Dvi savaites viena kaunietė užtruko, kol privertė policiją pradėti tyrimą dėl šmeižikiško skelbimo internete. Tuo tarpu Kauno mero žmonai vargti nereikėjo – tyrimas dėl užgaulaus komentaro pradėtas akimirksniu.

Su grifu „skubiai“

Posakis apie lygius ir lygesnius ne iš piršto laužtas. Praėjusią savaitę į teisėsaugininkus kreipėsi Kauno mero Andriaus Kupčinsko žmona Jurgita, pranešusi apie interneto portale aptiktą užgaulų komentarą. Jame grasinta vieną dieną nušauti miesto vadovą, sutikus prie savivaldybės, o čia pat pridurtas ir neetiškas palinkėjimas jo šeimos nariams – žmonai ir sūnui.

J.Kupčinskienė pasakojo dažniausia nereaguojanti į piktus, užgauliojamus ar vulgarius komentarus apie vyro darbą ar išvaizdą. Tačiau kai komentatoriams užkliuvo ir šeimos nariai, kantrybė trūko: „Šito jau neleisiu. Straipsnyje nėra mano vardo, o komentare jis paminėtas. Tai yra mano reakcija tik į grasinantį komentarą. Noriu, kad žmonės, rašydami komentarus, jaustų atsakomybę už savo žodžius.“

Mero žmona pirmiausiai kreipėsi į Dainavos policijos komisariatą. Po kelių dienų ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota dažniausiai žmogžudystes ar pasikėsinimus nužudyti tiriančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriui. Pastarojo viršininkas nedelsdamas kreipėsi į portalo redakciją su prašymu skubiai nurodyti kompiuterio, iš kurio buvo parašytas įžeidžiamas komentaras, IP adresą.

Sakysite, kad toks uolus kauniečių pareigūnų darbas išties pagirtinas? Taip, tiesa. Tačiau anaiptol ne visada.

Prireikė pusės metų

„Kauno diena“ susisiekė su mergina, kuri prieš pusmetį patyrė ne mažesnį pažeminimą virtualioje erdvėje. Vienas kerštingai nusiteikęs asmuo internete išplatino 25-erių Gertrūdos (merginos vardas ir pavardė redakcijai žinomi) telefono numerį, esą ji teikia intymias paslaugas. Skelbimai pasirodė maždaug dešimtyje įvairių interneto portalų. Iš pradžių ji mėgino savo jėgomis prašyti, kad svetainių administratoriai ištrintų teisybės neatitinkančius skelbimus, tačiau šie ėmė dar labiau plisti.

Dėl šmeižto nutarusi kreiptis į Kauno rajono policiją, nukentėjusioji sugaišo apie dvi savaites, kol pagaliau prisibeldė į pareigūnų duris ir įteikė jiems pareiškimą dėl galimo nusikaltimo: „Esu dirbantis žmogus, tad į policijos komisariatą bet kada lakstyti negaliu, važiuodavau į darbo dienos pabaigą. Nuvykau vieną kartą – man pasakė, kad tyrėjas užsiėmęs. Kitąsyk paaiškino, kad jo nebėra darbe ir taip nieko nepešiau keturis kartus. Galiausiai pasinaudojau turėtomis pažintimis ir, tik apskundus tokį atsainų policininkų požiūrį į mano problemą, penktasis kartas nemelavo – su vienu iš pareigūnų surašiau pareiškimą ir galiausiai jis buvo priimtas. Jei ne tam tikri ryšiai, tai dar turbūt būčiau sugaišusi mažiausiai dvi savaites.“

Iš pradžių pareigūnai, užuot pasiūlę realią pagalbą, pasiteiravo, kodėl mergina nekeičia telefono numerio, jei nuolatiniai skambučiai taip įgriso. Toliau tyrimas užtruko apie pusmetį. Dabar, anot Gabrielės, visų šmeižikiškų žinučių autorė nustatyta, tad laukia tolesnės teisybės paieškos teismuose, kur nukentėjusi mergina turės kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Pareigūnų atliktu tyrimu ir jo rezultatais garliaviškė teigė esanti patenkinta, o nuoskaudą paliko tik abejinga reakcija į jos pranešimą apie nusikaltimą.

Kilo rūpesčių ir darbe

Nesunku suprasti, ką teko išgyventi jaunai merginai, kurios telefonas nuo pat pirmųjų skelbimų pasirodymo akimirkų ėmė nenutildamas skambėti. Tik tuomet ji sužinojo apie paskleistą šmeižtą. Tiesmuki klausimai apie biusto dydį, gašlūs pasiūlymai, kuriuose išvardijamos įvairios sekso formos, ir kiti žeminami skambučiai perpildė kantrybės taurę. Juolab kad tai itin neigiamai atsiliepė ir vadovaujamą darbą vienoje iš įmonių dirbusios merginos karjerai, gerokai pašlijo santykiai šeimoje.

„Nukentėjau išties smarkiai, praradau tikrai labai daug ir ketinu eiti iki galo, nesitaikstysiu su tokiu žiauriu pažeminimu. Aš jau iš anksto nujaučiau, kieno darbas galėjo būti šie skelbimai. Viena mergina, kėlusi problemų darbe, buvo atleista ir taip sumanė atkeršyti – maždaug po mėnesio išplatino tuos skelbimus. Dabar ji veikiausiai atgailauja, bet apie viską reikėjo pagalvoti kur kas anksčiau, prieš ryžtantis tokiam absurdiškam poelgiui“, – apmaudą liejo nukentėjusi mergina.

Virtualaus šmeižto daugėja

Šalies Policijos departamente sudarytos atskiros pareigūnų pajėgos, kurioms pavesta aiškintis internetinius nusikaltimus. Jie dažniausiai tiria rezonansinius, stambaus masto nusikaltimus virtualioje erdvėje. Smulkius įžeidimus ar užgauliojimus tenka aiškintis kolegoms iš teritorinių policijos įstaigų.

„Esant sudėtingesnei situacijai, kai policijos komisariatų tyrėjams pritrūksta žinių ar įgūdžių, mes visuomet suteikiame visokeriopą pagalbą. Dažniau susiduriame su atvejais, kai komentarai nukreipti į visuomenėje žinomus asmenis, aukšto rango politikus. Paprastai ikiteisminį tyrimą pradeda ir kuruoja Generalinė prokuratūra, o mums pavedama atlikti tam tikras užduotis, – pasakojo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyriaus (NEETS) viršininko pareigas laikinai einantis Linas Deveikis. – Prieš kelerius metus esame nustatę Prezidentui Valdui Adamkui įžeidžiamą laišką siuntusį kaunietį. Ekonomiškumo sumetimais nevažinėjome į laikinąją sostinę, bet visus savo tyrimo rezultatus perdavėme vietos policijai, kuri pratęsė tyrimą ir perdavė įtariamąjį teismui.“

Atsakomybė už nederamus komentarus paprastai taikoma privataus kaltinimo tvarka. Internete įžeistas ar apšmeižtas asmuo pats turi kreiptis į teismą. Prieš tai dažniausiai tenka prašyti ir policijos pagalbos, kad pareigūnai tiksliai nustatytų, koks asmuo ir iš kokio kompiuterio išsiuntė nepadorų komentarą. Identifikavus tikrąjį kaltininką, ikiteisminis tyrimas paprastai nutraukiamas.

„Mūsų biurui priskirtas sunkių nusikaltimų tyrimas, tačiau tenka susidurti ir su komentarais. Pastaruosius galėčiau suskirstyti į dvi rūšis. Pirmoji – žmonių įžeidimas arba šmeižimas, o antroji – kurstymas prieš kitos tautybės, religijos ar rasės atstovus. Pastaruosius laikyčiau sunkesniu nusikaltimu“, – sakė pareigūnas.

Anot pašnekovo, netrūksta ir gana kurioziškų atvejų. Pavyzdžiui, išsiskyręs su mergina, vaikinas įdeda jos telefono numerį į erotinio pobūdžio pažinčių portalą. „Kibernetinės“ policijos pareigūnams tokių tyrimų atlikti beveik netenka. Kartais piktybiški komentarai interneto portaluose būna gana sparčiai ištrinami ir tai apsunkina pareigūnų darbą ieškant jų autorių, bet L.Deveikis užtikrino, kad teisėsaugininkai turi numatę specialių priemonių, kuriomis vadovaujasi atkurdami ištrintą informaciją.

Tarnybines interneto paslaugų tiekėjų stotis, vadinamuosius serverius, pareigūnai ekspertizei paima tik išskirtiniais atvejais, kai išties yra pagrindo įtarti apie gresiantį pavojų, potencialaus nusikaltėlių veiksmus ir panašiai. Tokie nuodugnūs tyrimai pareikalauja daug laiko ir piniginių sąnaudų.

L.Deveikis neslėpė, kad užgaulius interneto komentatorių pareiškimus ar grasinamai išsakytas mintis pareigūnams vertinti yra labai subjektyvu, nes dažnai tai tebūna nevykęs humoras. Tačiau ir už tai liežuvio nesulaikantiems asmenims tenka atsakyti, užsitraukiant teistumą ar baudas.

Tarp nukentėjusiųjų dažniausiai pasitaiko ir savo įvaizdžiui didelį dėmesį skiriančių verslininkų ar valdininkų, ir eilinių piliečių. Aukštesnio lygio politikai pripratę prie prieštaringų jų veiklos vertinimų ir į komentatorių reakcijas žiūri atlaidžiau.

Olegas Lapinas, Psichiatras ir psichoterapeutas:

Užgaulūs, įžeidžiami ir žeminantys komentarai internete – tai įvairių veiksnių kombinacija, tarp kurių patenka ir žmogaus nevisavertiškumo kompleksas, užslėpta neapykanta ir kita. Rašydamas piktą komentarą, žmogus tarsi bando taip įtvirtinti save, kompensuoti kažkokią vaikišką skriaudą, kartu bandydamas palaikyti savigarbą, nes jaučiasi pranašesnis už jo taikiniu tapusį asmenį. Sakyčiau, kad čia yra ir kažkiek saviraiškos, kuri dažnai netgi užgožia atsakomybės jausmą. Tai kaip su mažu berniuku: jis gali ant sienos parašyti keiksmažodį, jei to niekas nematys, bet viešai to tikriausiai nedarys. Taip ir internete žmonės jaučiasi esantys niekieno nestebimi anonimai, tad sau leidžia didesnę veiksmų laisvę. Tai nėra priežastis taip elgtis, bet palengvinanti taip elgtis sąlyga.

Alvydas Valiukevičius, Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokuroras

Pastaruoju metu darbo su užgauliais, netolerantiškais komentarais internete tikrai netrūksta. Tikslaus tokių ikiteisminių tyrimų skaičiaus nepasakysiu, nes pareiškimai pasiekia ne vien Generalinę prokuratūrą, bet ir teritorines prokuratūras bei policijos įstaigas. Prokurorai skiria didelį dėmesį tokiems nusikaltimams. Negalėčiau sakyti, kad žmonės reaguoja perdėm jautriai ir nepagrįstai kreipiasi į teisėsaugininkus. Pasitaiko, kad vykstant tyrimui paaiškėja, jog nėra nusikaltimo sudėties ir tyrimas nutraukiamas, bet tai – gana reti atvejai. Gavę asmens skundą, pradinėje tyrimo stadijoje visuomet į tai žiūrime atsakingai, konsultuojamės su atitinkamais specialistais ir tik po to darome tam tikras išvadas. Viena tokio pobūdžio byla buvo pasiekusi net Aukščiausiąjį Teismą.

Statistika

Pernai šalyje pradėta daugiau ikiteisminių tyrimų dėl asmens lygiateisiškumo ir sąžinės laisvės pažeidimų. Iš viso prokurorai iškėlė 86 baudžiamąsias bylas, kuriose kurstymu kaltinti asmenys buvo nuteisti piniginėmis baudomis nuo 5 iki 23 MGL (nuo 600 iki 3 tūkst. litų). Prieš kelerius metus vienas komentatorius už savo poelgį ne tik užsitarnavo teistumą, bet ir neteko kompiuterio, kuris teismo sprendimu buvo konfiskuotas.

Už interneto komentaruose skatinamą neapykantą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už kurstymą smurtauti ir fiziškai susidoroti gresia dar griežtesnė bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.

Views All Time
Views All Time
3106
Views Today
Views Today
1
0 0