Pelninga verslo niša Airijoje – naujieji emigrantai
Airijoje gyvenantys tautiečiai ne tik užpildo laisvas darbo vietas, bet ir tampa kai kurių paslaugų teikėjų, prekybininkų pajamų šaltiniu. Lietuvos trispalvės, įdarbinimo agentūrose ir kitose bendrovėse lietuvių kalba pateikiama informacija, šalyje pagaminti maisto produktai, lietuvių kalbos mokyklos – tai ne kurio nors Lietuvos miesto vaizdas.
Tai Airija, Dublinas. Miestas, kuriame lietuviai be vargo gali išgyventi nemokėdami nė žodžio anglų kalba.
Kone 100 tūkst. žaliojoje saloje gyvenančių lietuvių kuria mūsų šalies įvaizdį. Koks jis? Daugelis “Kauno dienos” kalbintų airių pateikė panašius atsakymus. Darbštūs, besistengiantys pritapti, bet mieliau linkę bendrauti su savo tautiečiais. Airiai žino apie lietuvius, bet ne apie Lietuvą. Daugeliui jų Lietuva – naujas Rytų Europos kraštas, neseniai tapęs Europos Sąjungos dalimi.
Oro uoste – lietuviškos instrukcijos
Oro uoste paaiškėja, kad Lietuva Airijoje nėra nežinomas kraštas. Vietiniai darbuotojai žino, kad atvykstantieji iš Lietuvos kalba lietuviškai, o daugelis jaunimo nebemoka rusų kalbos. Atvykimo ir išvykimo salėse informacija pateikiama lietuvių kalba. Keleivių teiraujamasi, ar jie nesiveža draudžiamų daiktų, ar patys susikrovė bagažą.
“Atvažiavote dirbti? – nenustemba oro uoste užkalbintas airis. – Dirbau su dviem lietuviais, iki šiol susitinkame alaus baruose”. Transporto įmonėje iki šiol sunkvežimį vairuojantis airis Styvas Bukernas leidžia suprasti, kad lietuviai jau kelerius metus Airijoje jaučiasi visaverčiais piliečiais. “Net moku kelis lietuviškus žodžius”, – airis atrodo gerai nusiteikęs.
Viešbučių darbuotojai greitai atpažįsta lietuvišką pasą. Bet ne todėl, kad dažnai apsistotų svečiai iš Lietuvos. Pačiame Airijos centre įsikūrusiame “Trinity” viešbutyje dirba net aštuonios lietuvės. Kitos kambarinės atvyko iš Lenkijos, tik dvi – airės. “Lietuvaitės darbščios, nori išmokti anglų kalbą ir maloniai bendrauja”, – paaiškino viešbučio valdytoja.
Daugiausiai lietuvių Airijoje dirba būtent aptarnavimo sektoriuje, esą jame labiausia trūksta darbuotojų, nesunku rasti darbą. Viešbutyje “Trinity” kambarinės iš Lietuvos neslėpė, kad darbas nėra lengvas, bet pridūrė įgijusios naujos patirties, pagilinusios anglų kalbos žinias.
“Viešbutis – pirmasis etapas”, – atėjusi pakeisti rankšluosčių kalbėjo panevėžietė Rasa. Tačiau vėliau Lietuvos ambasados Airijoje diplomatai užsimins, kad daugelis lietuvių taip ir neranda geresnio darbo. Praėjus dvejiems metams paprastai apsisprendžia: toliau valyti viešbučius ar grįžti į Lietuvą.
Virš įdarbinimo agentūrų – trispalvės
Kai kuriais skaičiavimais, kas dvidešimtas Dublino gyventojas – lietuvis. Tai ne iš piršto laužti skaičiai. Vietos verslininkai, regis, suprato, kad lietuviai atvyko ne tik dirbti, bet ir leisti pinigus. Prie beveik visų miesto centre stovinčių taksofonų nurodomi Lietuvos ir atskirų šalies miestų kodai, ant interneto kavinių langų kabo skelbimai su Lietuvos vėliavomis, o įdarbinimo agentūrose lietuvių kalba vartojama dažniau nei anglų.
“Gal bus sunku patikėti, bet penktadalis mūsų klientų – lietuviai, – tikino Airijos įdarbinimo agentūros vadovė Džesika Vitnei. – Iki šiol Dubline yra daug laisvų darbo vietų, kurios vietinių nedomina. Tačiau tokius darbus mielai dirba lietuviai, lenkai, rečiau latviai”. Virš įdarbinimo agentūros durų kapo ne didžiųjų Europos šalių, bet Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Lenkijos vėliavos. Biuro vadovė neslepia: tai savotiškas reklaminis triukas, viliojantis potencialius klientus.
