Advokatai ieško Lietuvos žydams priklausiusių statinių
Advokatai ieško Lietuvos žydams anksčiau priklausiusių religinės paskirties statinių, kuriuos valstybė planuoja grąžinti šiai bendruomenei. Dienraštis “Lietuvos rytas” rašo, kad netrukus Lietuvos archyvų departamentas turi pateikti 63 pastatų dokumentus, įrodančius, jog prieš Antrąjį pasaulinį karą jie priklausė žydų bendruomenei.
24 iš jų yra Vilniuje, 22 – Kaune, 12 – Panevėžyje, 5 – Ukmergėje. Šių metų pradžioje Lietuvos archyvams buvo pateikti du žydų bendruomenių turto sąrašai.
Lietuvos žydų bendruomenės sąraše buvo 145, o Pasaulio žydų turto organizacijos pateiktame sąraše – 150 objektų. Šiuos sąrašus sulyginus ir sujungus, bendrą sąrašą sudarė 190 objektų.
Archyvų departamento darbo grupė daugiausia dėmesio skyrė 75 objektams, kurie buvo pažymėti kaip išlikę. Archyvuose pavyko rasti 64 pastatų dokumentus. Keturių pastatų dokumentai rodė, kad jie priklausė ne žydų bendruomenei, o buvo privati žydų nuosavybė.
Dokumentų paieškai Vyriausybė iš savo rezervo skyrė 110 tūkst. litų.
Lietuvos įstatymai nenumato grąžinti žydų bendruomenėms priklausiusį turtą, tačiau dabar rengiamas įstatymo dėl religinių bendruomenių turto grąžinimo papildymas. Pataisas tikimasi priimti po to, kai bus išsiaiškintos visos žydų bendruomenės pretenzijos į nekilnojamąjį turtą.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojas Josifas Parasonis dienraščiui tvirtino, kad ketinama reikšti ir daugiau pretenzijų į nekilnojamąjį turtą. Kai kuriuose žydų organizacijų sudarytuose sąrašuose yra daugiau nei tūkstantis pastatų.
Anot J.Parasonio, žydai niekad neskirstė turto į bendruomeninį, religinį ar kitokį. Visi žydų gyvenimo reikalai buvo sprendžiami bendruomenėse. Joms priklausė mokyklos, ligoninės, pirtys, labdaros organizacijos.
Antrojo pasaulinio karo metu šis turtas buvo išgrobstytas, nacionalizuotas, sunaikintas. Todėl, siekiant istorinio teisingumo, būtina grąžinti visą bendruomenių turtą, mano J.Parsonas.
Šiuo metu renkama informacija apie visus prieš karą žydų turėtus pastatus. Žydai tikisi, jog anksčiau arba vėliau bus svarstoma, kaip kompensuoti ir už neišlikusius pastatus.
Jau rasta duomenų apie 550 sinagogų. Vien Vilniuje prieš karą veikė daugiau nei šimtas maldos namų. Taip pat rasta 400 žydų mokyklų, dabar ieškoma dokumentų apie kitus pastatus, kurių dauguma neišlikę.
Žydai sieks, kad į bendruomenės turto sąvoką būtų įtraukti ir žemės sklypai, kur stovėjo žydams priklausę pastatai, taip pat jų pamatai.
Lietuvos, kaip ir kitų pasaulio šalių, žydų turto grąžinimą remia trys įtakingos pasaulio žydų organizacijos – Pasaulio žydų turto restitucijos organizacija Jeruzalėje, Amerikos žydų komitetas Vašingtone bei Amerikos žydų jungtinis paskirstymo komitetas (JOINT).
Dalis lėšų iš sugrąžinto žydų turto skiriama Pasaulio žydų turto restitucijos organizacijos veiklai finansuoti. Niujorke įsikūręs JOINT šiuo metu išlaiko visą Lietuvoje gyvenančią žydų bendruomenę.
Remiama ne tik organizacijos veikla, tačiau ir socialinės paramos programos – veikia medicinos centras, rengiamos vaikų stovyklos, remontuojamos bendruomenės patalpos.
Ši organizacija moka ir advokatams, rengiantiems įstatymo dėl žydų bendruomenių turto grąžinimo pataisas bei ieškantiems išlikusių dokumentų į turėtus žydų pastatus.
Oficialaus surašymo duomenimis, 2001 metais Lietuvoje gyveno 4 tūkst. žydų, iš kurių daugiau nei 3 tūkst. – Vilniuje.
