| |

Tyrimas padės gerinti imigrantų gyvenimą

Airijoje gyvenančių užsienio piliečių skaičius 2002 – 2006 metais išaugo nuo 224 tūkstančių iki 420 tūkstančių ir dabar sudaro apie 10 proc. šalies gyventojų. Tai Immigrant Council of Ireland paskatino organizuoti tyrimą ir surinkti kuo daugiau informacijos apie imigrantus. Tyrimas pradėtas praėjusių metų spalio mėnesį, jį atlieka University College Dublin. Siekiama sužinoti, kaip gyvena imigrantai, kaip jie susiranda darbą, kokia jų buitis, išsiaiškinti, kas trukdo integruotis Airijoje, kokios problemos aktualiausios, kaip galima pagerinti gyvenimo sąlygas. Pirmą kartą vykdomame tyrime dalyvauja lietuvių, kinų, indų ir atvykėlių iš Nigerijos bendruomenės, iš viso planuojama apklausti daugiau nei 400 žmonių, o spalio mėnesį – paskelbti tyrimo rezultatus. 2006 m. visuotinio Airijos gyventojų surašymo duomenimis, šioje šalyje gyvena apie 420 tūkstančių užsienio šalių piliečių, iš jų 275,8 tūkstančiai (65,7 proc.) – atvykėliai iš Europos Sąjungos šalių. Iš naujųjų šalių narių daugiausia yra Lenkijos piliečių (63,3 tūkst.), antroje vietoje – atvykėliai iš Lietuvos (24,6 tūkst.). „Lietuvių bendruomenė yra viena gausiausių iš keturių tyrime apklausiamų imigrantų bendruomenių”, – sakė tyrimo vadovė Dr. Mary Gilmartin, dirbanti Migration Citizenchip Research Initiative (MCRI) bei University College Dublin (UCD). Pasak jos, be lietuvių yra apklausiami kinų, indų bei nigeriečių bendruomenių atstovai, siekiama išsiaiškinti, ko reikia, kad jiems būtų lengviau prisitaikyti Airijoje.

|

Emigrantai užkniso juodai

Andrius Mamontovas buvo to pradininkas, užsirašydamas ant savo marškinėlių: „Popsas užkniso juodai”. Paskui jį kopijavo kiti. Vėliau atsirado toks užrašas: „Mamontovas užkniso juodai”. Tačiau aš norėčiau ir tikrai ne vienas Lietuvoje gyvenantis paprastas pilietis, ne vienas valdininkas dabar norėtų marškinėlių su užrašu: „Emigrantai užkniso juodai”. Bet nevalia. Čia jau būtų plaukimas prieš srovę. Net ne prieš srovę, o prieš visą milžinišką meilės emigrantams bangą, gal net cunamį. Lietuvos emigrantai Lietuvoje dabar yra beveik šventi. Tobuli. Jie patys teisingiausi, puikiausi, protingiausi tautos atstovai. Jau seniai praėjo tie laikai, kai buvo sakoma, kad emigravo padugnės arba mažaraščiai. Ne, dabar sakoma, kad būtent tokie liko Lietuvoje – „lūzeriai”, bijantys rizikuoti, tinginiai, seniai, alkoholikai, netikšos, banditėliai. O visas šviesiausias tautos žiedas žydi emigracijoje, kuri, beje, prilyginama vos ne tremčiai, žinoma, kai tai patogu. Matyt, nebeliko tokios žiniasklaidos priemonės, kuri neturėtų laidos, rubrikos, skyrelio, skilties ar dar kažko emigrantiško. Visi laikraščiai, TV, radijo stotys, internetiniai portalai kaip skaniausius kąsnelius čiumpa žinias apie emigrantus. Girdėjau, kad pavyzdžiui Airijon emigravusi žurnalistė laikas nuo laiko parašinėdama vienam Lietuvos laikraščiui gauna už tai tūkstančius litų. Vien todėl, kad ji rašo iš Dublino, kur daugybė mūsų beveik šventųjų emigrantų.

