Galingiausių valstybių lyderių susitikimą bandę sužlugdyti protestuotojai kaunietei nepriminė chuliganų

Kaunietė Vita Petrušauskaitė, visą savaitę praleidusi antiglobalistų stovykloje Vokietijoje, kur vyko Didžiojo aštuoneto (G8) šalių vadovų susitikimas, buvo nustebinta protesto akcijų organizavimu. „Antiglobalistai dažnai vaizduojami kaip neišmanėliai chuliganai, keliantys chaosą, tačiau yra visiškai ne taip“, – nusijuokė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistrantė.

Chaoso neišvydo

Įvairių pilietinių akcijų organizatorė V.Petrušauskaitė savo magistro darbui pasirinko temą „Protesto kultūra“. „Pamaniau, kad būtų naudinga nuvykti į Vokietiją ir viską pamatyti savo akimis“, – sakė mergina.

Birželio 6-8 dienomis Baltijos jūros kurorte Heiligendame vykusiame G8 susitikime aštuonis žmones saugojo apie 16 tūkstančių policijos pareigūnų, daugiau kaip tūkstantis kareivių, buvo pasitelkti sraigtasparniai ir kariniai laivai, o susitikimui sutrukdyti bandė apie 100 tūkstančių protestantų.

Viešbutis prie paplūdimio, kuriame vyko susitikimas, buvo aptvertas tvora su spygliuotomis vielomis. Iškeltos povandeninės kliūtys saugojo viešbutį nuo atplaukiančių laivų.

„Tačiau policijos nelabai prireikė. Dauguma protestantų elgėsi taikiai. Netgi buvo kilę kalbų, kad patys policininkai išprovokavo vieną apsistumdymą, kad būtų galima pateisinti didžiulių lėšų panaudojimą renginio apsaugai“, – sakė V.Petrušauskaitė.

Anot jos, dauguma protestuotojų savo valią norėjo išsakyti taikiai. „Jei kas paimdavo akmenį sviesti į policiją, čia pat tūkstančiai kitų paragindavo taip nesielgti.

Televizijų reportažuose rodė, kaip nedidelė grupelė protestuotojų kovoja su policija, tačiau nerodė, kad juos supo didžiulė minia, raginusi nekonfliktuoti“, – pasakojo socialinės antropologijos studentė.

Žaliųjų idėjoms pritarianti mergina iš anksto domėjosi šiuo renginiu. „Protestams buvo rengiamasi dvejus metus. Žinojau, kad ten rasiu draugų“, – pasakojo kaunietė.

Anot jos, protesto dalyviai bandė pabrėžti, kad jie ne antiglobalistai, o alterglobalistai, siekiantys pakeisti globalizacijos pobūdį. „Jie nori, kad iš globalizacijos laimėtų kuo daugiau žmonių, o ne tik stambios organizacijos, kurios gauna didelius planus“, – teigė V.Petrušauskaitė.

Dalyvavo 120 organizacijų

Antiglobalistai nėra kokios nors vienos organizacijos nariai. Tai įvairių judėjimų aktyvistai, dauguma jų atstovauja kairiųjų pažiūroms: tai žalieji, socialistai, anarchistai, pacifistai, feministai, neomarksistai ir t.t. „Šis judėjimas stengiasi atsiriboti nuo kraštutinių dešiniųjų – nacių, kurie taip pat bandė įsijungti į protesto akcijas“, – sakė pašnekovė. Anot V.Petrušauskaitės, blokadas organizavo apie 120 organizacijų.

„Didžiausią darbą nuveikė nevyriausybinės ir neformalios Vokietijos organizacijos. Vienos buvo atsakingos už palapinių miestelio organizavimą, kitos – už maisto ruošimą ir pan. Neįsivaizdavau, kad viskas bus taip gerai organizuota. Žmonės gyveno palapinių miesteliuose, buvo maitinami, dalyvavo koncertuose, jiems buvo rodomi filmai, vykdavo bendros vakarienės, už kurias aukojai, kiek gali. Ten jaučiausi labai saugi. Visi buvo raginami nesiginčyti su policija. Jei kildavo įtampa, kas nors pradėdavo dainuoti ar juoktis ir viskas atslūgdavo“, – pasakojo studentė.

Kvietė kurti kapitalizmo žlugimo istoriją

Televizijos žiūrovai matė, kaip dešimtys tūkstančių žmonių žygiavo per Vokietijos uostamiestį Rostoką, esantį 25 km nuo Baltijos jūros kurorto Heiligendamo, kur buvo susirinkę turtingiausių pasaulio valstybių lyderiai.

Pagrindinis protestuotojų kritikos taikinys – korporacijų įsigalėjimas, laisva prekyba ir ją skatinančios globalios organizacijos. Antiglobalistų manymu, laisvoji prekyba didina atotrūkį tarp turtingų ir neturtingų šalių, stiprindama išsivysčiusių Šiaurės valstybių pozicijas ir kenkdama besivystančioms Pietų šalims.

„Tie, kurie prisijungs prie protestų, vėliau galės papasakoti savo (arba kaimynų) vaikaičiams, kad jie buvo ten – istorinėje kapitalistinio košmaro pabaigos pradžioje“, – protestus koordinavusioje interneto svetainėje buvo rašoma apie didžiausią šių metų antiglobalistų akciją.

„Iš tiesų buvo pasisakiusiųjų prieš kapitalizmą. Vokietijoje daugėja žmonių, kurie buvusią Vokietijos Demokratinę Respubliką vadina idealu, jaučia nostalgiją jai“, – pasakojo studentė.

Dvi paras budėjo ant kelio

Protestuotojai bandė blokuoti kelius, kad G8 dalyviai negalėtų nuvažiuoti į Heiligendamą. „Praėjusį trečiadienį buvo užblokuotas kelias į tą miestelį. Įspūdingas vaizdas: žmonės eina ir sėdasi ant kelio. Sausuma niekas negalėjo patekti į Heiligendamą, nes buvo užblokuotas ir geležinkelis. Tam policija netrukdė. Ant kelio protestuotojai, tarp jų ir aš, buvome 48 valandas. Pagrindiniai asmenys į G8 renginį buvo atskraidinti sraigtasparniais, o kiti atvyko laivais“, – pasakojo kaunietė.

Jai susidarė įspūdis, kad Vokietija – labai demokratiška valstybė. „Neįsivaizduoju tokio masto akcijų Rusijoje ar net Lietuvoje. Nežinau, ar policija sugebėtų taip gražiai susitvarkyti su didžiule minia. Paprasti vokiečiai netgi kritikavo policiją, kodėl ji kišasi į taikius protestus“, – teigė V.Petrušauskaitė.

Protestuotojai ne tik blokavo kelius. Vieną dieną jie skyrė diskusijoms apie genetiškai modifikuotus augalus, kitą – migracijai (kad visi žmonės laisvi, turi teisę bet kur judėti), trečią – apie būtinybę gyventi be karų ir t.t.

„Ten daugiausia buvo jaunų žmonių, studentų, šeimų su mažais vaikais. Tie žmonės ir darbo ieškosi pagal savo pasaulėžiūrą, pavyzdžiui, dirba ekologinėse įmonėse, nevyriausybinėse organizacijose, dviračiu siuntas išvežiojančiais paštininkais“, – pažymėjo V.Petrušauskaitė.

Parama Afrikai – tik propaganda?

Didžiojo aštuoneto valstybių lyderiai paskutinę susitikimo dieną pažadėjo kovai su AIDS ir kitomis ligomis Afrikoje skirti 60 mlrd. JAV dolerių (155 mlrd. litų).

G8 lyderiai priėmė deklaraciją „Augimas ir atsakomybė Afrikoje“. Šis dokumentas pavadintas vienu svarbiausių, priimtų susitikime.

„Tai protesto akcijų dalyviai vokiečiai suprato kaip viešųjų ryšių akciją, sėkmingai pateiktą žurnalistams. Šis sprendimas buvo priimtas dar prieš dvejus metus, dabar žodžiai pakartoti, tačiau kol kas nieko nedaroma“, – pastebėjo V.Petrušauskaitė.

Protesto akcijos plečiasi

Pirmąja didele antiglobalistų protesto akcija yra vadinamas „Sietlo mūšis“, kuris įvyko 1999 metų birželio 18 dieną. Tuomet apie 50 000 protestuotojų JAV mieste sukėlė chaosą, kai globalizacijos priešininkai ėmė viską niokoti, paskui susirėmė su policija.

Didžiulė protesto akcija vyko 2003 metais: vasario 15 dieną apie 11 milijonų žmonių maždaug 800 miestų išėjo į gatves protestuoti prieš karą Irake. Tai tapo apskritai didžiausiu pasaulio istorijoje masiniu protestu. JAV dienraštis „New York Times“ antiglobalistus tuomet pakrikštijo „Antrąja pasaulio jėga“.

„Svarbu, kad tai vyksta. Žmonės įgauna įgūdžių iš nieko suorganizuoti struktūras, rengti protestus, nepriklausyti nuo išorinių jėgų. Tai svarbiau, nei jų skleidžiama politinė žinia“, – mano V.Petrušauskaitė.

Views All Time
Views All Time
1557
Views Today
Views Today
1
0 0