Politikos viršūnėse – runkelių sodai
Skaitydama rusišką knygą apie rinkimų technologijas aptikau mintį, kurią dabar cituoju savo pažįstamiems politikams ir ne politikams. Autorius rinkimų sąraše esančius kandidatus suskirstė į tris kategorijas: 1. Stambūs žaidėjai 2. Mulkiai („lochai”) 3. Infiltruoti asmenys („podstavnyje lica”).
Labai laukiu, kada Lietuvos partijos paskelbs savo rinkimų sąrašus. Kai žiūrėsiu į kalbančius dėdes ir tetas per televizijos rinkimų laidas, klausysiu, kaip pamaldžiai jų taukuotomis lūpomis tariamos frazės „programinės nuostatos”, „Lietuvos žmonės”, „partijos pozicija” – mintimis mėtysiu juos po tas kategorijas. Pirmos – stambių žaidėjų – kategorijos asmenų tikrai bus mažiausiai. Galėsiu smagiai mėginti atskirti antrus nuo trečių. Antri – pasimetę naujokai. Treti – buvę kolūkių pirmininkai ir gamyklų direktoriai, kuriuos po visas Lietuvos partijas skirsto tvirta LKP ranka. Minėtoji klasifikacija veda mane toliau – prie kitos minties. Lietuvos visuomenė skirstoma į elitą ir runkelius. Kalbama apie elito atotrūkį nuo runkelių, socialinę prarają, kurią reikia mažinti, ir kt., ir t.t. Tačiau imkim ir pažiūrėkim atmerktom akim bei paklauskim savęs: kur yra runkeliai, o kur elitas? Elitas – politikoje, runkeliai – visur kitur? Ne, mielieji. Viskas yra būtent priešingai. Runkeliai telkiasi Lietuvos politikos viršūnėse, o elitas – visur kitur. Elitas emigracijoje. Elitas versle.
Taip, praraja tarp elito ir runkelių didžiulė. Ne socialinė, o kitokia – IQ. Pažvelkite į Seimo narę, kuri kūrė šeimos koncepciją, į Ekonomikos komiteto narius, pažiūrėkite į p. Mikolaitį ar kitus p., atbogintus į Seimą iš uosto, vadinamo TSKP, 2 ir 3 kategorijos kajutėmis. Palyginkite jų minčių raišką, žodyną, reakciją, išsilavinimą su savo draugais arba su bet kuriuo vaikinu, aptarnaujančiu jus radiotechnikos, kompiuterių ar mobiliojo ryšio salonuose…. Viešpatie. Dangus ir žemė. Vienas jaunas šmaikštus Lietuvos politikas surinko Seimo narių kalbas, pasakytas per visą praeitą kadenciją, ir ketino išleisti. Didžioji nesąmonių knyga. Dar neišleido, vadinasi, renka iki šiol. Knyga bus tikrai stora ir, be abejonės, juokinga. Kita vertus – nieko juokingo čia nėra.
Vakariečiai sako, kad parlamentaro kėdė – tai, ko kiekvienas tėvas linkėtų savo vaikui: šilta, saugu, musės nekanda ir nereikia sunkiai nešti. Jei tavo vaikas blogai mokosi, jeigu jo IQ žemas, jeigu jis tingus, silpnavalis, nerodantis iniciatyvos, pasvarstykite – ar bent ranką jis gali „kiloti”? Jei taip – pirmyn. Jam ir kiloti nereikės. Tik mygtuką spustelėti. Nenorės spausti pats – už jį paspaus kiti, ne pirmiena. O šiaip ir Seime, ir Vyriausybėje, ir ministerijose – visur gerai. Šilta, saugu, musės nekanda.
Kur išeitis? Kaip išrauti runkelius iš ten, kur turėtų būti susitelkę šviesiausi tautos protai? Atsakymas paprastas: šiandien tai nerealu. Runkeliai įsišakniję. Tai daugiametės daržovės. Dirva mūsų gera, veislė irgi patikrinta – penkiasdešimt metų tobulinama, selekcionuojama, tręšiama.
Išeitis – laiko tėkmė. Jau 20 metų hedonistiškai gyvenantis mūsų elitas kada nors atsidžiaugs laisve, interjerais, austrėmis, kelionėmis ir pradės senti. Ir tada gal pagalvos: o kam aš šitoj žemėj, šitoj Lietuvoj? Ką paliksiu po savęs? Ir užsimaus elitas ilgas gumines pirštines bei imsis darbo – rauti, plėšti, mėžti. Ir ims tuomet kristi stori bei sunkūs runkeliai iš aukštybių, tiesiai mums ant galvų. Bus labai juokinga.
