Juodas – tai gotas? Gotas – tai blogas?
Po vieno iš akibrokštų Šakių miesto kapinėse (kai ryte kapinių lankytojai aptiko išgertuvių pėdsakus prie vieno kapo) netiesiogiai šis įžūlus poelgis lyg ir buvo kabinamas ant gotų subkultūros atstovų pečių. Tačiau šią subkultūrą propaguojantys jaunuoliai nenori su tuo sutikti. Jie nelabai nori sutikti ir su tuo, kad bet kuriam, vilkinčiam tamsius rūbus, avinčiam ilgaaulius „kerzus“ iškart klijuojama goto etiketė.
Juodas – dar ne gotas
Šiandien gatvėje minia mirga įvairiausiomis spalvomis. Nors Šakiai yra nedidelis, provincinis miestas, tačiau ir jo gatvėmis kasdien vaikšto savo išvaizda akį traukiantys jaunuoliai. Dažniausia jie vilki juodos spalvos rūbus, nešioja ilgaaulius kareiviškus batus – „kerzus“, puošiasi grandinėmis, spygliuotomis apyrankėmis ir auskarais. Visuomenė įpratusi juos vadinti gotais.
„Gotas nėra tik juodai besirengiantis žmogus,- kalba prieš šešerius metus juodą spalvą ir „kerzus“ pamėgęs aštuoniolikmetis Vytautas. – Kaip ir kiekvienai subkultūrai, gotikai būdinga tam tikra muzika, apranga, aksesuarai bei pasaulėžiūra. Ir tikrai ne kiekvienas juodai apsirengęs yra gotas.“
„Gotai neatsiejami nuo meno. Jie turi mėgstamas meno atšakas, dažnai kuria patys. Juodai apsirengti gali bet kas, bet gotu pirmiausia reikia būti viduje,“– mano Deimantė, kuri pirmuosius „kerzus“ nusipirko prieš trejus metus, o po to pamėgo ir juodą spalvą.
Vytautas mano, jog daug įtakos būsimam gotui ar kitos subkultūros atstovui turi aplinka bei draugai. Dažnai potencialų gotą jau nuo mažų dienų traukia sunki muzika bei išskirtinė apranga. „Jaunimas tiesiog domisi viena ar kita subkultūra ir, net nesistengdami, tampa jos atstovu. Tai išeina savaime,“ – vaikinui antrina septyniolikmetė Deimantė.
Tačiau abu jaunuoliai nelaiko savęs gotais. Jie nenori ir tiesiog netelpa į šios subkultūros rėmus.
„Gotų taisyklės“
Prieš keletą metų internete buvo išplatintos vadinamosios „gotų taisyklės“, kuriose sakoma, jog tikras gotas gali šypsotis ne ilgiau kaip pusę minutės ir tik liūdnai ar ironiškai. Tikras gotas kapinėse turi lankytis bent kartą per savaitę, patartina į kapines nusinešti negyvų gėlių ir butelį raudono vyno. Išgirdę šias taisykles, Vytautas ir Deimantė nusijuokia, o po to pasipiktina, jog kažkas dar gali jomis tikėti. „Šio absurdo net nepavadinčiau taisyklėmis, – kalba vaikinas.– Niekas jų tikrai nesilaiko. Tik nedaugelis žmonių iš juodosios subkultūros yra niūrūs. Dauguma yra linksmi, draugiški bei paslaugūs.“
Gotai yra mandagūs ir tolerantiški, laikosi pagrindinių moralės normų. Kalbinti jaunuoliai mano, kad tokias taisykles galėjo išplatinti žmonės, norintys tik pasišaipyti iš gotų. Jomis, jaunuolių teigimu, tikėti tikrai nereikėtų.
Visuomenės požiūris prieštaringas
Tačiau tokį jaunimo išskirtinumą, apie kurį kalbėjo Vytautas ir Deimantė, visuomenė vertina neigiamai. Juodai apsirengę jaunuoliai neretai susilaukia kandžių replikų, netolerancijos. Šiuo klausimu abu turi tvirtą nuomonę. „Jei kam nepatinka, tegu nežiūri,“ – nukerta Vytautas. Tačiau vaikinas prasitaria, kad pažįsta keletą žmonių, kurie dėl aplinkinių netolerancijos atsisakė išskirtinės išvaizdos ir įsiliejo į pilką minią.
Paklausta, kodėl žmonės neigiamai žiūri į gotus, Deimantė atsakė:„Jiems nepatinka tiesiog drabužių spalva, aksesuarai. Juoda spalva visuomenei visuomet atrodė bloga. Tai, kas nėra įprasta miniai, iškart sukelia neigiamą požiūrį.“ Pirmas dalykas, šaunantis žmonėms į galvas, pamačius juodai apsirengusį jaunuolį, yra mintis: „Juodas – satanistas!”, mano Vytautas.
Tačiau gotas ir satanistas yra visiškai skirtingi, vienas su kitu vargiai susiję dalykai. Deimantė mano, kad visuomenės požiūris į subkultūras galėtų pasikeisti. „Visuomenę tiesiog reikia supažindinti su subkultūromis ir jų atstovais.“ Didesniuose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Vilnius ar Kaunas, žmonių požiūris į išsiskiriančius jaunuolius visiškai kitoks. „Sostinėje į juos tiesiog nekreipiama dėmesio,“– kalba mergina.
Abu jaunuoliai bendraminčiams linki stiprybės ir laikytis savo įsitikinimų, kad ir kaip juos kritikuotų visuomenė. Nors ir garsiai nepasakė, tačiau jie nesutinka ir su tokia žmonių nuomone, kai bet koks netinkamas poelgis net nesusimąsčius kabinamas ant šios ar kitos subkultūros atstovų pečių. Kaip kad buvo po šventvagiško poelgio Šakių miesto kapinėse praėjusią savaitę.
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.