliktų sprendimų įgūdžių trūkumas, vaidmenų darbe konfliktas, vaidmenų dviprasmiškumas, užsitęsusių konfliktų paaštrėjimas, neigiama darbo aplinka, kontrolės ir autonomijos darbe trūkumas, sprendimų priėmimo laisvės ribojimas ar per didelių įgaliojimų suteikimas;
  • darbo organizavimas: neteisingas užduočių paskirstymas tarp darbuotojų, pokyčiai organizacijoje, vadovo ar koordinatoriaus pasikeitimas, darbo pobūdžio pasikeitimas.

Psichologinio spaudimo atsiradimui ir įsitvirtinimui turintys įtakos veiksniai socialiniu lygiu:

  • priešiškumas, konkurencija;
  • būrimasis į grupes, grupės spaudimas, atpirkimo ožio ieškojimas: kai vienam darbuotojui iš grupės kažkas netinka ir jis verčia kaltę kitam, „kaltintoją“ palaiko kiti kolektyvo nariai (arba iš solidarumo, arba bijodami patys atsidurti aukos vietoje);
  • pavydas: dažniausiai psichologinio spaudimo aukomis tampa vadovų vertinami, iniciatyvūs, aukštesnės profesinės kompetencijos darbuotojai. Persekiotojas dirba nelabai efektyviai arba paskirtas į pareigas nesąžiningu būdu, todėl jaučiasi nesaugus, kai šalia kažkas dirba geriau.

Psichologinio spaudimo atsiradimui ir įsitvirtinimui turintys įtakos veiksniai asmens lygiu:

  • aukos savybės: žema socialinė kompetencija, menki bendravimo ir konfliktų sprendimo įgūdžiai, pasyvi savęs neginanti pozicija, tylėjimas, atsitraukimas, kai yra puolamas, nuolaidumas, atkaklumo trūkumas; perdėtas pasiekimų poreikis ir sąžiningumas, noras visiems įtikti ir su visais sutarti, prisitaikyti prie kitų;
  • persekiotojo savybės: savigarbos gynimas (toks žmogus nesijaučia saugus ir bijo neigiamo kitų vertinimo, save nuramina ir kitiems savo vertę įrodo demonstruodamas tiesioginę ar netiesioginę agresiją), žema socialinė kompetencija, įgimtas siekimas menkinti kitus, nejautrumas, asmuo gali būti linkęs elgtis asocialiai, šiurkščiai, turėti asmeninių problemų (nesutarimai šeimoje, azartiniai žaidimai, nesaikingas alkoholio vartojimas) ar motyvų (siekti persekiojamo asmens dėmesio, intymių ryšių).

Reagavimo į psichologinį spaudimą ir jo įveikimo būdai

Atlikti tyrimai, deja, neprognozuoja geros psichologinio spaudimo darbe baigties. Tik kas dešimtam darbuotojui pavyksta išspręsti tokią situaciją teigiamai: išsiaiškinti santykius, nutraukti ydingą persekiojimą, toliau sėkmingai dirbti ir palaikyti gerus tarpusavio santykius kolektyve. Dažniausiai spaudimą patyręs darbuotojas palieka įmonę. Taip yra dėl to, kad susiklosčiusi situacija nėra lengvai pakeičiama, nėra lengva rasti sprendimus, ir konfliktų sprendimo būdai, taikomi įprastose situacijose, čia neveikia.

Psichologinis spaudimas darbe, kokį gali patirti žmogus, laikomas ekstremaliu stresu: prarandami asmeniniai resursai – pasitikėjimas savimi, prisitaikymo prie aplinkos galimybės, emocijų kontrolė ir socialinis palaikymas. Daugiau beveik nieko nelieka.

Galima išskirti tam tikrus darbuotojų elgesio dėsningumus, padedančius sėkmingai įveikti psichologinį spaudimą:

Objektyviai įvertinkite, kieno tai problema. Jei savo darbą atliekate gerai ir objektyviai vertinant nėra priežasčių „prikibti“, nepradėkite kaltinti savęs dėl to, ko nepadarėte. Žmonėms, patiriantiems emocinį spaudimą, sunkiausia esamą situaciją vertinti objektyviai ir dėl vykstančių dalykų nepradėti kaltinti savęs. Tai, kaip neetiškai elgiasi kiti, yra dėl jų, o ne dėl jūsų kaltės. Tokiu būdu bendradarbiai stengiasi išspręsti savo psichologines problemas, sumažinti nesaugumo ir nepasitikėjimo savimi jausmą. Jie elgiasi taip, kaip moka. Gal jų elgesys ir nėra etiškas, bet jie taip daro siekdami naudos sau. Ir tai natūralu, nes mūsų prigimčiai būdinga, kad darome tai, kas mums naudinga. Bėda ta, kad tai ne visada darome teisingais būdais ir neatsižvelgiame į aplinkinius, jų gerovę. Taigi kaip kolegos žiūri savų interesų, taip savuosius turėsite pradėti ginti ir jūs, aišku, darykite tai konstruktyviais ir suaugusiam žmogui būdingais būdais.