Trispalvių Airijoje yra ir daugiau. Jos plevėsuoja ant didžiausių šalies prekybos centrų stogų, prie lietuviškų parduotuvių ir net kai kuriuose baruose. “Airiai negali ignoruoti fakto, kad mūsų čia labai daug. Malonu, kad pastaruoju metu vis rečiau reikia aiškinti, kad Lietuva – ne Afrika”, – šypsojosi Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė Laura Garbatavičiūtė-Daun. Už airio ištekėjusi lietuvė žaliąją salą vadina galimybių šalimi, kurioje visiems Europos Sąjungos gyventojams sudaromos vienodos sąlygos.
“Šiuo metu studijuoju prestižinėje Airijos menų mokykloje. Dažniau bendrauju su airiais nei su lietuviais”, – pasakojo Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė ir patikino, kad Airija tapo šalimi, kurioje visi žino, kur įsikūrusi didžiausia Baltijos valstybė.
Atlieka mokslinius darbus
Dublino universitete (Šventos Trejybės koledže) nebereikia įrodinėti, kad lietuviai – ne vien juodadarbių tauta. Šios aukštosios mokyklos Chemijos fakultete kelerius metus dirba daktaras Arūnas Teišerskis. Jis – vienas iš daugelio lietuvių mokslininkų, kuriems Airijos aukštosios mokyklos pasiūlė geresnes darbo sąlygas ir atlyginimą.
“Čia vertinamas mokslininko darbas. Teikiamas normalus finansavimas. Dirbti Lietuvoje – katorga, čia viskas gerokai paprasčiau”, – tiesiai kalba mokslų daktaras. Gerokai lengviau ir pragyventi. A.Teišerskiui jau trejus metus nebereikia galvoti, kaip išmaitinti šeimą. Atlyginimas beveik dešimt kartų didesnis nei Lietuvoje.
“Lietuvoje mokslininkui siūloma dirbti už tokį atlygį, kokį gauna valytojai ar krovėjai. Tai nėra normalu”, – emocijas sunkiai slepia mokslininkas. Jis, kaip ir daugelis išsilavinusių žmonių, mano, kad su tokiu požiūriu Lietuva praranda daug protų ir vargu ar ateityje sugebės juos susigrąžinti. “Jei Lietuva ir toliau vien tik priekaištaus, kodėl dirbame kitur, bet nesistengs sudaryti normalių darbo sąlygų, tuomet situacija nesikeis”, – mano mokslų daktaras.
A.Teišerskis nėra vienintelis mokslininkas Airijoje. Lietuvos ambasadorė Dubline Izolda Bričkovskienė teigė, kad lietuvių mokslininkai atlieka įvairius atradimus, kitais būdais prisideda prie žaliosios salos mokslo ir technologijų raidos. “Kol reziduoju Airijoje, džiaugiuosi, kad čia yra tokių lietuvių, bet norėtųsi, kad jie grįžtu į Lietuvą”, – sakė ambasadorė. Neoficialiais duomenimis, Airijos universitetuose dirba kelios dešimtys vienų pažangiausių Lietuvos protų. Gerokai daugiau mūsų šalies mokslininkų įsikūrę Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iškalbingas faktas – beveik pusė buvusių A.Teišerskio kurso draugų šiuo metu dirba užsienio šalyse.
Airio patarimas: “Saugokis balto”
Ar apie lietuvių mokslininkų Airijoje atliekamus tyrimus žino paprasti Dublino gyventojai? “Ne, to nesame girdėję. Ar lietuviai atliko labai svarbų atradimą? – teiravosi juodaodžių pora Markas Kleimsas ir Folei Ros. – Ką galėtume pasakyti apie Lietuvą? Jūsų šalyje žmonės gyvena labai prastai. Kaip ir lenkai, bandote užsidirbti Airijoje”.
Panašiai kalbėjo daugelis airių. Jų žinios apie Lietuvą dažniausiai baigdavosi ties Rytų Europa ar pažįstama barmene iš Lietuvos vietos alaus bare. “Nebendraujame nė su vienu lietuviu, tačiau pažįstu kelis rusus. Manau, kad jie į lietuvius labai panašūs”, – savo žinias demonstravo M.Kleimsas ir F.Ros. “Ir rusai, ir airiai vartoja daug alkoholio”, – pridūrė jie.
Vienoje judriausių Dublino gatvių, šalia lietuviškos parduotuvės “Vilnius-Dublinas”, stovėjęs Tory Lymas sakė pirmą kartą išgirdęs apie tokią šalį. “A, lietuviai? – susimąstė praeivis. – Prieš kelias savaites kriminalinių įvykių laidoje pranešė, kad turėtume jūsų saugotis”.
T.Lymo balse nesigirdėjo ironijos, o veide nesimatė šypsenos. Jis aiškino, kad daugelis lietuvių yra kišenvagiai ir bando pragyventi iš ūkininkų vogdami šių metų derlių. “Nesuprantu, ko jūs čia atvažiuojate?” – suirzo prastai nusiteikęs pašnekovas.
Vis dėlto daugeliui kitų airių nereikėjo kelis kartus kartoti Lietuvos pavadinimo, daugeliui jų yra tekę bendrauti su mūsų tautiečiais.
