Penkeri metai – po tiek laiko lietuviai Airijoje pradės pirkti bilietus namo. Visam laikui. Tokias prognozes dėsto patys emigrantai bei emigraciją tiriantis airis ekspertas.

“Per penkerius metus dauguma lietuvių grįš, – Dubline susitikęs su žurnalistais iš Lietuvos tvirtino Mindaugas Maciulevičius, Airijos lietuvių verslininkų asociacijos atstovas. – Dabar Lietuvoje tas, kas Airijoje buvo prieš 10 metų”.

Pats į Airiją atvykęs prieš penketą metų p. Maciulevičius turi ten savo versliuką – reklamos agentūrą “Alainn Infosystems”. Tačiau jis nesijaučia visiškai palikęs Lietuvą – per pastarąjį pusmetį joje lankėsi 10 kartų, mažiausiai aštuoni su juo emigravę draugai jau grįžo į tėvynę.

Dubline gyvenantys lietuviai pajuokauja, kad šį miestą pervažiuoti užtrunka keturias valandas, o skrydis iki Lietuvos – apie tris.

Net ir emigracijoje gyvenantys lietuviai, pasak p. Maciulevičiaus, veikiau kuria šeimas su lietuviais, nei su kitų tautų atstovais. Lietuviški laikraščiai, tarkime, “Lietuvis”, kupini pažinčių skelbimų lietuvių kalba, tik keli – anglų.

“Trūksta propagandos, kaip gera gyventi Lietuvoje”, – kodėl lietuviai delsia grįžti į Lietuvą, paprastai aiškina p. Maciulevičius, ir tikina, kad airiškuose laikraščiuose išties daug naujienų apie tai, kaip šioje saloje gerai.

Trūksta žinių

Lietuviams Airijoje trūksta ne tik teigiamų žinių, bet ir praktinės informacijos apie sąlygas Lietuvoje, tikina bendruomenės atstovai.

“Kaip tu gali siūlyti visai Lietuvai grįžti į statybas?”, – Lietuvos ambasadoje Dubline susitikusi su žurnalistais piktinosi Laura Garbatavičiūtė-Down, Airijos lietuvių bendruomenės tarybos narė, Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė. Ją piktina tai, kad Lietuvą emigruodami paliko ir nemažai specialistų, aukštąjį išsilavinimą įgijusių darbuotojų, tarp jų ir mokslininkų. O Lietuva, kad ir kviesdama grįžti, kol kas neblogai apmokamą siūlo tik fizinį darbą.

Kita vertus, lietuviai svarsto, kad statybininkai greičiausiai tiesiog aktyviai ieško darbuotojų, todėl jų pasiūlymai pastebimiausi.

Iki šiol Airijoje gyvenančius lietuvius, pasak p. Garbatavičiūtės-Down, pasiekdavo labai nedaug informacijos apie darbo pasiūlymus Lietuvoje. Prieš tris savaites Dubline vykusi Darbo mugė – buvo “pirmoji kregždė”.

“Lietuvos darbdavių pasiūlymai ir galimybės grįžti į tėvynę”, – tokiu reklaminiu šūkiu lietuviai buvo viliojami apsilankyti mugėje, kur buvo pasiūlyta net paskaita apie tai, kaip grįžus į Lietuvą įveikti psichologinius barjerus.

Pasak Airijoje gyvenančių lietuvių, nors į akis pirmiausiai kritę Lietuvos darbo biržos skelbimai kėlė juoką – per mėnesį buvo siūloma tiek, kiek Airijoje uždirbama per savaitę – Lietuvos statybininkų asociacijos, bendrovių atstovai rodė realesnę padėtį tėvynėje. Lietuviams buvo siūloma dirbti už 5.000 – 7.000 Lt per mėnesį.

“Staiga Lietuvoje pritrūksta darbuotojų, Airija “Eurovizijos” dainų konkurse nubalsuoja už Lietuvą, o konsulas Dubline baigia “išprotėti” nuo darbo krūvio”, – emigracijos pasekmes išdėsto Izolda Bričkovskienė, Lietuvos ambasadorė Airijoje.