Nustatykite aiškias skriaudėjo elgesio ribas ir nesivelkite į jo žaidimus. Asmenys, linkę taikyti emocinį spaudimą šalia esantiems, stengiasi juos įtraukti į neetišką žaidimą. Savo tikslą jie pasiekia tuomet, kai kitas priima jų sugalvoto žaidimo sąlygas – puolamas atsitraukia, leidžia, kad jį menkintų bendradarbių ir vadovo akivaizdoje, susijaudina, pradeda verkti, viešai aiškintis santykius. Taip auka tik patvirtina, kad yra ne tokia kaip kiti, kad iš tiesų yra silpnų nervų, nemoka bendrauti ir prisitaikyti, – tikslas pasiektas. Parodykite, kad suprantate ir adekvačiai reaguosite į tai, kaip su jumis elgiasi skriaudėjas, tačiau neketinate su tuo taikytis. Su jus puolančiu asmeniu bendraukite viešai, tačiau konstruktyviai ir dalykiškai – nesivelkite į emocionalias diskusijas, nepradėkite maldauti liautis, neapeliuokite į jo sąžinę. Verčiau stenkitės jo elgesį paaiškinti logiškomis priežastimis, kaip ir dera suaugusiam žmogui. Drąsiai klauskite ir interpretuokite jo elgesį, pavyzdžiui: „Ko tu sieki tokiu elgesiu?“, „Aš savo darbą atlikau gerai ir be klaidų. Ar gali paaiškinti, kodėl esi nepatenkintas?“, „Tavo nemandagūs pajuokavimai mane skaudina. Noriu, kad liautumeis“, palaikykite gerus tarpusavio santykius su kitais, gaukite aplinkinių palaikymą. Jei į bendrus susitikimus ar pietauti jūsų nekviečia, dar blogiau – tiesiog ignoruoja, bendraukite su tais žmonėmis iš kolektyvo, kurie jus palaiko. Į sarkastišką pastabą „O tau čia nėra vietos šalia mūsų“ geriau pajuokauti ir mandagiai atsakyti: „Aš prie stalo daug vietos neužimu“ arba „Aš pietauti atėjau su Rasa, ne su tavimi. Ar tau mes trukdome?“

Kuo laksčiau reaguosite ir toliau normaliai bendrausite su kitais, neparodysite, kad jums galima daryti spaudimą, tuo mažiau jo patirsite.

Stenkitės išlaikyti savitvardą ir rūpinkitės savimi. Ištverti ir įveikti psichologinį spaudimą darbe padeda geri santykiai su artimaisiais, draugais, kitais kolegomis. Jai organizmas patiria didelę emocinę įtampą, reikia atidžiau juo rūpintis, gerai maitintis ir tinkamai ilsėtis – tinka visi būdai, kurie didina atsparumą stresui. Jei jaučiate, kad jumis bandoma manipuliuoti, ir dėl to, jog esate jautrus, nuolaidus, nemokate savęs apginti, galbūt pats laikas pasikonsultuoti su psichologu ar pradėti lankyti grupinės psichoterapijos užsiėmimus – teigiamus pokyčius pajusite ne vien darbe, bet ir visose srityse, susijusiose su bendravimu.

Daugiau dėmesio skirkite profesinei veiklai. Mažiau išgyvenkite dėl to, ką sako, daro ar nedaro kiti, dėmesį sutelkite į tai, dėl ko esate priimtas dirbti, bei stenkitės pagerinti darbo kokybę – ne tam, kad nušluostytumėte nosis skriaudėjams, bet kad ir patys jaustumėte daugiau malonumo dirbdami. Be to, kuo mažiau klaidų darysite, tuo mažiau galimybių bus jus kaltinti būtais ar nebūtais dalykais. Jei emocinis spaudimas iš kolegų tampa akivaizdus, ramiai pakalbėkite apie tai su savo tiesioginiu vadovu. Ankstyvas vadovų įsitraukimas padeda užkirsti kelią psichologinio spaudimo didėjimui, ypač kai vadovai aiškiai pabrėžia, koks elgesys įmonėje netoleruojamas. Personalo specialistai taip pat pataria pildyti detalų dienoraštį, kuriame nurodytumėte, kada, iš ko ir kokių neetiškų veiksmų sulaukėte.

Tobulinkite savo socialinius įgūdžius. Imkite pavyzdį iš tų, kurie moka atsispirti kitų spaudimui ar nuomonei, lavinkite konfliktų sprendimo gebėjimus, plėskite pažįstamų ir draugų būrį, daugiau dalyvaukite visuomeninėje veikloje. Darbuotojai, sėkmingai išgyvenę situacijas, kai patyrė intensyvų psichologinį spaudimą, teigia, kad jie iki šiol puikiai jaučia, kokie jų veiksmai ir kokie ženklai rodo, jog skriaudėjo veiksmai gali atsinaujinti, todėl intuityviai stengiasi jų vengti ir reaguoja lanksčiai.

Views All Time
Views All Time
4464
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn