Ko reikia šiandieniniame darbo pasaulyje?

Išsilavinimo, techninių žinių bei įgūdžių negana…..

Labai dažnai personalo valdymo literatūroje kartojasi terminas “Emocinis išprusimas” (Emotional Inteligence). 1995 m. Daniel Goleman, psichologas ir New York Times žurnalistas išleido knygą, kuri greitai tapo tarptautiniu “bestseleriu”- Emocinis išprusimas: kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ (intelekto koeficientas). Knygoje jis apibendrino daugelio metų tyrimus, kurie rodo, kad emocinis išprusimas arba žmogaus sugebėjimas valdyti save ir bendrauti su kitais lemia darbinę sėkmę dvigubai labiau nei IQ ar techniniai įgūdžiai. Šioje ir kitoje savo knygoje jis atskleidžia šiuos faktus:

Tyrimai, daryti daugiau nei 500-uose organizacijų, rodo, kad tokie faktoriai kaip pasitikėjimas, savitvarda, savęs suvokimas, pareigos jausmas ir sąžiningumas nulemia, ne tik individų, bet ir įmonių sėkmę.

Ištyrus 181 pareigybę 121-oje tarptautinėje kompanijoje, buvo pastebėta, kad du iš trijų sugebėjimų, reikalingų sėkmei priklauso emociniam išprusimui, pvz. patikimumas, sugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir galėjimas bendradarbiauti.

Tyrimai, daryti daugiau kaip 500-uose pasaulio organizacijų, rodo, kad individai, kurių aukštas EQ (emocinis koeficientas), sėkmingai daro karjerą ir įmonėse užima aukščiausias pareigas.

Remiantis įmonių apklausomis, nustatyta kad, samdant darbuotojus, labiausiai pageidaujami sugebėjimai yra: komunikabilumas, sugebėjimas bendrauti ir initiatyva. Visi šie sugebėjimai yra emocinio išprusimo faktoriai.

Taigi, kas yra tas emocinis išprusimas? Tai yra:

› Savęs suvokimas. Kai supranti, ką konkrečiu metu jauti.
› Sugebėjimas tiksliai įvardinti jausmus ir su kitais kalbėti apie juos.
› Empatija ir užuojauta. Sugebėjimas suprasti kitų emocijas ir užjausti.
› Balansas. Sugebėjimas daryti sprendimus remiantis sveika emocijų ir proto pusiausvyra.
› Atsakomybė. Priimti atsakomybę už savo jausmus ir laimę. Negalvoti, kad kitų veiksmai “privertė” jus kažką jausti.

Kodėl tai svarbu?

+ Raktas į emocinį išprusimą yra suprasti ir “priimti” jausmus. Priimti jausmus reiškia suprasti žmogaus individualumą ir padėti jam priimti save tokį, koks jis yra. O savęs priėmimas yra savigarbos esmė. Kai yra patenkinami mūsų emociniai poreikiai, mes geriau jaučiamės ir esame produktyvesni, kantresni, atviresni, kūrybingesni, lankstesni, t.t.

– “Nepriimti” jausmų reiškia atmesti, ignoruoti, tyčiotis, teisti arba sumenkinti kitą arba save. Kaip dažnai girdime “Neturėtum taip jaustis.” “Tu per jautri/jautrus, perdedi.” Tai blogiausias elgesio su jausmais būdas, žudantis pasitikėjimą savimi, kūrybiškumą bei individualumą ir sukelia daug negatyvių pasėkmių, pvz. agresyvumą, pyktį, uždarumą, nelankstumą,. nepakantumą, baimę, nuobodulį, apatiją, išnaudojimą, t.t.

Žmogus su aukštu EQ

› Gali išreikšti savo jausmus aiškiai, pradėdamas sakinį žodžiais “Aš jaučiu…”
› Nebijo reikšti savo jausmų.
› Jo mintyse nedominuoja tokios neigiamos emocijos, kaip baimė, rūpesčiai, kaltė, gėda, – nusivylimas, beviltiškumas, priklausomybė, ir t.t.
› Supranta neverbalinius signalus.
› Jausmus derina su logika, protu ir tikrove.
› Turi tvirtą vidinį motyvacinį pagrindą (jėga, turtas, statusas, garbė ar pripažinimas nėra pagrindiniai jo elgesio motyvai).
› Yra optimistas.
› Domisi kitų jausmais.
› Nėra sukaustytas baimių arba rūpesčių.
› Gali identifikuoti daugybę jausmų, jaučiamų tuo pačiu metu.

Žmogus su žemu EQ

› Nesiima atsakomybės už savo jausmus, kaltina kitus.
› Negali įvardinti ką jaučia.
› Negali suprasti savo jausmų priežąsties, dėl to linkęs kaltinti kitus.
› Linkęs pulti, kaltinti, įsakinėti, kritikuoti, pertraukinėti, pamokslauti, nurodinėti, teisti, atmesdamas kitų idėjas.
› Linkęs nesidalinti informacija su kitais, meluoja apie savo jausmus.
› Perdeda arba sumenkina jausmus.
› Neatlaidus.
› Uždaras.
› Nepasitikintis ir gynybiškas, sunkiai pripažįsta klydęs, nelinkęs apgailestauti ar atsiprašyti.
› Rigidiškai laikosi savo įsitikinimų, nepriima naujų faktų.
› Nejaučia kaip jo veiksmai veikia kitus.
› Nesiklauso. Pertraukinėja kitus. Domisi tik faktais, o ne jausmais.

Emocinis išprusimas

› Nėra vien jausmų reiškimas arba jų supratimas. Tai yra savo jausmų valdymas tam, kad galėtumėte juos tinkamai ir efektyviai išreikšti.
› Nėra tik “buvimas maloniu”. Tai yra galėjimas tinkamai pasakyti net ir nemalonią tiesą.
› Nėra jausmų slopinimas ar kontroliavimas. Tai yra tinkamas jausmo išreiškimas tinkamu metu.
› Nėra vien savęs tobulinimas. Emocinio išprusimo faktoriai yra tiesiogiai susiję su verslo sėkme.
› Neįgyjama greitai. Greitai galima išmokti dirbti kompiuterio programa Word arba Excel. Išmokti valdyti pyktį reikia daug laiko ir pastangų.

Penkių žingsnių planas kaip valdyti jausmus

1. Identifikuoti pagrindinius jausmus. Ką aš jaučiu?
2. Identifikuoti jausmų priežastis. Kodėl aš taip jaučiuosi?
3. Pasiklausti, “Kas padėtų man/Tau jaustis geriau?”
4. Sugalvoti galimų veiskmų / elgesio variantus.
5. Pasirinkti geriausią variantą.