Imigrantai padidino padavėjų algas

Emigrantai iš Baltijos šalių į savo tėvynes pradės grįžti per artimiausius ketverius-penkerius metus, įsitikinęs ir Džonas Fitžeraldas (John Fitzgerald), imigracijos ir emigracijos pasekmes Airijai ne kartą nagrinjusio Ekonominių ir socialinių tyrimų instituto Airijoje profesorius.

“Netrukus išvysite emigracijos į Airiją ar Jungtinę Karalystę iš naujųjų ES narių – ypač jūsų šalių – mažėjimą. Tai vyks per ketverius-penkerius metus. Pažvelkite į savo ekonomikų augimą. Kaip stebėtojas iš šalies galiu pasakyti: jeigu šalis vystosi sėkmingai, galų gale susibalansuos ir emigracija. Lieka tik klausimas, kaip greitai, ir kokios bus pasekmės”, – sako p. Fitžeraldas.

Instituto tyrimų duomenimis, imigrantų banga Airijai jau atnešė nemažai naudos.

“Imigrantai, kurių didelė dalis kvalifikuoti, išsilavinę specialistai, Airijos ekonomikai leido augti, tačiau atlyginimus leido išlaikyti žemesniame lygyje. Taip Airija, kalbant apie kvalifikuotą darbą, tapo konkurencingesnė, Airijos ekonomika augo dar greičiau”, – aiškina p. Fitžeraldas.

Kadangi Airijos ekonomika augo sparčiai, buvo sukurta ir daugybė nekvalifikuotos darbo jėgos vietų: naujai atsidarančiose parduotuvėse, restoranuose staiga prireikė padavėjų, pardavėjų.

“Tada pradėjo augti nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai. Airijos žmonės, niekada netikėję, kad galėtų uždirbti daugiau, nei jiems išmokėtų socialinė rūpyba, savo pačių nuostabai gavo darbus. Taigi, kvalifikuoti imigrantai padėjo spręsti bedarbystės problemą Airijoje. Tuo Airija skiriasi nuo JAV ar Prancūzijos, į kurias subėgo nekvalifikuota darbo jėga”, – dėsto profesorius.

Airija – trečioje vietoje

Vertindamas ir neoficialią emigraciją, Statistikos departamentas skaičiuoja, kad nuo 1990 m. iš Lietuvos iš viso emigravo apie 404.000, o 1996-2005 m. – 247.000 žmonių.

Neoficialūs emigraciniai srautai buvo įvertinti remiantis 2001 m. vykdyto visuotinio gyventojų surašymo ir 2006 m. atlikto statistinio tyrimo rezultatais.

Statistikos departamento atliktas neoficialiosios emigracijos tyrimas rodo, kad savo išvykimą 2001-2005 m. deklaravo tik kas antras-trečias Lietuvos gyventojas. 2001-2005 m. neoficialiai iš šalies išvyko apie 70.000 žmonių, kartu su deklaravusiais savo išvykimą – apie 126.000 šalies gyventojų.

Nors 2006 m. duomenys atspindi tik oficialią emigraciją ir yra tik išankstiniai – jie rodo, kad emigrantų banga pradeda slūgti. Ji buvo pakilusi 2004 m., Lietuvai įstojus į ES, ir dabar lėtai grįžta prie 2003 m. lygio. Pernai iš Lietuvos oficialiai emigravo beveik 3.000 mažiau asmenų nei užpernai – 12.600. Užpernai ir 2004 m. Lietuvą kasmet paliko per 15.000 asmenų.

Per pirmus du šių metų mėnesius, oficialiai emigravo dar 1.940 asmenų.
Išankstiniais duomenimis, pernai Airija buvo trečia pagal populiarumą emigrantų kryptis. Ją lenkė Jungtinė Karalystė ir JAV. Po Airijos – Vokietija ir Rusija. 2005 m. Airija buvo antroje vietoje, aplenkusi JAV, o 2004 m. – nusileidusi į penktą po Vokietijos ir Rusijos.

Views All Time
Views All Time
274
Views Today
Views Today
1
0 0