|

Lietuvišką verslą stabdo ribotos rinkos galimybės

Pastaruoju metu pastebima tendencija – Jungtinėse Valstijose silpsta į siaurą lietuvių vartotojų ratą orientuotas verslas. Lietuviams verslininkams tenka parodyti visą savo apsukrumą bei sugebėjimus, kad išsilaikyti ir užkariauti pasiūlos išlepintų amerikiečių dėmesį. Atrodo, kad netrukus vien tik į tautiečių poreikius nukreiptas biznis taps hobi. Tačiau galbūt lietuviškų pavardžių atsiras JAV verslo magnatų sąrašuose? Taigi, kodėl merdi lietuviškas verslas, kai lietuviams verslininkams visai neblogai sekasi? “Emigrantas” ne kartą aprašė lietuvių sėkmės istorijas, kuriant ir plėtojant savo verslą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau jeigu kalba pasisuka ne apie pavienes kompanijas bei įmones, bet apie patį “lietuvišką” verslą, iš pokalbių su vietos verslininkais susidaro ne guodžiantis vaizdas – atrodo, kad “trečiosios bangos” lietuvių verslas pamažu užleidžia savo pozicijas ant lietuviškumo pakylos ir geriausios jo dienos jau praeityje. Ar tikrai verta pasiduoti pesimistinėms nuotaikoms? O gal tiesiog vyksta natūralūs pokyčiai ir jėgų persigrupavimas? Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais gerokai sumažėjo lietuvių, įsigyjančių gyvenamuosius namus. Šia verslo šaka užsiimantys asmenys ima skambinti pavojaus varpais, sakydami, kad į lietuvius orientuota nekilnojamo turto rinka, klestėjusi prieš keletą metų, dabar ima merdėti. Taip pat nerimą keliančių ženklų dėl sumažėjusio renginių lankymo akcentuoja ir renginius organizuojančių kompanijų atstovai.

|

Kodėl garsėjame kaip žudikai ir pinigų padirbinėtojai?

Tarsi antikinė dviveidė kaukė Lietuva pasauliui demonstruoja du savo veidus. Vienas jų – reprezentacinis, svetingai besišypsantis, malonus ir atviras. Kitas – žiaurumo ir klastos iškreipta grimasa. Ir senajame žemyne, ir Amerikoje Lietuviai kartas nuo karto primena apie save nusikaltimais bei skandalais. Pastarosiomis dienomis JAV žiniasklaidoje atsiradę pranešimai apie iš Lietuvos kilusių asmenų teismo procesą Los Angeles ir jų įvykdytus žiaurius nusikaltimus, taip pat ir Europos spaudoje pasirodanti informacija apie lietuvių gaujų karus užsienyje, iš Lietuvos kilusias elitines prostitutes, dėl nakties su kuriomis lekia Didžios Britanijos aukštų pareigūnų galvos ir panašūs dalykai prisideda prie itin prieštaringo mūsų šalies ir lietuvių įvaizdžio kūrimo. Viena vertus, Lietuva save reklamuoja pasauliui kaip aukštos kultūros, gilių tradicijų šalį, savo gyvenimą statančią ant stabilių katalikybės pamatų, kita vertus, lietuvių elgesys užsienyje ir savo tėvynėje akimirksniu paneigia gerą nuomonę ir palankų nusistatymą pakeičia atsargiu dėbčiojimu per saugų atstumą. Šiuo metu nagrinėjama ir bene labiausiai Lietuvą išgarsinusi eurų bei dolerių padirbinėjimo byla. Visko mačiusius ekspertus nustebino ir pribloškė neįtikėtina padirbtų kupiūrų kokybė – jų praktiškai neįmanoma atskirti nuo originalų. Be to, stebina pinigų gamybos mastai – prokurorams pavyko įrodyti, kad vienas gaujos narių realizavo mažiausiai 3 tūkst. vienetų 50 nominalo JAV dolerių banknotų.

| |

Jaunimo subkultūros: skustagalviai

Skinhead`ai (skustagalviai) atsirado Didžiojoje Britanijoje 7 dešimtm. viduryje tarp darbininkų klasės jaunimo. Iš pradžių tai buvo tiesiog draugų būreliai, kartu praleisdavę laisvalaikį ir dalyvaudavę gatvės muštynėse. 8 dešimtm. veikiami skirtingų įtakų skinhead`ai suskilo į rasistus ir antirasistus. Nuo 9 dešimtm. judėjimas išplito po pasaulį, didžiausio populiarumo sulaukdamas JAV, Vokietijoje, o pastaruoju metu ir Rusijoje. Pagrindinė skinhead`ų įvaizdžio detalė yra plika arba labai trumpai kirpta galva. Ši mada atsirado dėl to, kad gatvės muštynėse priešininkai negalėtų pešti plaukų. Ilgainiui judėjimui vis labiau krypstant į militarizmą, skusta galva pradėjo sietis ir su kariška disciplina. Kadangi skinhead`ai didžiuodavosi savo darbininkiška kilme, jie pradėjo rengtis panašiai kaip namie, akcentuodami garderobo paprastumą. Šiuo metu populiariausi tarp skustagalvių drabužiai yra sunkūs, dažnai kareiviški batai, siauri džinsai arba kamufliažinės kelnės ir tamsių spalvų striukės su nacionaline ar nacistine atributika (tarp rasistų). Taip pat skinhead`ai rasistai mėgsta keltišką simboliką, ypač keltišką kryžių. Iš pradžių tarp skinhead`ų judėjimo ir rasizmo nebuvo jokio ryšio. Dalis skinhead`ų buvo ne baltieji, didelę įtaką judėjimui turėjo išeiviai iš Jamaikos, kurių atliekamą muziką mėgo skinheadai 7 dešimtmetyje. Į dvi tarpusavyje dažnai konfliktuojančias sroves skustagalviai suskilo 8 dešimtm. viduryje.

| |

Kubanėje nebaudžiami siautėja rusų šovinistai

Kubanės kraštas – Rusijos pietuose. Vilnių ir Kubanę skiria keli tūkstančiai kilometrų. Tačiau šiame straipsnyje būtent pasakosime apie Kubanės sritį. Taigi kas dedasi šiame mieste? Ogi nieko naujo. Tiesiog čia kaip niekur kitur Rusijoje įsitvirtino rusų šovinistai – fašistuojantis jaunimas. Kubanėje ne rusų tautybės žmonėms gyventi tampa itin pavojinga. Fašistuojantys jaunuoliai, kurių niekaip nesutramdo vietinė milicija (o gal nenori pažaboti?) čia organizuoja viduramžiškus etninius valymus – kurdai, turkai, čečėnai, totoriai, armėnai, čigonai vejami iš krašto, jų turtas niokojamas arba pasisavinamas. Jeigu kitataučiai atsisako skustagalvių įsakymui nešdintis lauk, tokius rusai dažniausiai nužudo arba bent jau smarkiai sumuša. Milicija, žinoma, bejėgė išsiaiškinti, kas, kodėl ir kada sumušė vargšą čečėną ar totorių. Net ir mirusiems nėra ramybės. Štai Krasnodaro mieste skustagalviai neseniai išniekino kitataučių kapines. Iš viso buvo sugriauta 19 armėnų kapų, po vieną azerbaidžaniečio ir edigėjo kapą. Tiesa, Krasnodaro miesto prokuroras Andrėjus Snežko pasidžiaugė, kad milicijai pavyko sulaikyti 14 pogromo dalyvių. 11 iš jų sulaikyti, kiti trys raštiškai pasižadėjo neišvykti. Apklausos metu milicija išsiaiškino, jog Krasnodare veikia maždaug 300 skustagalvių, niekinančių kitataučius. Dauguma iš jų – jaunimas nuo 14 iki 21 metų. Vadovauja jiems kažkoks vyras, pravarde Seržantas.

| |

Fašizmo pasekėjai kelia galvas

Fašistinius simbolius pamėgę skustagalviai klaipėdiečiai sako, kad Adolfas Hitleris jiems nėra idealas, bet savo tautą laiko aukštesne už kitas ir leidžia laikraštį „4 reichas”. Apie juos nieko nežino jaunimo reikalais šalies Prezidentui patarinėjantis Gintaras Šurkus. Fašistuojančio jaunimo veiklos nenori komentuoti ir Valstybės saugumo departamentas. O visuomenė pastebi, kad pastaruoju metu visoje šalyje, taip pat ir Klaipėdoje, aktyviai ima reikštis įvairios profašistinės jėgos. Ryžtingi skustagalvių veidai. Svastikomis ir kitokiais ženklais išpieštos striukės. Baltais batraiščiais suvarstyti sunkūs aukštaauliai batai. Tokią jaunuolių grupę pamatęs, ne vienas vyresnio amžiaus žmogus stengiasi ją apeiti ratu. Skustagalvius Klaipėdoje galima pamatyti vakarais besibūriuojančius Teatro aikštėje. „Skinhead”, išvertus iš anglų kalbos, reikštų skustagalviai”, – pasakojo 27-erių metų klaipėdietis Kostas, draugų vadinamas Pufu. Klaipėdos “skinai” kasmet išleidžia po keturis penkis savo laikraštukus “4 reichas”. Jame – keletas sakinių apie “skinų” gyvenimą, šis tas apie keliones, koncertus. Galima aptikti ir riebokų keiksmažodžių. Laikraščio pavadinimas siejasi su Trečiuoju reichu ir jo įkūrėju Adolfu Hitleriu. Bet tai, anot Pufo, neturėtų gąsdinti visuomenės ar valstybės saugumo darbuotojų, nes fiureris nesąs “skinhedų” idealas.

| |

Klaipėdoje siautėja skustagalviai

Skustagalvių, save vadinančių skinais, siautėjimas suaktyvėjo. Jie ne tik užgaulioja kitataučius, bet ir ėmė plėšikauti bei smurtauti. Policija kol kas stengiasi šio reiškinio nepastebėti. Pirmadienį apie 20 valandą prie Senosios turgavietės iš autobuso išlipo trys paaugliai. Stotelėje stovėjo penki skustagalviai. Jie iškart pažino vieną išlipusį paauglį, nes anksčiau tarp jų yra vykęs žodinis konfliktas. Skustagalviai telefonu pasikvietė draugų. Netrukus prie skinų prisijungė dar du draugai. Jie čiupo už rankų penkiolikmetį skeiterį ir nusitempė į senojo tabako fabriko pusę. Tamsiuose kiemuose prasidėjo egzekucija. Skustagalviai mušė paauglį grandinėmis, spardė auliniais batais. Taikė į galvą. Mušamas paauglys spėjo iš lūpos išsiverti auskarą. Dangstėsi veidą rankomis, movėsi gobtuvą. Netrukus gauja per visą senamiestį nusitempė auką prie „Baltijos” laivų statyklos. Skinai išsilakstė tada, kai kažkuris pamatė ateinant žmones. Kruvinas paauglys per senamiestį patraukė prie gatvės, sėdo į mikroautobusą, tačiau nė vienas žmogus nepaklausė, kas atsitiko paaugliui, ir nepasiūlė pagalbos. Nusikaltėliai atėmė paauglio mobilųjį telefoną ir dujų balionėlį.

| |

Skinai šiurpina miestą

Septyniolikmetę šiaulietę užpuolė skustagalviai. Skinais save vadinantiems vaikinams įtūžį sukėlė moksleivės kuprinė su Dovydo žvaigžde. Skinai kuprinę sudegino, o merginą apipylė smūgiais. Tai – ne vienintelis kareivišką aprangą mėgstančių, kerziniais batais avinčių, murzininkais ir smogikais pravardžiuojamų vaikinų siautėjimo pavyzdys. Jie jau ir dieną muša žmones. Pačiame Šiaulių centre. Smūgis iš nugaros Asta (vardas pakeistas) su dviem draugais sėdėjo kavinėje “Elitas”. Šalia alų gurkšnojo moksleivei pažįstami skinai: Lauras, jo brolis Alius ir Evaldas su dviem merginomis.
“Turėjau kuprinę, ant kurios buvau nusipiešusi Dovydo žvaigždę. Kaip ženklą, kad man visi lygūs, kad nesu rasistė”, aiškina moksleivė. Taip negalima. Mums nepatinka. Mes to netoleruojame tokiais priekaištais skustagalviai apipylė Astą, išvydę žvaigždę. Tu juk žinai, kad mums nepatinka – kodėl taip darai? “Gerai, sakau, nebebus tos žvaigždės – bet jie neklausė. Vienas atsikėlė ir išėmė iš kuprinės mano daiktus. Tada išsinešė kuprinę į lauką ir sudegino”, – sako Asta. Ji su draugais patraukė namo. Skustagalviai su merginomis – iš paskos. Vilniaus ir Draugystės prospekto gatvių sankryžoje, visai šalia namų, Asta pajuto smūgį į veidą. Iš nugaros. Smogė viena iš skinų merginų. “Davė taip, kad net “miela” pasidarė. Nukritau ant žemės, vos begalėjau kvėpuoti. Skinai tuo metu “užsiiminėjo” mano draugais. Paskui vienas priėjo prie manęs ir keliskart spyrė į šonkaulius”, – sako moksleivė.

| |

Subkultūros Lietuvoje: Skinhedai apie save

Iš esmės tai yra nacionalistinis ar net nacistinis judėjimas, neretai galintis pasitelkti netgi smurto veiksmus kitataučių atžvilgiu. “Kiekvienas žmogus turi būti savo “vietoj”, ir nelįsti ten, kur jam nedera. Pavyzdžiui, indai atvažiuoja, apsivagia ir išsinešdina. To neturėtų būti. Kinai taip pat… visokiausių nelegalų privažiuoja. Vilnius, visados buvo lietuvių miestas, išskyrus okupacijos metus. Mums nepatinka, jei atsiras Vilniuje rajonai etininėms grupėms: čia indusų rajonas, čia kinų, čia žydų… Argi gražu, kad lietuvis, vilnietis, į tą rajoną užėjęs, gaus į “snukį”, peilį į pašonę, nes yra baltaodis?” – kalbėjo “skinai”. Vis tik galima teigti, kad Lietuvos “skinhedai” yra nuosaikesni nuosaikesni nei pasaulyje, jų tradicijos nesenos. Jie, kaip neformali jaunimo grupė pradėjo formuotis kartu su Sąjūdžiu ir nepriklausomybės pradžia. Nors jų istorijos ištakos siekia tuos metus, kai Lietuva buvo Tarybų Sąjungos sudėtyje. Mitinguose gimės šūkis “Lietuva lietuviams”, o taip pat “Tėvynė, Kraujas, Žemė” ir tapo pamatine “skinhedų” idėja. “Skinhedų” pagrindinė išpažįstama idėja – tai patriotizmas: “Patriotizmas nuo senų laikų išliko, dar komunizmo laikais. Jau tada kiemuose vaikai skirstydavosi: čia rusai, čia lenkai, čia lietuviai… Ir kariaudavo tarpusavy. Anksčiau ir pankai kitokie buvo, tai ne dabar, tie su skiauterėm. Jie buvo nacionalistai. Paišydavo svastikas, Gedimino stulpus.”