Pieniškos dešrelės 50 procentų brangiau
Patys lietuviai dažniausiai bendrauja ne alaus baruose ar bendruomenės susitikimuose, bet lietuviškose parduotuvėse. Airijoje veikia net kelios tokios prekybos įmonės. Jose – daug lietuviškų prekių: dešrelės, pieno gaminiai, kruopos, makaronai, saldumynai. “Rusai perka raugintus agurkus, lietuviai – duoną ir pieniškas dešreles, latviai – sultis ir pieno gaminius”, – aiškino dvejus metus pardavėja dirbanti Inga.
Airijos lietuviai mėgsta tradicinį maistą, bet ne muziką. Parduotuvėje “Vilnius-Dublinas” nuolat skamba Rusijos superžvaigždės Dimos Bilano dainos. “Daugelis mūsų klientų tam neprieštarauja”, – patikino pardavėja.
Airijos lietuviškose parduotuvėse daugelis prekių 50 procentų brangesnės nei Lietuvoje, tačiau aukštesnės kainos neatbaido klientų. “Žinome, kad perkame kokybiškus gaminius. Čia užeinu ne kasdien, bet stengiamės valgyti lietuvišką maistą”, – kalbėjo Airijoje dvejus metus gyvenanti kaunietė Evelina Šutinytė.
Palepinti skrandžio kol kas negali marijampolietė Angelija Eidukonienė. Moteris, kaip ir dar ne vienas šimtas lietuvių, neturi darbo. Į parduotuvę ji atėjo perskaityti skelbimų, nusipirkti Airijoje leidžiamų lietuviškų laikraščių (leidžiami net trys laikraščiai ir vienas žurnalas), jei liks pinigų – ir kruopų. “Greitai nebeturėsiu eurų. Neįtikau darbdaviams, nusprendžiau ieškoti kito darbo”, – dažytojos kvalifikaciją turinti moteris Airijos statybose išdirbo vos dvi savaites.
Tačiau labiausiai ji jaudinasi ne dėl savęs, bet Kauno neįgaliųjų namuose laukiančio sūnaus. “Kai gyvenau Lietuvoje, jis augo kartu su mumis. Dabar vyras atidavė į internatą”, – apsiverkė moteris. Ji žino: kol neužsidirbs nors kelių šimtų eurų, negalės padėti nei sau, nei neįgaliam sūnui.
Po akimirkos jos akys gerokai prašviesėjo. A.Eidukonienė vis dar tiki airiškąja svajone. “Moku kalbą, todėl neturėčiau prapulti. Viskas bus gerai”, – pagalbos atsisako Airijoje vargstanti marijampolietė. Kol kas ji dar turi pinigų kambario nuomai. Kai jų pritrūks, žada viename kambaryje gyventi su kitais jos likimo lietuviais.
Būtina įkurti tautiečių mokyklą
Daugiausiai prislėgtų lietuvių ašarų mato jau beveik metus Airijoje dirbantis lietuvių kunigas Egidijus Arnašius. “Tokių problemų kyla ir Lietuvoje”, – “Kauno dienai”, kaip ir kiekvieną sekmadienį tikintiesiems, sakė kunigas. Airijos lietuviai nėra labai pareigingi katalikai, tačiau prispyrus bėdai visuomet užeina į bažnyčią, kiti – į ambasadą.
Lietuvos ambasadorė Dubline I.Bričkovskienė sako, kad diplomatai nesugeba išspręsti visų tautiečių problemų, tačiau stengiasi jiems padėti. Stengiamasi, kad artimiausiais metais Dubline duris atvertų kasdien veikianti lietuviška mokykla. Dabar Airijos lietuviai mokomi šešiose šeštadieninėse mokyklose.
“Baigę lietuvišką mokyklą, jaunuoliai galėtų studijuoti mūsų šalies universitetuose”, – sakė ambasadorė. Be to, lietuvių bendruomenė iki šiol neturi savo buveinės. “Tuo pirmiausiai turėtų rūpintis Lietuva”, – mano I.Bričkovskienė.
Tačiau mūsų šalies politikams Airijoje gyvenantys lietuviai iki šiol mažai rūpėjo. Praėjusią savaitę Airijoje viešėjusi Kazimiera Prunskienė tapo pirmąja Vyriausybės nare, surengusia priėmimą Airijos lietuviams. Dešimtys tautiečių džiaugėsi galimybe pabendrauti su žemės ūkio ministre.
Nors kai kurie Airijos lietuviai vis dar skeptiškai reagavo į ministrės raginimus savo gyvenimą kurti Lietuvoje, tačiau vakaro pabaigoje dalį jų įtikino politikės argumentai. “Ne tik žemės ūkyje, bet ir kituose sektoriuose atsiranda vis daugiau galimybių. Manau, kad jos naująją išeiviją gali parvilioti į Lietuvą. Reikia nepamiršti, kad yra galimybių pasinaudoti ES parama”, – akcentavo K.Prunskienė.
