Bet ne vien tolerancija ir palankumas žydų kultūrai būdingi tarpukario Lietuvai. Būta ir žydų gyvenimą nuodijusių reiškinių. Pasitaikydavo antisemitinių išsišokimų. Pavyzdžiui, 1923 m. Kaune per vieną naktį derva užteptos žydiškos parduotuvių, gydytojų kabinetų, advokatų kontorų iškabos. Kiek vėliau tai pasikartojo Šiauliuose ir kitur. Dr. Jonas Basanavičius, prof. Jonas Jablonskis, kiti įžymūs visuomenės veikėjai, mokslo žmonės tai griežtai pasmerkė. Nacizmui įsigalėjus Vokietijoje, antisemitizmo apraiškų Lietuvoje pagausėjo.

Po 1926 m. perversmo žydams užtvertas kelias į valstybės įstaigas. Neįleidžiami visuomenės elitan žydai užsiiminėjo prekyba, vad. laisvosiomis profesijomis. Hitleriui įsigalėjus, imta įvairiai riboti žydų priėmimą į medicinos, teisės studijas. Universiteto studentai savo ruožtu pradėjo triukšmingas antisemitines akcijas; didelė profesūros dalis jas smerkė, tačiau tos akcijos nesiliovė. Didėjant ekonominei konkurencijai, lietuvių verslininkai pasitelkė antisemitizmą, skelbė žydų parduotuvių boikotą, šūkį „Lietuva lietuviams“; verslininkų laikraštis „Verslas“ ėmė skelbti pogrominius antižydiškus straipsnius, labai primenančius nacistų spaudos manieras. Prezidentas A. Smetona smerkė antisemitizmą, bet, mažėjant jo įtakai, net oficioze „Lietuvos aidas“ ėmė rodytis antisemitinių straipsnių.

Views All Time
Views All Time
2206
Views Today
Views Today
1
0 0