Vadovai turėtų daryti savo darbuotojus laimingus, tada labiau sekasi verslas, rodo daugybė ekonominių tyrimų. O tie, kas savo pavaldiniams nuolat gadina nuotaiką, turėtų nusiteikti sunkiems laikams. Bloga nuotaika įmonėje gali būti prasto valdymo ženklas, o tai atneša didelių nuostolių, rašo Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ).

Įmonių vaikų darželiai, apmokamos metinės atostogos, dosnūs sveikatos draudimai – visai tai daro JAV geidžiamiausių darbdavių šimtukui priklausančios bendrovės, kad išlaikytų gerą savo darbuotojų nuotaiką. Internetinės paieškos sistemos bendrovė „Google“, kuri JAV žurnalo „Forbes“ sudaromame bendrovių sąraše užima pirmąją vietą, darbuotojams įrengė baseiną, o savo valgyklose įdarbino aukščiausios klasės virėjų.

Kas visai tai yra, brangi socialinė komedija ar betikslės investicijos?

Mokslininkai ilgai nesutarė, ar darbdaviai turi naudos iš patenkintų darbuotojų. Tačiau paskutiniu metu viskas pasikeitė, rašo FAZ. Visa eilė tyrimų rodo, kad įmonės, kurios daro savo darbuotojus laimingus, turi akivaizdų pranašumą. Ir atvirkščiai, jei darbo aplinka tarp valdybos ir darbuotojų yra apnuodyta, dėl to kenčia ir finansinės bendrovės perspektyvos.

Apsiriboja minimumu

Ekspertai sako, kad pagrindinė priežastis gali būti žmogiškas noras už gera atsilyginti geru. Elgesį tiriantys ekonomikos mokslininkai daugeliu laboratorinių eksperimentų įrodė, kad, kai mes jaučiamės gerai, norime atsilyginti tuo pačiu. „Dauguma žmonių elgiasi pagal abipusį principą“, – FAZ sakė Bonos (Vokietija) Eksperimentinių ekonominių tyrimų laboratorijos direktorius Arminas Falkas (Armin Falk).

Šios išvados yra labai svarbios vadovybės ir personalo santykiams. Mokslininkai įrodė, kad darbuotojai, kuriems suteikiamas vadovo pasitikėjimas, daug labiau įsitraukia į darbą nei tie, kurių veikla yra smarkiai kontroliuojama. Tyrėjai laboratorijoje imitavo darbą įmonėje: 50 eksperimento dalyvių buvo darbuotojai, o kiti 50 – darbdaviai. Vieniems darbuotojams buvo skirta užduotis ir jie turėjo patys nuspręsti, kaip našiai jie ją atliks. Kitiems buvo nustatytas būtinas minimumas. Rezultatas buvo netikėtas: kontrolės atsisakiusių darbdavių darbuotojų našumas buvo trečdaliu didesnis. O tie, kuriems buvo numatytas privalomasis minimumas, dažniausiai tik tuo ir apsiribodavo.

Laimingi auga greičiau

Šis principas galioja ne tik laboratorijoje, bet ir realiame gyvenime, įrodo Pensilvanijos (JAV) Vartono universiteto mokslininko Alekso Edmanso (Alex Edmans) naujausias tyrimas. Jis pasigilino į žurnalo „Fortune“ sudaromą „100 bendrovių, kuriose geriausia dirbti“ sąrašą, kuris remiasi šimtų kompanijų darbuotojų apklausa. Akcinės bendrovės, kurios priklauso geidžiamiausių JAV darbdavių šimtukui, vertybinių popierių biržoje auga daug greičiau nei jų konkurentės. Bendrovių, kurių „darbuotojai laimingi“, akcijų vertė 1998–2005 m. laikotarpiu per metus paaugdavo po 14%, tai yra du kartus daugiau nei likusių rinkoje.

Iš šio „Fortune“ sąrašo bendrovių sudarytas akcijų portfelis per šiuos metus kilo geriau nei vidutiniškai, net ir per 2001 m. ir 2002 m. įvykusią biržų griūtį.

Tačiau, pažymi FAZ, dėl vieno klausimo p. Edmansas gali tik spėlioti: ar iš tiesų tarp darbuotojų pasitenkinimo ir bendrovės našumo yra tiesioginis ryšys, ar vis dėlto čia slypi kiti galimi veiksniai. Galima būtų manyti, kad tai yra pirmiausia susiję su geru vadovavimu bendrovei. O tada ir finansiškai sekasi, ir darbuotojai patenkinti.

Konfliktai sėja nelaimes

Iš tiesų, rodo naujausia Londono ekonomikos mokyklos mokslininkų Niko Blūmo (Nick Bloom) ir Džono van Ryneno (John van Reenen) studija, kuri neseniai buvo išspausdinta „Oksfordo ekonominės politikos apžvalgoje“, bendrovės, kurioms vadovaujama remiantis šiuolaikiniais vadybos principais, dirba sėkmingiau ir savo darbuotojams siūlo geresnį „darbo ir gyvenimo“ balansą.

O štai prastai su kolektyvu sutarianti vadovybė dažniau susiduria ir su ekonominiais sunkumais. Berklio (Kalifornija, JAV) universiteto mokslininkas Aleksanderis Masas (Alexander Mas) keliais tyrimais įrodė, kad varginantys darbo konfliktai gali sukelti masinių ir ilgai užsitęsiančių kokybės problemų.

Tai, be sumažėjusio produktyvumo, prideda ir papildomų išlaidų. Kaip pavyzdį p. Masas pateikia JAV statybinės technikos gamintojos „Caterpillar“ atvejį, 1991–1998 m. laikotarpiu įmonėje vyko didelės vidinės kovos. Padėvėtos technikos rinkoje JAV fabrikuose gaminta „Caterpillar“ technika buvo 5% pigesnė nei analogiška iš „Caterpillar“ fabrikų užsienyje.

Panašiai nutiko ir padangų gamintojai „Firestone“. 2000-ųjų m. vasarą bendrovė iš prekybos pašalino 14,4 mln. padangų. Prasta darbo atmosfera „Firestone“ nusinešė ir 271 žmonių gyvybes – jie žuvo dėl nekokybiškos produkcijos.

Views All Time
Views All Time
2756
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn