Skinheadai – subkultūra, kurios neretai prisibijoma. Tačiau ar jie yra tokie, kokius juos mato visuomenė, ar jie tikrai bet kada ir bet kur gali išprovokuoti muštynes, jei pastariesiems nepriimtinas kitų subkultūrų atstovų elgesys, išvaizda? Apie visa tai ir kitus dalykus, pasakojo metalistas – skinas „Robkė”.

Girdėjau, kad esi skinas – metalistas. Kaip pats apibūdintumei savo pažiūras?

Galima sakyti, kad esu „mišrūnas“. Negalėčiau savęs priskirti nei vieniems, nei kitiems. Tiesiog sutariu su abiejų judėjimų atstovais, kartu švenčiu ir leidžiu laiką, todėl ir vadinu save skinu – metalistu.

Kodėl ir nuo kelerių metų pasirinkai būtent šią neformalią grupę?

Metalistu tapau būdamas maždaug keturiolikos metų, nes man ši kultūra buvo artimiausia mąstymu. Būdamas šešiolikos aš susipažinau su baikeriais, skinais. Tiesiog pradėjau su jais bendrauti, praleisdavau daug laiko jų draugijoje. Taip ir susidomėjau bei tapau vienu iš jų.

Kaip ir kiekviena subkultūra, taip ir skinai turbūt turi vietas, kuriose mėgsta susirinkti. Kokios mėgstamiausios vietos Vilniuje?

Skinai yra ramūs žmonės. Jie mėgsta ramias vietas, todėl renkasi atokesniuose baruose, kur žmonių tikrai nėra daug. Dažniausiai nepopuliarūs barai tampa skinų barais. Ten jie renkasi gana dažnai. Na, o konkrečių vietų įvardinti tubūt neišeitų, nes jų daug ir jos dažnokai keičiasi. Vilniuje tokių vietų apstu, nes netrūksta ir pačių skinų, o, tarkim, Panevėžyje, kuriame yra tik keletas skinų, tokių vietų tikrai nerastume.

Kokią reikšmę skinams turi muzika, kurią jie klauso?

Muzika yra vienas pagrindinių dalykų. Kokią muziką jie klauso turbūt žino visi – tai sunki ir tranki muzika (metalas). Iškart paminėsiu skinų šokį, kurį jie šoka festivalių ir šiaip susiėjimų metu. Na, pavyzdžiui, metalistai, klausydami muzikos, krato savo plaukus, hoperiai turi savus judesius, o skinai šokdami mėgsta agresyvumą – jie daužosi vienas į kitą, trankosi. Žinoma, ne taip stipriai, kaip muštynių metu, bet žinau tokių, kuriems ir pirštą išnarino, ir kelį sutrenkė taip stipriai, kad ir dabar pašlubčioja.

Skinai turi savo dienas, kurias kasmet pamini festivaliais ir koncertais. Tai tokios dienos kaip Lietuvos nepriklausomybės diena ir kitos patriotinės šventės. Tomis dienomis vyksta koncertai, kuriuose skinai labai mėgsta dalyvauti.

Ne paslaptis, kad skinai mėgsta agresyvumą. Vienos subkultūros giria skinus dėl jų nemėgstamų „forsų” naikinimo, o paprasti eiliniai žmonės skinų prisibijo. Kaip pats vertini tokius pasisakymus?

Iš tiesų skinai tikrai nėra agresyvūs žmonės, jie niekada nepuls muštis pirmi. Skinai niekada nepuola praeivių gatvėje be priežasties. Žinoma, jie nemėgsta kitataučių. Tai jau yra nacizmo motyvai, kuriuos skinai mėgsta. Dalis skinų perėmė Hitlerio nacionalizmo idėjas. Kaip jau minėjau – skinai yra patriotai.

Kalbose apie „forsų valymą” yra dalis tiesos. Kur skinų daug, ten „forsų” – mažai. Pavyzdžiui, mano atveju: kai prieš keletą metų turėjau ilgus plaukus, tai pro „krasnūchos“ (stoties) rajoną ramiai nepraeidavau – nuolat kabinėdavosi. O jei per tą patį rajoną eidavau kartu su skinu – visi „forsai” iš tolo traukdavosi. Skinai turi daug fizinės jėgos, bet veltui jos nenaudoja. Eiliniai žmonės neturėtų jų šitaip bijoti.

Ačiū už pokalbį.

Views All Time
Views All Time
5455
Views Today
Views Today
1
0 0